Nuo praėjusių metų 52 485 įmonių pasinaudojo Užimtumo tarnybos, „Invegos“ ar Ekonomikos ministerijos teikta parama per pandemiją, tai sudarė maždaug pusę visų veikiančių įmonių, suskaičiavo „Okredo“.
Kaip visoms šioms įmonėms sekasi šiuo metu?
Darbuotojų skaičius pernai kovą, prasidedant pandemijai, šiose įmonėse sudarė 626,9 tūkstančio. Vasarą, birželį, jis buvo nukritęs iki 604,1 tūkst., tačiau jau atsistatė ir spalio pabaigoje siekė 627,8 tūkst.
Vidutinis atlyginimas pernai kovą – 936 eurai. Nepaisant pandemijos, algos sparčiai augo ir jau birželį siekė 1050 eurų. Šiemet rugsėjį paremtose įmonėse vidutiniškai darbuotojams išmokėta po 1160 eurų prieš mokesčius.
„Nepaisant pandemijos ir jos sukeltų padarinių, valstybės paramą gavusios įmonės rūpinosi ne tik verslo, bet ir darbo jėgos išsaugojimu. Tai patvirtina ir duomenys apie didesnį mokamą darbo užmokestį – pernai metų birželio mėn. jis šiose įmonėse jau buvo 12 proc. didesnis nei prieš pandemiją. Šiuo metu paramą gavusios įmonės moka apie 24 proc. didesnius atlyginimus, palyginus su 2020 m. kovo mėn.“, – vertina „Okredo“.
Tačiau, nors darbuotojų skaičius ir kone identiškas prieš pandemiją buvusiam rodikliui, bendrai visoje Lietuvoje tuo pat metu darbuotojų skaičius buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš pandemiją – neremtose įmonėse darbuotojų daugėjo kiek sparčiau.
„Ši tendencija rodo, kad net ir gavus valstybės paramą kai kurioms nukentėjusioms įmonėms yra sunkiau atsitiesti ir grįžti į pradinę verslo būklę“, – pažymi bendrovė.
Paremtose įmonėse atlyginimai taipogi augo sparčiau, nei kitose įmonėse. „Sodros“ duomenys rodo, kad lyginant pernai kovą su šių metų rugsėjo, vidutinės apdraustų asmenų pajamos visame šalies ūkyje padidėjo 17,7 procento.
„Sparčiausiai – 76 proc. – nuo pandemijos pradžios darbo užmokestis augo sveikatos ir socialinių paslaugų įmonėse, 37 proc. – meninės ir pramoginės veiklos įmonėse, 35 proc. – apgyvendinimo ir maitinimo paramą gavusiose įmonėse. Tačiau pastarųjų dviejų sektorių įmonės vis dar išlieka tarp mokančių mažiausius atlyginimus“
Apibendrinama, kad valstybės pagalba pagal COVID-19 paramos priemones leido įmonėms atsitiesti neapibrėžtoje situacijoje.
Daugiausia parama naudojosi prekybininkai, paslaugų sektorius
Daugiausiai COVID-19 paramos priemonėmis (neįtraukiant mokesčių atidėjimų) pasinaudojo prekyba užsiimančios įmonės – tarp paramos gavėjų tokių įmonių yra beveik trečdalis.
13 proc. paramos gavėjų sudaro paslaugų sektoriaus įmonės, teikiančios apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, poilsio ir kitas paslaugas. Paslaugų sektorius jau pernai metais buvo netekę 5-11 proc. darbuotojų ir šiuo metu vis dar yra tarp sektorių, kurių darbuotojų skaičius taip ir nepasiekė ikipandeminio lygio.
Taip pat aktyviai paramos programose dalyvavo apdirbamosios gamybos įmonės bei užsiimančios profesine, moksline ir technine veika – jų tarp paramos gavėjų yra po 9 proc.
Valstybė visos paramos neatskleižia: kai kuri parama kelia abejonių
Atvirų duomenų platformos „Okredo“ bendrasavininkė dr. Gerda Jurkonienė atkreipė dėmesį, kad skelbdama dalį paramos duomenų, visų jų valstybė taip ir neatskleidė. Pvz., subsidijos už prastovas ar darbo vietų išsaugojimą skelbiamos tik iš dalies arba visai neskelbiamos
„Pirma, neaišku, kodėl biudžeto finansavimas verslui, kuris gali būti įvertintas kaip konkurencinis pranašumas, yra neskelbiamas. Antra, sudėtinga analizuoti, kiek tikslingai parama buvo suteikta, ir kaip ji susijusi su kitais rodikliais – pvz., įmonių turto rodikliais, darbuotojų skaičiumi ar mokamu atlyginimu“, – apžvelgė G. Jurkonienė.
Duomenyse jį įžvelgia kraštutinių paramos suteikimo atvejų.
