„Mano daugiau tokia politinė pozicija yra užtikrinti, ką pavyko užtikrinti ir anksčiau, kad mokesčiai nedidėtų. Nei Lietuvos verslui, nei gyventojams. Tai labai svarbu, tokios diskusijos buvo, jos bus, mes gilinsimės į visus pasiūlymus, turėsime savo. Mūsų tikslas yra, kad mokesčiai šiais metais Lietuvoje neaugtų, kad žmonės turėtų daugiau pinigų savo piniginėse, atlaikyti kainų šuolius, kad verslas turėtų savo buhalterijoje daugiau pinigų atlyginimams, prekėms, paslaugoms, galbūt naujoms investicijoms“, – ketvirtadienį TV3 televizijai teigė A. Armonaitė.

Ministrė akcentuoja, kad šiuo metu vyksta Lietuvos persitvarkymas į žalesnę, mažiau teršiančią bei labiau robotizuotą ekonomiką bei tam numatytos investicijos už 1 mlrd. eurų.

„Suprantu, kad tai yra žodžiai, kurie skamba kaip klišės, bet tokių investicijų yra už 1 mlrd. eurų vien iš mūsų ministerijos valdomų fondų. Yra kvietimų paleista už 200 mln. eurų, gal truputėlį daugiau. Šiemet didžioji porcija pakeliui pasileis ir kviečiu įmones planuotis bei domėtis, viskas yra atvirai paskelbta, tas mums labai svarbu“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė.

„Tokie sektoriai, kaip pvz. biotechnologijos auga 22 proc. Tai yra sektoriai, kurie labai imlūs žinioms, bet jie ir uždirba labai daug pinigų. Mes norime, tokius sektorius kaip biotechas, inžinerinė pramonė ar informacinės ryšių technologijos stiprinti, tai duoda labai grąžą Lietuvai, atlyginimams, biudžetui, žmonėms ir šalies reputacijai“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtina, kad šios kadencijos Seimui sutarti dėl Mokesčių reformos bus sudėtinga. Jo manymu, Mokesčių reformos priėmimui dar šiame politiniame cikle trukdo tai, kad artėja tiek savivaldos rinkimai šiais metais, tiek Seimo ir prezidento rinkimai 2024 m.

„Turime problemą, kad politinis ciklas yra antrame etape, t.y. mes artėjame link rinkimų, pirmiausia pavasarį turėsime savivaldos rinkimus, o paskui 2024 m. dar dvejus visuotinius rinkimus. Tai aišku, kad susitarti dėl tokios svarbios struktūrinės reformos, kaip Mokesčių reforma, būkime realistai, bus sudėtinga“, – pirmadienį interviu „Delfi“ televizijai teigė V. Vasiliauskas.

Buvusio premjerės patarėjo vertinimu, šiuo metu reikėtų pasižiūrėti, kaip viskas rutuliosis artimiausius dvejus metus ir daug aiškinamojo darbo reikalaujančius pakeitimus atidėti naujam politiniam ciklui. Pasak jo, taip pat reikia sutarti, kaip Mokesčių reformą įsivaizduoja prezidentūra ir kaip vykdomoji valdžia.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat skeptiškai vertina galimybę dar šioje Seimo kadencijoje įgyvendinti Mokesčių reformą. Jis tikina turįs didelių abejonių, ar politikai bei šios kadencijos parlamento politinės partijos turės pakankamai valios atidaryti didelį reformų langą.

2021 m. vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.

Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.

Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.

Šaltinis
Temos
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją