aA
Kaunas susiduria su dviem iššūkiais: mieste nuolat mažėja gyventojų ir sparčiai plečiasi priemiesčiai. Taip mano Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys. Urbanistas teigia, kad miestas turi rengtis sudėtingiems išbandymams, kuriuos gali sukelti tolesnis gyventojų mažėjimas.
Kauno mikrorajonai
Kauno mikrorajonai
© A.Aleksandravičiaus nuotr.

Kryptis − į priemiesčius

„Siekiant miesto plėtros, reikia atsižvelgti į dabartinę demografinę, politinę, ekonominę ir socialinę situaciją. Tik tada bus galima priimti nuoseklius ir strateginius politinius sprendimus“, − pastebi A.
Žilys.

Jo nuomone, bet kuris šiuolaikinio miesto strategijos planavimas ir vizijos įgyvendinimas neįmanomas be demografinių procesų stebėsenos. Daugelis miestų konkuruoja ir dėl naujų gyventojų bei verslo pritraukimo, ir dėl esamų gyventojų gyvenimo kokybės ir verslo mieste skatinimo.

„Konkurencija dėl gyventojų tampa labai aktuali Lietuvos ir Kauno miesto demografiniame kontekste. Pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis, Kauno mieste net 16,5 proc. sumažėjo gyventojų. Šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir kitų Lietuvos didmiesčių demografinę situaciją: pavyzdžiui, gyventojų skaičius per dešimtmetį Klaipėdos mieste sumažėjo 15,8 proc., Panevėžyje – 16,7 proc., Šiauliuose – 18,3 proc.

Kita svarbi tendencija – priemiesčių plėtra. Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas primena kitus didmiesčius, o Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 3,2 proc. Galima teigti, kad miesto gyventojų mažėjimas ir priemiesčių plėtra tampa rimtais ateities Kauno iššūkiais“, − teigė A. Žilys.

Miestas sensta

Statistikos departamento pateikiamas demografinės senatvės koeficientas rodo, kad Kaunas ne tik traukiasi, bet ir sensta.

„Jis rodo, kiek pagyvenusių žmonių (65 m. ir vyresnių) tenka šimtui savivaldybės vaikų (iki 15 m. amžiaus). 2015 m. Kauno miesto savivaldybės koeficientas buvo 141, rajono – 96, Klaipėdos miesto – 120, Vilniaus miesto – 101.

Kauno mikrorajonai
Kauno mikrorajonai
© A.Aleksandravičiaus nuotr.

Tai atskleidžia laikinosios sostinės demografinio senėjimo problemas: mažėjantis bendrasis gyventojų skaičius ir Kauno rajonui pralaimima kova dėl jaunų gyventojų yra aktualios problemos“, − pastebėjo A. Žilys.

Liūdniausia – Dainavoje

Šias tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kuriame atskleidžiama vidinė Kauno miesto kaimynysčių segmentacija. Tyrimas parodė, kad Kauno miestas sensta nevienodai, manoma, kad kai kuriuose mikrorajonuose senjorų nuolat daugės.

„Lankantis Dainavos seniūnijoje net 69 proc. padidėja tikimybė aptikti namų ūkį, kuriame gyvena vien senjorai. Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono priemiesčiuose rasti namų ūkį, kuriame yra nepilnamečių vaikų, tikimybė − net 81 proc.

Šis tyrimas atskleidė ne tik tai, kad sovietinio laikotarpio daugiabučių statybos rajonai pirmieji patiria vidutinio namų ūkio senėjimo ir depopuliacijos riziką Kauno mieste, bet ir tai, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, linkusios rinktis ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus, susijusius su būstu (t. y. ilgalaikę būsto paskolą), įsikuria priemiestiniuose rajonuose.

Ten pradeda dominuoti jaunesni, finansiškai ir demografiškai produktyviausi gyventojai“, − teigė A. Žilys.

Anot jo, tyrimo rezultatai patvirtino, kad jauni žmonės nuosavą būstą priemiestyje renkasi, ketindami ten gyventi ilgai.

Apolonijus Žilys
Apolonijus Žilys
© A.Aleksandravičiaus nuotr.

„Minėtos demografinės gyventojų grupės pasirinkimai yra aktualūs visam Kaunui: mieste mažėjančios darbingo amžiaus ir dirbančių žmonių grupės pasirinkimai, likti ar nelikti Kaune, lemia ne tik demografinius iššūkius, bet ir reikšmingus mokestinės bazės (GPM surinkimo), miesto viešųjų finansų ar infrastruktūros palaikymo ir išlaikymo bei verslui patrauklios aplinkos sukūrimo klausimus“, − sakė A. Žilys.

