Kaip feisbuko įraše teigė A. Armonaitė, „Teltonikos“ naujienos penktadienį ją pasiekė grįžtant iš komandiruotės tarp skrydžių.
„Išeinu iš politikos ir neturiu jokių politinių išskaičiavimų ir planų, todėl kurį laiką galvojau nerašyti detalių. Tačiau matydama eilinę purvo bangą, kuri liečia mano vadovaujamą ministeriją, mano komandą ir mane (tikrai ne iš paties Arvydo Paukščio, o visko, kas vyko po to, ypač socialiniuose tinkluose), noriu papasakoti daugiau“, – įrašą pradėjo A. Armonaitė.
Jos teigimu, absoliučiai visi stambūs gamybiniai projektai yra klampūs ir susiduria su gausybe problemų ir trikdžių. Tai susiję su žeme, infrastruktūra ir statybomis, daugybe savivaldos ir nacionalinių institucijų.
Nueinančios ministrės teigimu, „kai vieni traukia investicijas, kiti ieško tūkstančių kelių, kaip jas išvyti.“
„Tą mačiau visus ketverius metus. Bet aukštu valstybės lygiu ta klampi biurokratija yra įveikiama. Todėl mane pritrenkė penktadienio naujienos. Per visą kadenciją mes suskaičiuojame arti šimto susitikimų Teltonikos projektų klausimais. Mes tikėjome „Teltonikos“ ambicijomis ir planais ir traktavome ją kaip valstybei ypatingai svarbius projektus vystančią įmonę.
Arvydas Paukštys ne kartą viešuose renginiuose ir susitikimuose pažymėdavo, kad tai yra pirma ministerijos vadovybė, kuri nori konkrečiai padėti. Ir „vienintelė ministrė, kuri realiai padėjo“. Dėl to penktadienio žinia man buvo labai nemaloni staigmena“, – poziciją dėstė A. Armonaitė.
Ji pripažino, kad šeštadienį A. Paukštys „Linked’ine“ skyrė gražių žodžių, ji nutarė atskleisti daugiau detalių. Visų pirma, ji priminė politinį kontekstą.
Sako, kad Savickas kreipėsi į teisėsaugą
A. Armonaitė priminė, kad kadencijos metu rodė didelį dėmesį ekonominiam bendradarbiavimui su Taivanu. Buvo rodomas dėmesys ir „Teltonikos“ projektams, o tai kėlė klausimų tuometinei opozicijai – būtent tiems, kurie juos dabar pakeis Vyriausybėje.
„Pavyzdžiui, 2023 sausį buvo viešai keliami klausimai dėl Taivano investicijų Lietuvoje. Kaip žinome, „Teltonika“ kartu su Taivano agentūra ITRI turi susitarimą dėl puslaidininkių technologijos perdavimo. Viename Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje Generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša patvirtino, jog prokuratūra gavo opozicinių demokratų frakcijos seniūno Luko Savicko (?) kreipimąsi ir jį perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Tai buvo vieša ir aprašyta BNS“, – teigė A. Armonaitė.
Anot jos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija niekada negavo jokių užklausų iš STT ar prokuratūros šiuo klausimu ir laikoma, kad istorija pasibaigė.
„Tačiau svarbu yra tai, kad dabartinis kandidatas į EIMIN ministrus kėlė klausimus dėl projekto.
Dar svarbiau, kad ateinanti nauja valdžia atvirai komunikuoja siekianti perkrauti santykius su Kinija. Tai, žinoma, turės įtakos ir mūsų įdirbiui su Taivanu. Šiame kontekste vertinu, kaip didelį laimėjimą tai, kad naujieji valdantieji po lapkričio 15 istorijos viešai įsipareigojo padėti projektui išlikti ir jį tęsti. Tai laimėjimas, nors ir ypatingai nemaloniomis aplinkybėmis“, – dėstė darbą baigianti ministrė.
Dėl sutarties pratęsimo – tik techniniai susirašinėjimai
Pasak politikės, stambaus investicinio projekto sutartis tarp ministerijos ir „Teltonikos“ 2022 metais ir galioja iki 2042 m. (20 metų). Iki 2027 (per 5 metus) reikia pasiekti rodiklius sutartyje. Sutartis galioja.
