Žmonės nuo seno dalyvauja mainuose, kad įsigytų jiems reikalingų daiktų. Kaip atsiskaitymo priemonės anksčiau naudoti įvairiausi ekonominės vertės turintys objektai: retieji metalai, kriauklės, net viskis.
© Reuters / Scanpix

Tačiau laikui bėgant šiuos ir panašius objektus keitė monetos, daugelį monetų – banknotai, o dabar popierinius pinigus pradeda išstumti elektroniniai. Grynieji – ar jie mums apskritai dar reikalingi? Tokį klausimą kelia ekonomikos ir finansų apžvalgininkas Srinivasanas Sivabalanas – jo straipsnis skelbiamas naujienų agentūros „Bloomberg“ interneto svetainėje.

Kiek tikėtina, kad fizinių pinigų neilgai trukus bus atsisakyta? Dalis ekonomistų įsitikinę, kad visuomenė be grynųjų – tai žingsnis į priekį: mažesnės operacijų sąnaudos, naujos ekonomikos augimo valdymo priemonės, jokio mokesčių vengimo ar pinigų plovimo. Tačiau kritikai tame įžvelgia galimą grėsmę privatumui, naujų piktnaudžiavimo būdų atsiradimą ir dar didesnės nelygybės įsigalėjimą.

Kokia padėtis pasaulyje dabar?

Daugiausia operacijų negrynaisiais pinigais atliekama Singapūre, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Švedijoje, tačiau būtent pastaroji, kaip manoma, gali tapti pirmąja, grynųjų pinigų atsisakiusia apskritai. Švedijos centrinis bankas nurodo, kad 2015 m. tik vienas iš penkių atsiskaitymų parduotuvėje buvo atliktas grynaisiais pinigais, ir svarsto galimybę sukurti savą kriptovaliutą. Paaukoti bažnyčiai Švedijoje jau seniai galima mobiliuoju telefonu.

Kinijos miestų gyventojai taip pat sparčiai atsisako grynųjų ir pereina prie atsiskaitymų mobiliaisiais. Operacijoms naudojami specialūs šifrai. Banko paslaugų teikėjų konsorciumas šiuo metu deda visas pastangas, kad ši atsiskaitymo sistema galėtų būti naudojama visame pasaulyje.

Indijoje, mokėdami iš virtualiosios piniginės, 255 mln. žmonių naudojasi sistema „Paytm“ – Kinijos „Alibaba Group Holding Ltd.“ remiamu startuoliu, kuriam dabar septyneri metai. Australijos bankas „Citibank Australia“, daugumai klientų įvaldžius elektroninių operacijų sistemą, nustojo savo padaliniuose priimti grynuosius. Siekdamas pažaboti terorizmo finansavimą, 2018 m. Europos Centrinis Bankas nustos leisti į apyvartą 500 eurų banknotus.

Indijos valdžia, kovodama su mokesčių vengėjais ir pinigų padirbinėtojais, 2016-ųjų lapkritį priėmė nepopuliarų sprendimą staiga iš apyvartos išimti didesnio nominalo banknotus, nepaisydama, kad jie sudaro iki 86 proc. visų apyvartoje esančių grynųjų pinigų. Kadangi pakaitinių banknotų nepakako, verslas patyrė nemažų sunkumų, stengdamasis išmokėti algas, o milijonai skurstančiųjų nebeturėjo už ką nusipirkti maisto. Vėliau šalies vyriausybė pripažino, kad šis jos sprendimas gerokai pristabdė ekonomikos augimą, o jo padariniai juntami iki šiol, rašoma straipsnyje.

Ar mums vis dar reikalingi grynieji?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiek tiek pinigų istorijos

Kad nereikėtų didžiulių kiekių grynųjų pinigų gabenti iš vienos vietos į kitą, žmonės prisigalvojo įvairiausių tiesioginio atsiskaitymo alternatyvų. Antai arabų pirkliai šiuo tikslu naudojo priemones, primenančias tai, kas dabar vadinama įsakomaisiais vekseliais. Ši atsiskaitymo sistema viduramžiais išplito ir Europoje. Pirmasis pinigų pervedimas į sąskaitą pagal dokumentą, daugmaž atitinkantį tai, kas dabar vadinama čekiu, 1659 m. vasario 16 d. atliktas Londone įsteigtame banke „Clayton and Morris Co.“

Kitą pinigų revoliuciją sukėlė pamiršta piniginė. Tai įvyko 1949 m., kai, pavalgęs viename Niujorko restorane, amerikietis verslininkas Frankas McNamara susizgribo, kad piniginę paliko namie. Laimei, tąkart sąskaitą apmokėjo jo žmona, tačiau verslininkas pasijuto taip nemaloniai, kad pasižadėjo sau į tokią padėtį daugiau niekada nepakliūti. Po kiek laiko vėl lankydamasis tame pačiame restorane, už maistą jis jau atsiskaitė maža kartonine kortele. Taip prasidėjo kreditinių kortelių era.