Trūksta apibendrintų duomenų

Ar Kaunas atsižvelgia į skirtingų mikrorajonų raidos ypatumus?

„Galiu tik svarstyti, tačiau abejoju, kad savivaldybės tikslas yra atsižvelgti į šias tendencijas. Jei būtų labiau atsižvelgiama, kur koncentruojasi jaunos šeimos, o kur − vyresni žmonės, būtų lengviau paskirstyti resursus.

Regis, viešasis sektorius ir jame dirbantys biurokratai, atsakingi už kasdienę savivaldybės veiklą, vėluoja atsižvelgti į tendencijas. Jiems sudėtinga orientuotis, ką nors planuoti ar patarti Tarybai, kai patys tik numano, kokios tendencijos vyrauja rajonuose“, − mano A. Žilys.

Jis dalyvavo vieno urbanistinio projekto Berlyne veikloje. „Vokietijos statistikos departamentas pateikia duomenis apie gatvės ar kvartalo demografinę situaciją. Savivaldybei nereikia kvaršinti galvos, kaip juos surinkti. Mūsų statistikos departamentas renka daugybę duomenų savivaldybių lygiu, tačiau nėra smulkesnių pjūvių. Savivaldybės, ko gero, pačios susirenka bendruosius duomenis. Neturint tikslių duomenų, spręsti, kur prasmingiausia investuoti, sudėtinga.

Kaip būtų galima surinkti šiuos duomenis? Nežinau, galbūt Registrų centras galėtų susisteminti duomenis apie tai, kuriose gatvėse ir rajonuose daugėja nekilnojamojo turto sandorių, kaip keičiasi turto kainos“, − sakė A. Žilys.

Renovacija gali neišgelbėti

Kaune iki šiol renovuota mažiau nei 1 proc. senų daugiabučių arba 41 iš beveik 5 000. Statybininkų asociacija sako, kad didžiuosiuose miestuose statoma daug naujų namų, todėl mažiau renovuojama. Ar tai reiškia, kad po 10−20 metų, jei nesustos emigracija, Kaune bus daugybė tuščių, niekam nereikalingų daugiabučių?

„Gali būti įvairių scenarijų. Taip, daugiausia naujų namų iškyla didžiuosiuose miestuose. Natūralu, kad gyventojai, kai jiems pasitaiko galimybė, kraustosi į naują būstą. Tačiau tikėtina, kad kai kurie kvartalai gali ištuštėti.

Šis miestas neteko daug gyventojų, ištuštėjo, dabar jis griaunamas. Paskelbta, kad trečdalis miesto turi būti nugriauta, nes nėra gyventojų. Tačiau abejoju, ar Lietuvoje tai įmanoma. Jei Kaunas netektų dar 50 tūkst. žmonių? Tada visko gali būti. Tačiau Detroitas yra ekstremalus atvejis, nemanau, kad Kaune taip gali nutikti.
Apolonijus Žilys

Pasak A. Žilio, pats prasčiausias scenarijus yra Detroito miesto pavyzdys. Detroite dabar yra apie 70 tūkst. apleistų pastatų. 1950 m. mieste gyveno 1,8 mln. gyventojų, dabar liko tik 600 tūkst. žmonių.

Maždaug tiek, kiek jų buvo 1920 m. Taip atsitiko, kai Detroite buvo uždarytos automobilių gamyklos. Dabar Detroite gyvena 82,7 proc. juodaodžių, kai pačioje Mičigano valstijoje juodaodžių tėra 13 proc.

Kauno mikrorajonai
Kauno mikrorajonai
© A.Aleksandravičiaus nuotr.

„Šis miestas neteko daug gyventojų, ištuštėjo, dabar jis griaunamas. Paskelbta, kad trečdalis miesto turi būti nugriauta, nes nėra gyventojų. Tačiau abejoju, ar Lietuvoje tai įmanoma. Jei Kaunas netektų dar 50 tūkst. žmonių? Tada visko gali būti. Tačiau Detroitas yra ekstremalus atvejis, nemanau, kad Kaune taip gali nutikti“, − ramino A.Žilys.

Sukrėtė Rytų Vokietiją

Urbanistas mano, kad Lietuvai greičiau gresia patirti tai, ką jau išgyveno Rytų Vokietija. „Daugelio buvusios Rytų Vokietijos miestų demografinė ir migracijos situacija yra panaši į aptartą Kauno miesto padėtį.

