A. Armonaitė aiškina norinti, kad Lietuva būtų draugiškiausia valstybė Europoje žmonėms, kurie kuria verslą.
„Svarbu matyti ne tik biudžeto surinkimo tikslą, bet ir tai, kaip tai veiks Lietuvos konkurencinę aplinką. Norėčiau, kad Lietuva būtų draugiškiausia ne tik regione, bet ir visoje Europoje valstybė žmonėms kuriantiems verslą“, – antradienį žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Pagal tai matuosime pokyčius, korekcijas, kurias padarė Finansų ministerija“, – sakė ji.
Tuo tarpu parlamento socialdemokratė Rasa Budbergytė aiškino, kad Finansų ministerija išgirdo kritiką mokestiniams pakeitimams, tačiau neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesinė alga (MMA), jos nuomone, turėtų būti sulyginti greičiau.
„Šiek tiek kritika yra išklausyta ir tai yra gera žinia. Bet aš manau, kad kai kurie pasiūlymai yra per daug kosmetiniai, ypatingai mane neramina tai, kad paleista migla dėl minimalios mėnesinės algos ir NPD sulyginimo. Metai yra 2028-ieji, tai yra labai tolima ateitis“, – aiškino R. Budbergytė.
„Socialdemokratų supratimu šiandien reikia, kad NPD būtų lygi MMA. O MMA pakėlimas ir NPD pakėlimas yra tikrai sveikintinas dalykas ir socialdemokratai tam pritars, bet tempai, mūsų supratimu, turėtų būti didesni“, – pažymėjo ji.
S. Skvernelis: tai vėl teisinė ir mokestinė kebeknė
Galiausiai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kritikavo pokyčius ir įvardijo juos „teisine ir mokestine kebekne“. Anot jo, nėra etiška ir padoru, kad didelė dalis pokyčių įsigaliotų jau esant kitai Vyriausybei.
„Vėl tokia kebeknė, teisinė ir mokestinė. Bandymas kažką kosmetiškai pataisyti, bet turbūt suprantame du dalykus – jau vėlu ir tai nėra reforma, o antras esminis dalykas yra unikalus – viskas įsigalios jau esant kitai Vyriausybei. Ir mokesčiai padidinti, ir visos strategijos 2025, 2028, 2030 metais, kažką norima pasiekti“, – aiškino S. Skvernelis.
„Tai nėra etiška ir padoru nieko nepadaryti 2,5 metų ir dabar priimti sprendimus, kuriuos įgyvendinti reikės, tikėtina, kitai valdančiajai daugumai“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Finansų ministerija pristatė pakoreguotą mokesčių reformos projektą, kuriame vienu iš esminių tikslų numatomas neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) suvienodinimas iki 2028-ųjų metų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad vienas pagrindinių mokesčių reformos tikslų yra sąžiningesnis mokestinės naštos paskirstymas ir tai bus daroma per keletą sprendimų, pirmiausiai – per NPD plėtrą.
Tarp pristatytų pokyčių mokesčių reformoje numato padidinti mokestinį kreditą, kad mažų pajamų (iki 15 tūkst. eurų per metus) gavėjų iš individualios veiklos efektyvus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas mažėtų nuo 5 proc. iki 3 proc.
Taip pat aiškinama, kad mažiausiai uždirbantiems sumažintas poveikis dėl valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvertinimo, o faktinės išlaidos deklaruojantiems asmenims poveikis beveik eliminuotas.
Galiausiai Finansų ministerijos siūlomame nuo 2024 m. įvesti neutraliame investavimo instrumente, investicinėje sąskaitoje (IS), nebenumatoma taikyti investuojamo įnašo ribojimo. Pirminiame siūlyme, buvo siūloma riboti sumą, kurią galima įnešti į sąskaitą per metus iki 10 tūkst. eurų.
