Etiketo ekspertai pažymi, kad Lietuvoje arbatpinigių sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi. Etiketo žinovas, parlamentaras Arminas Lydeka pabrėžė, kad Lietuvoje arbatpinigių kultūros stoka yra Sovietų Sąjungos palikimas.
"Tuomet žmonės už paslaugą mokėdavo tiek, kiek nurodyta, pamiršdami apie pridėtinę vertę - aptarnavimą", - sakė A.Lydeka.
Pasak jo, paliekant arbatpinigių atsidėkojama už asmens patarnavimą. "Tai gali būti ir rūbininkas, kirpėja ar netgi plovykloje tavo automobilį išblizginęs plovėjas", - pažymėjo etiketo žinovas.
Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar paliekama per mažai arbatpinigių. "Europoje papildomo atlygio norma siekia 10 proc. nuo sąskaitos sumos, todėl tiek ir turėtume palikti. Tuo tarpu Rytų Europoje šis procentas svyruoja apie 6-8 proc. ar netgi mažiau. Dar didesnę "dovaną" siūloma palikti JAV - nuo 15 iki 20 proc. bendros sumos", - sakė parlamentaras.
Automobilių plovimo paslaugas atliekančioje įmonėje "Rimtoma" Vilniuje dirbantis Rolandas pažymėjo, kad pastaruoju metu dažnas klientas palieka arbatpinigių. "Retkarčiais tai būna netgi penktadalis bendros sumos. Beje, moterys palieka dažniau, bet vyrai - daugiau", - pastebėjo automobilius plaunantis vyras.
Papildomo atlygio nepamirštama duoti ir floristams. Klaipėdietė Ramunė pasakojo, kad per dieną kartais papildomai gauna 20 litų.
"Arbatpinigius palieka tik vyrai. Pavyzdžiui, kokiai šventei užsakoma gėlių už 190 litų. Tai nesismulkina - tiesiog paduoda du šimtus ir nebeprašo grąžos", - pasakojo Ramunė.
Toli nuo centro gyvenanti kaunietė Diana pripažįsta, kad su dviem mažamečiais vaikais į miestą visada važiuoja taksi: "Vairuotojai noriai padeda susikrauti daiktus į automobilį, todėl visada palieku bent penkis litus arbatpinigių".
"Išgėrę klientai "taškosi" pinigais už elementarias smulkmenas: jei pagarsini muziką, greičiau važiuoji. Kurioziškiausia situacija buvo tada, kai įkaušęs klientas pakvietė ir mane kartu į barą palaikyti jam kompaniją. Nuėjau. Jis gėrė degtinę, o aš - kavą. Tada gerai atsilygino, net neišduosiu kiek", - sakė Kauno taksistas Romas.
"Klientės noriai palieka arbatpinigių, jei joms patinka tai, kaip sutvarkau jų plaukus. Dažniausiai gaunu 10-20 litų. O per šventes klientės būna itin dosnios", - sakė Kauno grožio salono "Blic" kirpėja Rasa.
Vilniuje "Čili" picerijoje dirbanti padavėja Sigita pažymi, kad per dieną surenkamos sumos yra nuo 10 iki 150 litų.
"Daugiausiai palieka savaitgaliais pavalgyti ateinančios šeimos, tuo tarpu pietauti užsukantys asmenys tikrai nėra dosnūs ir dažniausiai palieka mažiau nei procentą nuo bendros sumos", - guodėsi padavėja, atkreipusi dėmesį, kad net ir solidžių įmonių darbuotojai už pietus arbatpinigių pagaili.
Uostamiesčio centro kavinės "Jola" barmenė Simona pastebėjo, daugiausiai arbatpinigių paliekama vakarais, nes išgėrę žmonės yra dosnesni.
Lietuvoje arbatpinigių suma nėra reglamentuota įstatymų, tačiau kai kurios kavinės, apsidrausdamos dėl arbatpinigių, yra įsivedusios aptarnavimo mokestį.
"Įmonės yra laisvos formuoti savo kainų politiką, todėl jei yra aptarnavimo mokestis, atsidėkoti barmenams nebūtina. Visgi nemanau, kad įmonės turi vadovautis tokiais principais, nes arbatpinigiai mokami už gerą aptarnavimą", - sakė A.Lydeka, pastebėjęs, kad už netinkamą aptarnavimą arbatpinigių galima ir nepalikti.
