„Dėl mokesčių reformos turinio nėra sutarta politiškai. Koalicijoje nėra sutarimo ir jeigu siekiama, kad kažkoks sprendimas vis tik būtų priimtas, tai to sutarimo reikia ieškoti. Mes programiškai esame įsipareigoję stiprinti viduriniąją klasę, įmones, kad jos galėtų daugiau kurti gerai apmokamų darbo vietų, ir tam yra atitinkami mokestiniai sprendimai“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai teigė A. Armonaitė.
„Dažnai girdžiu kritiką, kad tai generuoja išlaidas į biudžetą. Na, kiekvienas sprendimas, kuris yra padaromas verslui, tai pirmiausia yra į ekonomikos augimą nukreiptas sprendimas. Sprendimas nėra priimtas nei koalicijoje, nei Vyriausybėje, kol kas yra tik Finansų ministerijos pateiktas pasiūlymas. Mes toliau kalbamės, ir būtų sunku matyti tokią galimybę, kad tai, kas nesuderinta, būtų priimta Seime“, – sakė ji.
Laisvės partijos pirmininkė tvirtina, kad visiškai normalu, jog sprendimo dėl mokesčių reformos vis dar nėra. Anot jos, mokestiniai pakeitimai liečia daugybę įvairių žmonių grupių ir tai yra milžiniškas darbas.
„Viena vertus, jis buvo padarytas Finansų ministerijoje, bet kita vertus, turime žiūrėti jo realų poveikį. Tai užtruks laiko. Noriu atsakingai priimti sprendimus ir įsigilinti į kiekvieną pokytį, kuris gali paveikti mūsų ekonomiką ir žmonių kišenes“, – akcentavo ministrė.
A. Armonaitė tvirtino, kad dėl galimų pokyčių jau pristatytoje mokesčių reformoje yra kalbamasi – „laisviečiai“ norėtų matyti pelno mokesčių pakeitimus, taip pat gauti daugiau aiškumo dėl individualios veiklos.
„Girdžiu signalų, kad į kai ką galima atsižvelgti, tai to irgi laukiu. Dėl individualios veiklos irgi reikia daugiau aiškumo, pasiūlymas nuo pirminio, kurį pateikė Finansų ministerija, yra pakoreguotas, bet žmonėms reikia aiškumo“, – tikino politikė, pažymėjusi, kad svarbu yra tai, jog žmonės netrauktų savo verslo į šešėlinę rinką.
Galiausiai „laisvietė“ aiškino, kad sprendimas dėl mokesčių reformos nepriklausys nuo to, kaip parlamentas balsuos dėl antradienį į Seimą grįžtančio Civilinės sąjungos įstatymo. Pasak jos, tai absoliučiai skirtingi klausimai.
„Nenorėčiau, kad šie klausimai būtų siejami, mes neprekiaujame, neprekiavome ir tai būtų nesąžininga rinkėjų atžvilgiu“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