„Įmonė kreipėsi į ministeriją elektroniniu paštu neoficaliai dėl sutarties pratęsimo, nes rodiklius iki 2027 m. pasiekti dabartinėmis aplinkybėmis atrodo nerealu.
Ministerijos vadovybė ne kartą sakė, kad supranta jautrumą dėl terminų. Savo ruožtu EIMIN’e kilo vidinė diskusija, ar tam, kad būtų pratęsta sutartis, reikia keisti įstatymą, ar yra kitų teisinių būdų. Reguliavimas pakankamai naujas.
Ministerijos vadovybė (kaip dažniausiai ir būna) prašė rasti paprasčiausią ir greičiausią teisinį būdą, bet teisininkai laikėsi nuomonės, kad įstatymus reikia keisti, kitaip sutarties pratęsti negalima. Apie tai buvo informuota ir įmonė“, – aiškino ji.
Pasak A. Armonaitės, svarbu suprasti, kad sutarties rodiklius pasiekti reikia iki 2027 m. Taigi net jeigu reikėtų keisti įstatymą, laiko tam yra.
Techniniame susirašinėjime, kaip priminė ji, ministerija paprašė įmonės pateikti raštą su argumentais dėl sutarties pakeitimo. Toks oficialus raštas būtų argumentas EIMIN ateityje, kad investuotojas iš anksto informavo apie kliūtis dėl sutarties įgyvendinimo.
„Skamba biurokratiškai, bet supraskite, kad tai yra valstybės įsipareigojimai dešimtmečiams į priekį, pasitaiko teismų ir kitų dalykų. Todėl neturėti oficialių pasirašytų dokumentų yra ne tik neatsakinga, bet ir aplaidu. Valstybės institucijos turi turėti oficialius raštus, ne tik pokalbius telefonu ar elektroninius laiškus. Įmonės teisininkas informavo, kad greičiausiai tokio rašto neteiks. Raštas nėra gautas“, – sakė ji.
Taip pat A. Armonaitė pažymėjo, kad su „Teltonika“ buvo palaikomas nuolatinis ryšys tiek politiniu, tiek biurokratiniu lygiu, jokių indikacijų apie sprendimus stabdyti projektą nebuvo.]
Įvykių chronologija
Vienas paskutinių pakeitimų, siekiant paspartinti procedūras, buvo 2024 sausio 1 d. įsigalioję pokyčiai, kurių esmė, kad stambaus projekto (turinčio valstybei svarbaus projekto statusą) teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorius yra EIMIN.
„Tai yra – mes patys pasiūlėme ir prisiėmėme naujas funkcijas, kad klampus procesas būtų aiškesnis. Kad tokie projektai, kaip „Teltonikos“ ar „Rheinmetallio“, vyktų sklandžiau ir sparčiau.
Matėme, kad procesas neturi šeimininko, ir norėjome, kad tai pasikeistų, nebijojome prisiimti atsakomybės, prisiėmėme funkcijas, kurių ministerija niekada iki šiol nėra dariusi. Toliau sekė tokia mūsų kelionė per kopas.
Galėjome to nedaryti ir viskas būtų tiesiog skendę ir nuskendę kokioje nors biurokratinėje kebeknėje, pavyzdžiui, kur nors iš savivaldos institucijų.
Visą įvykių chronologiją įdedu į komentarus, kad nebūtų tekstas perkrautas technine informacija.
Įdomu tik tai, kad kai viešumoje išgirdau, kad kažkas mūsų ministerijoje užstrigę stalčiuose, buvau labai nustebinta. Paskutinė institucija, išdavusi mums sąlygas, buvo „Vilniaus vandenys“, ir tai buvo padaryta lapkričio 14 d. – projekto stabdymo žinios išvakarėse.
Šiuo metu visos institucijos EIMIN’ui yra išdavusios planavimo sąlygas, kad galėtų prasidėti teritorijų planavimo rengimo etapas“, – sakė ji.