Drezdenas, Leipcigas, Chemnicas ir kiti Žemutinės Saksonijos federalinės žemės miestai oficialiuose dokumentuose dažnai apibūdinami kaip „besitraukiantys“. Priemiesčių plėtra, senstanti miestų populiacija, depopuliacijos grėsmės ir neigiamas migracijos saldo (skirtumas tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičiaus) reikalauja municipalines valdžias gerai apgalvoti miesto valdymo procesus šių iššūkių kontekste.

Šie miestai neteko daug gyventojų, kai, šaliai susivienijus, tūkstančiai žmonių išvyko į buvusią Vakarų Vokietiją.

Rytų Vokietijoje iš pradžių taip pat renovuoti namai, į tai ir kitą infrastruktūrą investuotos milžiniškos lėšos, tačiau daug gyventojų nenorėjo likti tuose miestuose, todėl jie ištuštėjo. Vokiečiai suprato, kad investicijos į būsto renovaciją neatsiperka.

Tada prasidėjo kitas procesas. Pradėta mažinti daugiabučių namų aukštų skaičių: penkių aukštų namuose nugriaudavo tris aukštus ir likdavo dviejų aukštų namas. Taip nelieka nenaudojamo ploto“, − pastebėjo A.Žilys.

Lenkiame tik Rumuniją

VDU lektorius pridūrė, kad gyventojų mažėjimas turi ir teigiamą pusę. „Jeigu lygintume su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje gyvenamojo ploto, skaičiuojant vienam gyventojui, yra mažai: apie 28 kv. m vienam žmogui mieste, kaime − šiek tiek daugiau.

Tas tuštėjimas, nors nuskambės drastiškai, gali būti ir geras dalykas, nes atsilaisvins daug butų žmonėms, kurie iki šiol gyvena susispaudę. Galėtume pasiekti Vakaruose priimtus standartus“, − svarstė A. Žilys.

Tas tuštėjimas, nors nuskambės drastiškai, gali būti ir geras dalykas, nes atsilaisvins daug butų žmonėms, kurie iki šiol gyvena susispaudę. Galėtume pasiekti Vakaruose priimtus standartus.
Apolonijus Žilys

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ 2012 m. duomenimis, vidutinis gyvenamasis plotas ES šalyse buvo 102 kv. m Lietuvoje jis buvo tik 68,1 kv. m.

Pačiame Kauno mieste, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jis siekia vos 61,7 kv. m. Mažesni būstai nei Lietuvoje yra tik Rumunijoje (vidurkis −46,9 kv. m). Rusijoje vidutinis gyvenamasis plotas yra 58 kv. m.

Kauno mikrorajonai
Kauno mikrorajonai
© A.Aleksandravičiaus nuotr.

„Jei būtų daugiau laisvų būstų, atsirastų galimybės į juos persikelti dabar ankštai gyvenantiems asmenims. Kaip jie įsigytų būstą? Sunku pasakyti. Galbūt rinkos procesai smarkiai atpigins šiuos būstus, gal savivaldybės subsidijuos jų įsigijimą, priims kitus politinius sprendimus“, − sakė A. Žilys.

Pirmasis rajonas Kaune, kuriame pasireikš butų tuštėjimo efektas, gali tapti Dainava. „Tačiau tai − didelis rajonas, prilygstantis nemažam Lietuvos miestui. Jame tuštėja tam tikri kvartalai, o kurie – vargu, ar kas gali atsakyti“, − pripažino A. Žilys.

Konkuruoja su rajonu

A. Žilys teigia, kad Kauno miesto depopuliacijos rizikos situacija sutampa su jo pozicija Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse. „LLRI parengtame 2015 m. sėkmingiausios savivaldybės indekse Kauno miestas užima tik penktąją vietą iš šešių indeksuotų, o Kauno rajonas užima pirmąją vietą tarp ne didžiųjų miestų savivaldybių.

Šie reitingai, kuriuose išskiriami skaidrumo, vartotojų pasirinkimo, konkurencijos skatinimo, mažesnės mokesčių naštos ir efektyvaus viešojo turto valdymo kriterijai, išryškina „idealios savivaldybės“ bruožus.

Tai atspindi ir miesto gyventojų lūkesčius bei poreikius, nukreiptus į vietos valdžią. Kaunas, kaip sėkmingas poindustrinis Lietuvos didmiestis, norėdamas pritraukti investicijų, turi konkuruoti dėl gyventojų“, − mano A. Žilys.