Bankuose įdiegus skaičiavimo sistemas, pinigų judėjimą jau buvo galima stebėti elektroniniu būdu. Netrukus po to atsirado pirmieji bankomatai – pirmasis sumontuotas Londone 1967-aisiais. Išplitus bankomatams, išpopuliarėjo ir debetinės kortelės. Masiškai jos pradėtos naudoti devintajame dešimtmetyje. Dar po dešimtmečio atsirado internetinė bankininkystė, ir tai jau buvo negrįžtama grynųjų dominavimo pabaiga.

Ar mums vis dar reikalingi grynieji?
© DELFI / Valdas Kopūstas

Vyksta diskusijos

S. Sivabalano teigimu, šalyje be grynųjų valdžiai būtų kur kas paprasčiau kovoti su vengimu mokėti mokesčius ir žaboti prekybą narkotikais. Verslui grynųjų pinigų atsisakymas padėtų sumažinti operacijų sąnaudas, be to, būtų galima tikėtis, kad, supaprastėjus mokėjimams, pirkėjai pirktų daugiau. Kai kurių ekonomistų teigimu, centriniai bankai galėtų veiksmingiau kovoti su recesija, jei nustatytų neigiamas palūkanų normas (įvedus mokestį už banke turimas santaupas, žmonės norėtų kuo daugiau išleisti), tačiau tai įgyvendinti trukdo galimybė kaupti grynuosius.

Kritikai tikina, esą visiškai skaitmenizuotoje ekonomikoje vyriausybės ir bankai imtųsi kontroliuoti visą žmogaus finansinį gyvenimą: akimirksniu žmogus galėtų būti paliktas be skatiko. Tinklai gali pavesti. Visiems iki vieno tektų nerimauti dėl kibernetinių atakų grėsmės ir elektros tiekimo sutrikimų.

Kalbant apie pasaulio skurdžiausiuosius, argumentų galima rasti ir vienokių, ir kitokių. Milijardai besivystančių šalių gyventojų šiuo metu yra visiškai priklausomi nuo grynųjų – jie perka už labai mažas sumas, dažnai – centus. Negana to, ne kiekvienas iš jų gali sau leisti įsigyti telefoną ar kitą prietaisą, kuriuo jungiamasi prie elektroninių mokėjimo sistemų. Neužtikrinus galimybės visiems vienodomis sąlygomis naudotis bankų paslaugomis, daliai žmonių grėstų savotiška atskirtis. Kita vertus, tokie paslaugų teikėjai kaip „Paytm“ Indijoje ar „M-Pesa“ Kinijoje net ir atokiausiose vietovėse gyvenantiems žmonėms suteikia galimybę ne tik atsiskaityti mobiliuoju telefonu, bet ir pasinaudoti įvairiomis kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, paskolomis smulkiajam verslui.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Islandų programinės įrangos kūrėjas steigia biurą Vilniuje

Vaizdo paieškos ir identifikavimo sprendimų kūrėjas iš Islandijos „Videntifier“ paskelbė...

Po kritikos ministras atsiima siūlymą drausti „istoriją iškraipančias“ prekes (2)

Po kritikos dėl galimo žodžio laisvės varžymo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius atsiėmė...

„Rosneft“ atseikės Schroederiui 0,6 mln. dolerių (10)

Valstybės kontroliuojamo didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ direktorių taryba...

Smulkaus verslo realybė: buvęs partneris prasiskolino, o dabar mėto pėdas (25)

„Jis galimai sukčiavo“, „tiesiog piktybiškai apgavo“, „aš jį jau beveik sapnuoju“ –...

JAV prekybos sekretorius vyks į Kiniją pasirašyti prekybos susitarimo (2)

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas kitą savaitę vyks į Kiniją padėti parengti galutinį...

Top naujienos

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (1)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (46)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Geros žinios norintiems parduoti naudotą automobilį: dabar lengva kaip niekada (110)

„Ukrainiečių daugėja kiekvieną dieną. Galima taip pasakyti: dabar yra ukrainiečių daugėjimo...

Tyla prieš audrą: prabilo apie „valstiečių“ gretose bręstantį maištą ir jo dalyvius (502)

Virš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime pakibo...

Savaitės orai: trumpam teks išskleisti skėčius, o savaitgalį – maloni staigmena (1)

Antradienį skėčius reikėtų pasiimti daugelyje rajonų, o artėjant savaitgaliui sugrįš...

Su „Žalgiriu“ Eurolygoje patriukšmavęs Udrihas vėl dairosi į NBA specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (10)

Su Kauno „Žalgiriu“ Eurolygoje trečią vietą iškovojęs veteranas Beno Udrihas apie batelių...

Rezultatai nustebino: kiaušiniai yra daug sveikesni nei iki šiol manyta (2)

Kasdienis pusryčių kiaušinis , anot tyrimo, yra daug sveikesnis nei iki šiol manė mokslininkai....

Smulkaus verslo realybė: buvęs partneris prasiskolino, o dabar mėto pėdas (25)

„Jis galimai sukčiavo“, „tiesiog piktybiškai apgavo“, „aš jį jau beveik sapnuoju“ –...

Po kritikos ministras atsiima siūlymą drausti „istoriją iškraipančias“ prekes (2)

Po kritikos dėl galimo žodžio laisvės varžymo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius atsiėmė...

Šaltiniai: „neįveikiama“ Putino ginkluotė patyrė visišką fiasko (242)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiais metais jau gyrėsi, kad jo šalis turi naują...