„Kai dabar matau, koks iššūkis mūsų laukė ir kiek nervų visa tai kainuoja, galėčiau kelti klausimą, ar išvis reikėjo mums prisiimti tokias funkcijas? Neabejoju, kad atsukę laiką atgal, darytume tą patį. Nes procesas turi turėti savininką“, – pridūrė A. Armonaitė.
Be kita ko, jos teigimu, stambūs investiciniai projektai yra valstybei reikšmingi investiciniai projektai – nesvarbu, Lietuvos ar užsienio investuotojų. Tai teisinis reguliavimas, kuris realiai pradėjo veikti 2021 m.
„Matydami praktikoje, kaip realiai tai veikia, kelis kartus keitėme įstatymus ir susijusius teisės aktus. Ir už tai du kartus šią kadenciją buvome apdovanoti Investuotojų forumo už geriausius sprendimus verslo aplinkai.
Su šio „koridoriaus“ pagalba Lietuvoje buvo pastatyta arba pradėta statyti 17 naujų gamyklų ir 4000 naujų darbo vietų. 2/3 jų yra lietuviško kapitalo.
Kaip rašiau įžangoje, visi stambūs gamybiniai projektai yra klampūs ir su gausybe problemų. Nes tai liečia žemę, nuosavybę, didelę infrastruktūrą ir statybas, daugybę savivaldos ir nacionalinių institucijų“, – nurodė ji.
Tačiau jeigu šitie įstatymų pakeitimai nebūtų priimti, tokioms investicijoms, kaip „Teltonikos“ projektas, nebūtų net prielaidų, įsitikinusi A. Armonaitė.
„Investicinė aplinka stambioms užsienio ir vietos investicijoms yra iš esmės pasikeitusi ir pagerėjusi. Ačiū visiems, kas prie to dirbo.
Nuoširdžiai (be ironijos) linkiu sėkmės kitai valdžiai įveikti likusias kliūtis ir padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau. O kam sekėsi labiau – parodys laikas“, – įrašą užbaigė ji.
Paaiškino dėl žemės paskirties keitimo
A. Armonaitė vėliau taip pat pateikė ir „Teltonikos“ projekto įvykių chronologija 2024 m. dėl žemės paskirties keitimo.
Ji teigė, kad 2024 m. vasario 28 d. buvo priimtas LRV nutarimas dėl valstybei svarbaus projekto „Teltonika High-Tech Hill technologijų parkas – 2 etapas“ teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, o kovo 12 d. organizuotas susitikimas su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Teltonikos atstovais aptarti Vilniaus miesto bendrojo plano rengimo žingsnius ir eigą, siekiant pakeisti teritorijos paskirtį.
„Nuo 2024 m. kovo mėn. buvo konsultuojamasi su Vilniaus m. savivaldybe, Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija dėl teritorijų planavimo sąlygų dokumentų (tinkamo pateikimo, koncepcijos ir kitų reikalavimų). Buvo sutarta, kad viskas vyktų greičiau, „Teltonika“ įsitrauks i dokumentų rengimo procesą.
2024 m. gegužės 27 d. pradėti teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos darbai“, – teigė ji.
„Už sistemą atsakinga Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Buvo daug trikdžių dėl TPDRIS sistemos modernizavimo. Viską užpildžius, išsprendus problemas, projektavimo sąlygos iš institucijų užsakytos – 2024 m. liepos 12 d. Sąlygoms išduoti duodama 20 darbo dienų.
Vėliau Teltonika papildomai patikslinusi informaciją paprašė užprašyti sąlygų iš Vilniaus vandenų, Telia ir Grindos. Sąlygos užprašytos 2024 rugsėjo 4 d. Vilniaus vandenų išduotos sąlygos nebuvo tinkamos, nes reikėjo, kad Teltonika nurodytų vandens reikiamus kiekius, pajėgumus ar pan. Teltonikai atsiuntus duomenis 2024 m. spalio 17 d. vėl buvo įkeltas į TPDRIS prašymą Vilniaus vandenims išduoti sąlygas.
Vilniaus vandenys sąlygas išdavė lapkričio 14 dieną“, – pridūrė ministrė.