„Prieš pandemiją baldų gamybos įmonėje, turinčioje virš 1,5 mln. Eur apyvartą, dirbo 42 darbuotojai, įmonė gavo paramos beveik 300 tūkst. Eur, o dabar joje dirba vos 3 darbuotojai. Ar galime tokiu atveju teigti, kad valstybės parama šiai įmonei nepadėjo? Ar vis dėlto matome valstybės lėšų įsisavinimą? Duomenys rodo ir priešingų atvejų – kuomet valstybės lėšomis buvo finansuojami įspūdingi įmonių augimo šuoliai, nors prieš teikiant paramą jose dirbo 1 ar 2 darbuotojai“, – stebisi G. Jurkonienė.
Ji ragintų institucijas ne tik tinkamai vertinti paramos efektyvumą, bet ir aktyviau atverti svarbius verslo bendruomenei duomenis, jais dalintis – nes taip skatinamas skaidrumas, mažinamos noras verslui piktnaudžiauti, o verslo bendruomenė labiau pasitiki ne tik vienas kitu, bet taip pat ir institucijomis, kurios tą paramą dalina.
Dalis įmonių sulaukė liūdno likimo
516 paramą gavusių įmonių bankrutuoja, yra likviduojamos ar restruktūrizuojamos, ar kitaip pertvarkomos arba jau likviduotos. Tai maždaug 1 procentas nuo visų gavusiųjų subsidijas ar paskolas.
Tarp jų yra 456 įmonės, kurios bankrutuoja arba jau likviduotos, išregistruotos, ir, tikėtina, nebeveiks. Tokiose įmonėse pernai kovą dirbo 7027 darbuotojai, jų vidutinis uždarbis siekė per 1027 eurus.
Šiemet spalį šiuose „skeletuose“ dar dirbo kone 200 darbuotojų, o jų uždarbis svyravo apie vidutinius 27 eurus per mėnesį.
Bendra paramos gavėjų atidėta skola „Sodrai“, rugsėjo duomenimis, sudarė 147,77 mln. eurų ir lyginant su laikotarpiu prieš metus, buvo išaugusi 8,4 proc.
Valstybės kontrolė bankrutavusiųjų neteikia: patarė rinktis keliolikoje duomenų bazių
Kaip sekasi įmonėms, gavusioms valstybės paramą, vertina ir Valstybės kontrolė, tačiau detalios informacijos neteikia
Rugsėjį institucija tik paviešino suvestinę apie tai, jog 277 įmonės, kurioms pradėtos nemokumo procedūros, „nusineša“ 39,3 mln. eurų kreditorinių įsipareigojimų valstybei be jau išmokėtų subsidijų ir garantijų, tačiau pačių įmonių nepaviešino. Valstybės kontrolė paskelbė TOP 100 daugiausia paramos gavusių įmonių.
„Jei norėtumėte detaliau pasidomėti kitais valstybės paramos gavėjais, informacijos reikėtų ieškoti keliuose šaltiniuose. Kadangi paramos formų ir paramos administratorių yra gana daug, tai ir sąrašas nuorodų, kuriuose reikia ieškoti informacijos gana ilgas“, – atsakė Valstybės kontrolės specialistai.
Atsiųstame sąraše vardijama, kad atskirus duomenis reikėtų rinktis iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento, „Invegos“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento. Iš kitų paramos administratorių, kurie viešai duomenų apie suteiktą paramą neskelbia, reikėtų duomenis gauti kreipiantis užklausomis: tarp jų Užimtumo tarnyba, Valstybės investicijų valdymo agentūra, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, pasiūlė Valstybės kontrolė.
„Su šiais administratoriais reikėtų susisiekti tiesiogiai ir paprašyti duomenų apie suteiktą paramą“, – siūlo Valstybės kontrolė.
O tuomet teliktų sugretinti su bankrotų ir restruktūrizavimo duomenimis. Kodėl Valstybės kontrolė nesidalina įmonių sąrašu?
„Rugsėjo mėnesį paviešintos apžvalgos tikslas buvo pateikti apibendrintą informaciją ir tendencijas politikos formuotojams, kad jie galėtų priimti duomenimis grįstus sprendimus. Duomenų analizės tikslas buvo atskleisti bendrąsias tendencijas, o ne konkrečių atvejų analizė. Todėl rengiant šią apžvalgą atskirų sąrašų nesudarėme, duomenis analizavome pateiktyje. Norint susipažinti su pilnos apimties duomenimis apie visas paramą gavusias ir dabar sunkumus patiriančias įmones reikėtų tikslingai analizuoti duomenis, kurie pasiekiami ankstesniame atsakyme nurodytuose viešai prieinamuose šaltiniuose“, – teigiama atsakyme.
Iš 100 daugiausiai (absoliučia išraiška) valstybės paramos gavusių įmonių, kurios buvo paskelbtos penktojoje COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinėje, tik vienai įmonei – UAB Enerstena – yra iškelta bankroto byla. Minėtai įmonei buvo suteiktos Valstybės investicijų valdymo agentūros (išperkant obligacijas) ir „Invegos“ paskolos.
