„Ne nuo ekonomikos ministro ar ministrės, ne nuo premjerės, ne nuo kažkokio asmens esančio valstybės aparate priklauso šios investicijos. Kas mums pavyko, tai sutarti dėl įvairių instrumentų: paskolų, fondų, taip pat atskirų susitarimų. Mes atvėrėme tas galimybes. Ar jomis pasinaudoja lietuviškos įmonės yra priklausoma nuo jų. Matome, kad Teltonika yra pasinaudojusi, kas reiškia, kad yra kam ir tikiuosi, kad bus ir daugiau“, – Delfi televizijos laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė A. Armonaitė.
Ministrė taip pat aiškino, kad šiuo metu matomas apie penkis kartus padidėjęs Taivano bendrovių susidomėjimas Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis. To pagrindu politikė tikisi, kad ateityje vyks daugiau investicijų ne vien per fondus ar specifinius susitarimus, bet ir investicijos į konkrečius projektus.
„Reikia toliau dirbti, ir to susidomėjimo yra. Yra, kuo aš labai džiaugiuosi ir ko norėčiau asmeniškai daugiau, tai ir tiesioginių Taivano kompanijų investicijų į Lietuvą. Ne tik per investicinius fondus ir finansinius instrumentus ir atskirus susitarimus, bet į konkrečius projektus. Tokių irgi tikiuosi, kad bus. Na, yra susidomėjimas išaugęs apie keturis ar penkis kartus, ką mes jaučiame. Tad tikiuosi, kad tie konkretūs dalykai taip pat pasirodys“, – aiškino Armonaitė.
Visgi, A. Armonaitė paminėjo, kad tolimesnės Taivano kompanijų investicijos ir kokiais tikslais jos vykdomos smarkiai priklausys nuo investicinio klimato ir jau egzistuojančių bendrovių planų Europoje.
„Žinoma, norėtųsi, kad greičiau būtų, bet vėlgi priklauso nuo daugybės aplinkybių: verslo planų, nuo investicinio klimato, nuo planų Europoje ir panašiai“, – sakė ji.
Apie Seimo opozicijos kaltinimus: gal trūksta dėmesio
Seimo opozicinės partijų frakcijoms praėjusią savaitę sutarus pradėti konsultacijas bei derinti tarpusavio veiksmus aiškinantis galimai neskaidrius valdančiųjų interesus Taivano paramos bei dalinimosi technologijomis su Lietuvos įmonėmis procesuose, Ekonomikos ir inovacijų ministrė tvirtina, kad opozicijai galimai „trūksta dėmesio“ ir iš sėkmės istorijų Lietuvoje bandoma padaryti kažką skandalingo ir numenkinančio.
„Suprantu, kad gal trūksta dėmesio, ir iš tokių sėkmės istorijų, kurias pasiekėme Lietuvoje, vis tiek norisi kažką dar skandalingo, numenkinančio padaryti. Man dėl to apmaudu, bet jeigu kažkokie tyrimai būtų, tai aišku atsakytume į visus klausimus ir tik sugaištume kažkiek laiko, kurį galėtume nukreipti kitiems projektams“, – pirmadienį Delfi televizijai teigė A. Armonaitė.
Ministrė juokavo, kad jeigu opozicijos atstovams kyla kokių nors klausimų, tai gali Seime eilinį kartą daryti tyrimo komisiją, išsikviesti Taivano investicinių fondų valdybas ir parodyti savo supratimą apie tarptautinį investavimą bei anglų kalbos žinias.
„Gal pajuokausiu, jeigu kyla kolegoms opozicijoje, A. Širinskienei, kitiems, kažkokių klausimų, gali daryti Seime eilinį kartą tyrimo komisiją, išsikviesti Taivano investicinių fondų valdybas, parodyti savo supratimą apie tarptautinį investavimą (turiu omenyje Seimo kolegas), parodyti savo anglų kalbos žinias ir visas kompetencijas bei pasiūlymus kur galėtų investuoti“, – šmaikštavo Laisvės partijos pirmininkė.
