„Ilgai brandinta mokesčių reforma galėjo (ir galbūt vis dar gali būti) galimybe sudaryti sąlygas Lietuvoje sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, didinti žmonių pajamas ir Lietuvos konkurencingumą. Tai ypač svarbu dabar, kai Lietuvos ir visos Europos ekonomika lėtėja. Kita vertus, sunku buvo matyti pozityvioje šviesoje tuos pakeitimus, kai fone ėjo „gyvulių ūkio naratyvas“. Tarsi žmonės, kurie moka įstatymu jiems numatytus mokesčius yra kažkuo savaime moraliai nusikaltę. Ypač turint omeny individualios veiklos mokesčius.

Vien kalbėdami apie mokesčių reformą, kaip mokesčių kėlimą (o girdėjome, kad būtent taip ją vertina patys rengėjai), pasikeitusioje makroekonominėje realybėje mes kuriame nesaugumo jausmą, kuris šiuo metu kaip niekada nereikalingas“, – rašo ministrė.

Anot jos, iki pat šio pirmadienio reformos iniciatoriai nebuvo atsižvelgę į nei vieną Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą, kurie padėtų auginti ekonomiką bei kurti naujas darbo vietas.

„Sunku sutikti su tuo, kad toliau planuojant mokestines išimtis stambiems ūkininkams, didesnė našta būtų užkrauta aktyviausiai visuomenės daliai, tai yra tiems, kurie daugiau dirba, stengiasi ir uždirba. Didesnis nekilnojamojo turto mokestis bankų palūkanoms pakilus į penkiolikos metų istorines aukštumas šiuo metu apskritai atrodo keistai, tai turėtų suprasti ir Europos Komisija“, – prideda ji.

A. Armonaitė taip pat išskiria ir kelis svarbius „laimėjimus“ mokesčių pakete:

„Daugybės žmonių laimėjimas būtų Vyriausybės įsipareigojimas per kelis artimiausius metus pasiekti, kad nuo minimalaus atlyginimo nebūtų atskaitomas gyventojų pajamų mokestis. Neapmokestinamas dydis kitais metais augtų penktadaliu iki 751 Eur. Verslas ne tik gautų pelno mokesčio paskatas investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau ir galėtų pasinaudoti nauju plėtrai padedančiu momentinio nusidėvėjimo modeliu, kuris leis lengviau kurti darbo vietas ir plėstis. Tai yra reinvestuojamo pelno mokesčio modelio kompromisas. Taikytume palankesnį ir mažesnį pelno mokestį smulkioms įmonėms, kurių pajamos neviršys 0,5 mln. eurų. Dabar ši kartelė yra 300 tūkst. eurų. Dėl šio pakeitimo paskatos augti atsirastų apie 10 tūkst. smulkių įmonių. Tai yra EIMIN pasiūlymas, į kurį kolegos atsižvelgė šią savaitę.

Mokesčių diskusijos tęsis Seime ir visi projektai gali keistis. Vakar iš koalicijos partnerių – konservatorių ir Liberalų sąjūdžio – išgirdau prašymą palaikyti įstatymų pateikimą. Pasakėme, kaip yra – Laisvės frakcija dar tarsis, tačiau dalis frakcijos narių dėl mano jau išvardintų ir kitų aplinkybių yra itin skeptiški“, – rašo A. Armonaitė.

„Delfi“ primena, kad trečiadienį Finansų ministerija Vyriausybėje pristato pakoreguotą mokesčių reformą. Plačiau apie pasiūlytus tikslinimus, galima skaityti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją