Didmeninė arbatos kaina pasaulinėje rinkoje pasiekė 2,5 metų aukštumas. Arbatos kainų kilimą nulėmė mažas derlius, sausra. Nuo nepalankių oro sąlygų nukentėjo Kenijos, didžiausios juodos arbatos eksportuotojos, derlius. Spėjama, kad dėl musoninių liūčių mažiau arbatos turės ir Indija bei Šri Lanka. Nuo metų pradžios aukščiausios kokybės juodosios arbatos kaina pakilo 41 proc. iki 4 dolerių (11 Lt) už kilogramą. Brangiausiai arbata kainavo 2009 m. pabaigoje – 5,45 dolerio (14 Lt) už kilogramą, praneša CNN.
Analitikai prognozuoja, kad dėl mažėjančios gamybos arbata toliau brangs. „Financial Times“ duomenimis, per pastarąjį pusmetį Kenijoje arbatos sumažėjo 11,5 proc. Indija ir Šri Lanka sumažino gamybą 10 proc.
Pasaulinės arbatos kainos augimą sako pajutę ir Lietuvos arbatos importuotojai, tačiau žada, kad kainos bent artimiausiu metu labai neaugs.
Labiausiai pabrango žalioji arbata
Arbata prekiaujančios „Presto prekybos“ direktoriaus pavaduotoja Danguolė Juocytė teigė, kad kol kas didelių pokyčių mažmeninėje arbatos kainoje nesiruošia daryti. „Didėjimas yra. Bet Lietuvoje viskas lėčiau ateina. Kaip bus, matysime ateityje“, - teigė.
Pasak pašnekovės, arbatos kainų kilimas priklauso nuo rūšies: labiausiai pabrango žalioji arbata. Įmonėje pastebėtas 10-20 proc. didmeninės arbatos kainos augimas.
„Importuojame iš Kinijos. Ten kainos pakilę. Ir dėl klimato sąlygų, ir dėl derliaus, ir dėl dolerio kurso“, - pabrėžė D. Juocytė.
„Arbatos kainos augimo tendencija yra pastovi. Vienais metais ji kyla daugiau, kitais – apsiramina, bet visuomet matomas kainos didėjimas. Nuolat brangsta energijos šaltiniai, o kartu ir pervežimas“, - sakė įmonės atstovė.
Nenori auginti vaistažolių
Pastebima, kad auga ne tik juodosios ar žaliosios arbatos kainos, bet ir vaistažolių. Lietuviškomis arbatomis prekiaujančios „Acorus Calamus“ direktorius Elmantas Pocevičius teigė, kad šalyje vaistažolių arbatos yra išgeriama daugiau nei pavyksta užauginti. Būtent dėl paklausos ir pasiūlos skirtumų, o ne derliaus kokybės, auga šių produktų kainos.
„Vidutiniškai per metus vaistažolės pabrangsta 10-15 proc.“, - sakė pašnekovas.
Įmonės vadovas teigė negirdėjęs, kad šiemet vaistažolės būtų nukentėję dėl greitai besikeičiančio oro: „Tačiau saulės buvo mažiau, tai eterinės vaistažolės (ramunėlės, čiobreliai) turėtų būti prastesnės kokybės – nesukaups pakankamai eterinių aliejų“.
Pasak pašnekovo, šiuo metu labiausiai trūksta melisos: pernai metų derlius jau pasibaigė, o nauju derliumi rinka dar neužpildyta. Populiariausios šalyje ramunėlės, čiobreliai, melisos, medetkos, pipirmėtės ir liepos.
E. Pocevičius tikino, kad šalies ūkininkų pastangų tiekti vaistažoles neužtenka – tenka vežtis žaliavos iš Europos, Afrikos. „Lietuviai neturi vaistažolių auginimo ir rinkimo tradicijų. Pavyzdžiui, kaimynai lenkai masiškai augina ir renka jas. Lietuviai tingi auginti, - sakė jis. - Mūsų ūkininkai nenori keistis. Neturime masinės sodininkystės ir daržininkystės tradicijų. Kai pasiūlome jiems auginti vaistažoles, jaučiama baimė keistis“.
Brangs šakniastiebės vaistažolės
„Švenčionių vaistažolių“ generalinis direktorius Arūnas Žilėnas teigė, kad kol kas dar nevisas vaistažolių derlius nurinktas, tačiau tam tikros tendencijos jau pastebimos. „Matomas šakniastiebių kainų didėjimas: kiaulpienių šaknys, valerijonų šaknys, taukės šaknys, ajero šaknys. Jų žaliava pabrango net iki 1,5 karto. Taip pat šiais metais pabrango erškėčių vaisiai ir čiobrelio žolė. Jaučiamas didelis stygius melisų lapų, kurių kaina šoktelėjo net du kartus“, - pasakojo įmonės vadovas.
A. Žilėnas teigė, kad vertinti šių metų vasaros permainingo oro įtaką vaistažolių turgui sunku, nes vienoms vaistažolėms reikia daugiau saulės, kitoms – lietaus.
Pašnekovas pabrėžia, kad kasmet vaistažolių yra surenkama mažiau. „Brangiausios vaistažolės dažniausiai būna žiedai, nes juos galima rinkti trumpiausią laikotarpį, pavyzdžiui, liepų, šeivamedžio, rugiagėlių žiedai. Taip pat brangios sidabražolės šaknys bei šeivamedžio vaisiai. Tuo metu pigiausios vaistažolės – lapai ir sėklos (linų, kmynų, dilgėlių, beržų)“, - kalbėjo „Švenčionių vaistažolių“ direktorius.
