„Smulkieji, kurie prekiauja ne maisto prekėmis, visomis kitomis prekėmis, jie iš tikrųjų gali veikti, jei prekyba vyksta internetu ar prekė pristatoma į namus, ar atsiėmimo punkte. Jie gali būti labai paprasti, šalia parduotuvių. Prekyba neuždrausta, tiesiog ji turi neturėti kontaktų.
Pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus apsiriboti savanoriškai asortimentą, kad būtų sumažintas srautas lankytojų prekybos tinkluose. Išgirdau, kad apie 40 proc. ir taip kritę tie srautai, tai toliau kalbamės, kad tą krizę sumažintume“, – po susitikimo žurnalistams komentavo A. Armonaitė.
Pasiteiravus, kokių prekių asortimentas turėtų būti apribotas, ministrė konkrečių prekių neįvardijo, bet teigė, kad galima remtis pavyzdžiais užsienyje
„Sveiko proto ribose. Žmonėms, matyt, reikia higienos prekių“, – sakė ji.
„Šiandien kaip ministrė pakviečiau apsiriboti pačius, nes girdime, kad situacija nesikeičia, matome užsikrėtimus naujus ir kitus dalykus. Neatmetu, kad sveikatos specialistai mums gali jau kaip Vyriausybei pasiūlyti apriboti. Tai man atrodo geriau savanoriškai apsiriboti nei laukti, kad iš viršaus nurodys“, – pridūrė ministrė.
Klausta, kaip būtų galima prekybininkams apriboti dalies prekių pardavimą.
„Kai kuriose šalyse yra STOP juostos. Yra dabar tinklų, kur maisto prekės pardavinėjamos, o kita prekyba apribota, kurie užsidėję tvoreles“, – teigė ji.
Žurnalistai ministrės klausė ir dėl kitos susidariusios situacijos. Statybinių medžiagų parduotuvės, tokios kaip „Senukai“ ar „Depo“, ir toliau veikia atsidarę maisto produktų skyrius. Tiesa, kiti skyriai uždaryti.
A. Armonaitė teigia atlikusi slapto pirkėjo tyrimą.
„Apsilankiau keliose tokiose parduotuvėse. Ten daugiausia prekiauja maistu, nepasirodė, kad yra piktnaudžiaujama. Neišeina lentų nusipirkti ar kažko. Matyt, tas maisto prekių asortimentas gali likti“, – teigė ji.
Vainienė: vadovai girdėjo ir spręs individualiai, pirkėjų sumažėjo dramatiškai
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė Delfi sako, kad asociacijoje nebus galima derinti veiksmų dėl konkurencijos teisės ribojimų – kiekvienas prekybos tinklas turės priimti savus sprendimus. Ji ne visiškai pritaria ministrės A. Armonaitės siūlymui, mat mažieji prekybininkai, ypač regionuose, pirkėjams dažnai yra vienintelė išeitis „nusipirkti dantų pastos“.
„Abi pusės labai gerai girdėjo viena kitą, ir temų buvo aptarta ne viena, kelios, bet visos, kurios susijusios su prekyba. Dėl ko mes šimtu procentu sutariame – kad tikslas yra bendras, kad absoliutus prioritetas yra suvaldyti pandemiją, ir vyriausybės ir verslo. Prekybos verslas turi užtikrinti maksimalų apsipirkimo saugumą“, – sako R. Vainienė.
Ji patikino, kad Vyriausybės reguliavimas nutarimu, kokias prekes būtų galima pirkti parduotuvėse, nebūtų „labai protingas ir pasvertas“, tokių pavyzdžių beveik nėra ir kitose valstybėse. Tačiau jei būtų „reikalavimas iš viršaus, jis tikrai būtų įgyvendintas be jokių išlygų ar kompromisų su saugumu“.
„Labiausiai reikia galvoti ir apie tą pirkėją, kuris yra didelėje įtampoje. Jei jis išsigąstų kažkokio galimo asortimento ribojimo, jis vėl plūstų į parduotuvę galvodamas, kad tai paskutinė galimybė prekių įsigyti“, – sako R. Vainienė.
Ji patikino, kad su ministre kalbėtasi ir pristatyta, kad jau nuo trečiadienio apsilankymų skaičiai ir apyvartos kritusios „dramatiškai“, kai kur ir 40 procentų, o kiekvienas prekybininkas taiko individualias priemones saugumui užtikrinti.
„Veiksmų asociacijoje nederiname. Posėdyje dalyvavo vadovai, teisininkai, jie patys tiesiogiai girdėjo ir gali kažkokius papildomus sprendimus priimti ir apie juos iškomunikuoti. Kokie jie bus, aš tikrai nežinau, ir jie nežino dar, nes ką tik baigėsi posėdis. (…) Negalime ieškoti tarpusavyje susėdus sprendinių dėl konkurencijos teisės apribojimo. Dėl to, kiekvieno gali būti skirtingi ribojimai“, – sako R. Vainienė.
Ji pabrėžė, kad ir pirkėjai turi turėti teisę įsigyti vienokių ar kitokių prekių.
„Kaime gyventojai gal nelabai gali nusipirkti dantų pastos internetu. Tai apie tą žmogų irgi reikia pagalvoti. Lietuva yra ne tik Vilnius, kur visi civilizuoti ar gali užsisakyti internetu“, – sako R. Vainienė.
Ji pripažino nepavydinti ministrei tenkančių atsakomybių krizės metu.
„Pokalbis baigėsi tuo, kad verslui reikėtų ir paramos priemonių, ir ministrė puikiai supranta, kad jų nėra. Čia vienas iš darbų, kuriuos reikia padaryti kuo skubiau“, – sako R. Vainienė.
Delfi primena, kad smulkieji prekybininkai yra įsitikinę, jog įvedus griežtesnį karantiną iškreipiamos konkurencinės sąlygos: mat didieji prekybos tinklai, prekiaujantys maisto produktais ir kitomis pramoninėmis prekėmis, toliau gali dirbti ir nevaržyti parduodamo asortimento, o smulkieji prekybininkai, kurie parduoda ne maisto produktus, veiklos tęsti negali. Tokia tvarka galiojo ir pirmojo karantino, pavasarį, metu.
Patikslino, kokia prekyba leidžiama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiandieną priminė, kad nuo trečiadienio iki sausio 31 dienos veiklą gali vykdyti parduotuvės, įskaitant parduotuves prekybos ir pramogų centuose, kurių pagrindinė veikla yra maisto, pašarų gyvūnams, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas. Taip pat galima maisto prekyba turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose.
Maisto prekių parduotuvėmis yra laikomos prekybos vietos, kuriose didžiausią asortimentą sudaro maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Tos parduotuvės, kurios prekiauja daugiausia ne maisto prekėmis, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.
Parduotuvėse, įskaitant ir esančias prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nėra draudžiama, turi būti užtikrinamas 15 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo. Taip pat turi būti užtikrinamos kitos nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad visų prekių prekyba galima internetu, taip pat su klientu kontaktuojant telefonu, socialiniais tinklais. Tokiu atveju, laikantis visų higienos reikalavimų, prekės turi būti pristatomos į namus arba atsiimamos atsiėmimo punktuose. Atsiskaityti už prekes galima tiek grynaisiais pinigais, tiek kortele.
