A. Armonaitė Delfi televizijos laidoje „Piniginiai reikalai‟ taip pat teigė, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimas maitinimo sektoriui ilgiau, nei norėta Vyriausybės, neturėtų reikšti, jog bus mažinama kita parama verslui. Pasak ministrės, lėšų turėtų užtekti.
„Negali būti nukarpoma parama, nes ji yra suplanuota – kalbant apie kitų metų biudžetą – pirmam pusmečiui. O lengvata yra pratęsta antram pusmečiui. Antras dalykas, mūsų vertinimu, (lengvata – red.) nekainuos 60 mln. eurų, arba tai nebus toks didelis iššūkis biudžetui, nes, viena vertus, turėsime plaukiantį gyventojų pajamų mokestį, kadangi įmonės toliau galės veikti ne šešėlyje, o skaidriai‟, – aiškino ministrė.
Pasak jos, iš dabartinių pagalbos priemonių galima spręsti, jog pinigų turi pakakti.
„Ką dabar matome: kad tos visos paramos, kiek suplanavome, dar nereikėjo, tai tikimės, kad taip gali būti ir kitąmet, kad tiek nekainuos ta pagalba. Tai turint omenyje visą šį komplektą aš nematau prielaidų, kodėl reikėtų kitų pagalbos priemonių sąskaita tą lengvatą planuoti biudžete‟, – sakė A. Armonaitė.
Pasiteiravus, ar su Ekonomikos ir inovacijų ministerija tariamasi dėl paramos verslui galimo mažinimo, ministrė sako, kad šiuo metu apie tai su ja nekalbama.
„Šiuo metu mes nedalyvavome tokiuose procesuose. Aš manau, kad dalyvautume, nes vis tiek pagalbos priemonės daugiau mūsų kompetencijoje‟, – kalbėjo A. Armonaitė.
Komentuodama tai, kad, anot konservatorių, buvo sulaužyta koalicijos sutartis, balsuojant dėl PVM lengvatos, ministrė pabrėžė, kad valdančioji dauguma sugebėjo vieningai, balsų dauguma priimti kitų metų valstybės biudžetą, o demokratijoje būna ir požiūrių skirtumų.
„Tą dieną ir daugiau buvo priimta vieningų sprendimų, svarbių koalicijai, tai man atrodo, kad tą pirmiausiai reikia matyti. O kad ekonominės politikos požiūriu yra skirtumų, tai jų visada buvo. Mes vasarą turėjome debatą apie minimalią algą ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, turėjome PVM temą – vėlgi nuo vasaros apie tai diskutavome (…). Yra kompromisas.
Man atrodo, tų skirtumų dar bus. Ir aš kviesčiau matyti tuos skirtumus kaip vertybę, o ne kaip reikalavimą visiems matyti vienodai, nes taip neveikia demokratija ir koalicinės vyriausybės apskritai pasaulyje taip neveikia‟, – argumentavo pašnekovė.
Ministerija atsargiai žiūrėtų į mokesčių pakeitimus Lietuvoje. Anot ministrės, prasminga būtų siekti „ne tokių didelių reforminių dalykų, bet tiesiog ištaisyti kai kuriuos klausimus‟.
„Mes norėtume vis dėlto, kad Lietuva išliktų ir būtų konkurencingesnė, tai į bet kokią mokestinės naštos didėjimo iniciatyvą žiūrime labai atsargiai. Ir dėl to norime pirmiausia gal tokios vidinės – ne per spaudą – politinės diskusijos, kur būtų galima pasiūlymus atnešti. Ir Ekonomikos ministerija yra juos paruošusi‟, – sako A. Armonaitė.
Nors ir pažymėdama, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dar nepriimti nei Vyriausybėje, nei Seime, ji tikisi išsamesnių diskusijų tarp koalicijos partnerių.
„Man nelengva komentuoti, kai, pavyzdžiui, pamatau tam tikrus atskirus pranešimus, kaip pasikeitė vienas kitas mokestis, tarkime NT. Tie pasiūlymai koreguojami, ne visada apie tas korekcijas aš žinau, bet, na, kalbame‟, – kalbėjo ministrė.
„Mes nuosekliai sakome, kad atsargiai žiūrime į bet kokį mokestinės naštos didinimą – atsargiai į tai žiūrime – ir norime daugiau tokios vidinės diskusijos (…). Norisi to visa apimančio požiūrio daugiau, dar politiškai susitarus‟, – pridūrė A. Armonaitė.
Perklausus, ar Laisvės partija palaikys NT mokestį, ministrė sako, kad negalinti pasakyti, kaip bus, bet pabrėžė, jog reikia „kalbėtis ne tik per spaudos konferencijas‟.
Komentuodama tarptautinių institucijų neretai minimus taršos mokesčius, A. Armonaitė sako, kad norėtų matyti ir kitą planą – kur mokesčius tuomet būtų galima mažinti.
„Na, „teršėjas moka‟ ir apskritai tie taršos mokesčiai yra rekomenduojami tarptautinių organizacijų, jie dažnai rekomenduojami kaip alternatyvūs mokesčiai ta prasme, kad mažintume ekonomikos augimą lėtinančius mokesčius, pavyzdžiui, darbo santykių apmokestinimą ir koreguotume mokestinę sistemą per tokius mokesčius.
Tai jeigu matytume tą abipusį vaizdą, tai tikrai galime kalbėti. Bet konkrečiai nieko negaliu pasakyti, nes norisi matyti ir tą kitą pusę – kur bus mokesčiai mažinami‟, – sakė ji.
Ministrė pabrėžė, kad kalbant apie mokesčių sistemą, nesinorėtų „traukti‟ paskirų mokesčių, nes tai nėra konstruktyvu.
„Tai aš manau, kad mokesčių reformoje negalime ištraukti NT mokesčio ar ten dar kažkokio mokesčio ir taip toliau. Norisi matyti visą paveikslą: kur yra darbo santykių, įmonių investicijų apmokestinimo klausimai ir kiti dalykai‟, – sako A. Armonaitė.
Kalbėdama apie pačios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planuojamus pateikti siūlymus ji sakė, kad jų tikrai yra.
„Taip, esame pasiruošę, bet norime teikti jau į tą platesnį paketą (…) Ten nuo visiškų smulkmenų iki kitų dalykų. Aišku, mums aktualus reinvestuojamas pelnas. Bet, kita vertus, šitoje aplinkoje, dabartiniame karo kontekste yra ir kitų temų‟, – atsakė A. Armonaitė, tačiau plačiau planuojamų siūlymų plačiau dar neįvardijo.