ELTA primena, kad opozicinių partijų susirūpinimą sukėlė šių metų sausio 18 d. viešojoje erdvėje naujienų portalo tv3.lt paskelbtame straipsnyje „Aiškėja, kad Taivano pinigai nukreipti į dalį įmonių, kurių vadovai rėmė valdančiuosius“. Jame pateikta informacija apie valdančiųjų partijų tiesioginius finansinius ryšius su įmonėmis, kurios sulaukia ypatingos Vyriausybės pagalbos bei protegavimo Taivano paramos bei investicijų skirstymo procese.
Paskelbtos publikacijos duomenimis, Taivanas į lietuviškas įmones investuoja keliolika milijonų eurų bei pažymėta, kad taivaniečių investicijų sulaukė ir kelios įmonės, kurių vadovai demonstruoja palankumą valdantiesiems dalyvaudami palaikymo renginiuose ir net finansiškai remdami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Laisvės partijas, taip pat ir jų keltus kandidatus rinkimuose, pažymima pranešime.
Pateikta informacija, kad 10 milijonų taivaniečiai investuoja į aukštųjų technologijų grupę „Teltonika“, 3,5 milijono į biotechnologijų startuolį „Oxipit“, kaip investicija pristatyta ir 8 milijonų eurų paskola saulės modulius gaminančiai „Solitek“.
Publikacijoje teigiama, kad kai kurios įmonės, sulaukusios Taivano pagalbos, ne tik dėkoja, bet ir tiesiogiai padeda valdantiesiems politikams. Viešojoje erdvėje skelbta, kad pusketvirto milijono eurų gavusio startuolio „Oxipet“ akcininkai 2019-aisiais Ingridos Šimonytės prezidentinei rinkimų kampanijai pervedė beveik 18 tūkstančių eurų, skelbiama pranešime.
Opozicinių Darbo partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų bendru sutarimu, už antikorupcinę priežiūrą atsakingos institucijos bei patys valdantieji turi išsklaidyti bet kokias abejones, kad Vyriausybė bei jos atstovai savo politiniais veiksmais atsilygina finansiniams rėmėjams.
Planuojama iki antradienio sudaryti darbo grupę, kurioje deleguoti Seimo opozicijos atstovai rengs klausimus ir spręs dėl laikinosios komisijos sudarymo.
ELTA taip pat primena, kad Taivano rizikos kapitalo įmonė „Taiwania Capital“ dar praėjusiais metais paskelbė apie Vidurio ir Rytų Europai (pirmiausia Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai) įsteigtą 200 mln. JAV dolerių vertės investicinį fondą. Šis fondas Lietuvoje viešai pristatytas gegužę.
Lapkritį pranešta, kad 3,5 mln. JAV dolerių iš šio fondo skiriama Lietuvos lazerių įmonei „Litilit“, tapusiai pirmąja bendrove, kuriai buvo šio fondo lėšos buvo numatytos.
Pernai taip pat buvo įkurtas 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų fondas, valdomas Kinijos Respublikos (Taivano) banko „Export-Import Bank of the Republic of China“ („Eximbank“).
Tuo metu „Teltonikos“ įmonių grupė su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė investicijų sutartį dėl 96 mln. eurų vertės 14 ha „Teltonika High-Tech Hill“ antrojo etapo technologijų parko. Šį objektą tikimasi pabaigti iki 2029 metų, sukurti 700 darbo vietų, o 95 proc. jame pagamintų lustų inžinerijos ir puslaidininkių technologijų eksportuoti.
Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas sustiprėjo praėjusių metų pabaigoje, lapkritį Vilniuje įsteigus pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę, kurioje yra salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Dėl to paaštrėjo Lietuvos ir Kinijos santykiai, Pekinas ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales. Kiek Taivanas prisideda prie Taltonikos projektų ir puslaidininkių gamyba Lietuvoje.