Kauno mikrorajonai
Kauno mikrorajonai
© A.Aleksandravičiaus nuotr.

Jis pripažino, kad Kauno gyventojai toliau kraustysis į priemiesčius, jei tik turės tam galimybę.

„Tai − kauniečių savybė, galbūt įrašyta net genuose, - šypsosi. – Anksčiau Kaune vystėsi privatūs namai Žaliakalnyje ir Aleksote, dabar keliamasi į priemiesčius, o tada jie jau patenka į kitą savivaldybę. Šie procesai yra ne vienos, bet dviejų savivaldybių reikalas. Nesakau, kad Kauno miesto ir rajono savivaldybėms reikia susijungti, tačiau demografijos ir būsto plėtros klausimus jos turėtų spręsti kartu, nugalėję savo politinius interesus“, − linkėjo A. Žilys.

„Savaitraštis Kaunui“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

SADM pritaria siūlymui numatyti galimybę darbdaviui gauti subsidijas už darbuotojus, įdarbintus po karantino paskelbimo dienos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pritaria Seimo narių siūlymui numatyti galimybę...

Perspėja darbuotojus dėl sutarčių: priimant į darbą kai kurie iš karto pasirašo prašymą dėl atleidimo (44)

Antrojo karantino metu, darbuotojų skundų Valstybinėje darbo inspekcijoje mažiau nei pirmojo,...

Apklausė lietuvius: paaiškėjo, kodėl nepatinka nuotolinis darbas (13)

Beveik keturi iš dešimties dirbančių Lietuvos įstaigose ir įmonėse nėra visiškai patenkinti...

Pandemija ne sužlugdė, o išgelbėjo: svarstė apie uždarymą, bet apyvarta per karantiną didėjo 3-4 kartus (101)

„Pandemija išgelbėjo mūsų verslą“, – atvirai sako prieš metus įkurto restoranėlio...

Sukūrė pirmąją sutelktinio finansavimo platformą nekilnojamo turto nuomai (6)

Startavo pirmoji Europoje licencijuota sutelktinio finansavimo platforma skirta nekilnojamo turto...

Top naujienos

Ar sulauksime šiemet tikros žiemos? Libertas Klimka sako, kad ženklų yra (1)

„Aš galiu tik pasiremti mūsų senolių išmintimi. O senolių išmintis yra sukaupta per...

Vytautas Jokubauskas | D+

Po pažeminimo draugiškoje Europos valstybėje Kremlius taip lengvai neatleis: galima tikėtis keršto

Kremlius buvo įpratęs Kišiniove jaustis tarsi savo paties kieme. Kadenciją baigiantis...

Pareigūnas tapo kalinio tarnu: viskas dėl pinigų (48)

Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje dabar jau buvęs Šiaulių tardymo...

Vilniuje į gaisrą iškviesti ugniagesiai, pranešta, kad namas dega atvira liepsna (15)

Vilniuje šeštadienį į Dvariškių gatvę išskubėjo gausios ugniagesių pajėgos. Pranešta, kad...

Gydytoja patarė, kada, pasireiškus peršalimo ligų simptomams, reikėtų išsitirti ir dėl koronaviruso (97)

Kiekvienais metais rudens pabaigoje daugelį žmonių pradėdavo kamuoti įvairios viršutinių...

Karantinas Radžį paliko be darbo, bet jis rekomenduotų dar labiau viską draust: reiktų ir alkoholį uždraust (136)

Atlikėjui Radžiui Aleksandrovičiui karantinas kirto negailestingai – jis negali tęsti darbų,...

Šalis, kuri suvaldė dvi koronaviruso bangas ir išvengė trečiosios: Lietuvai teks pasimokyti (189)

Lapkričio pabaigoje Bloomberg paskelbė 53-jų šalių COVID-19 atsparumo reitingus. Pirmoje...

Tritaškius tarsi iš kalašnikovo šaudantis Kulboka – apie šviežią „Žalgirio“ pasiūlymą ir realų šuolį į NBA laida „Krepšinio zona“ (17)

„¡Otro más, madre mía! El séptimo triplazo de lituano! Impresionante“ – iš nuostabos...

Profesorius Laiškonis sureagavo į naują koronaviruso rekordą: per Kalėdas ir Naujuosius bus dar didesnis pakilimas (145)

Praėjusią parą, kaip šeštadienį skelbia oficialios COVID-19 statistikos duomenys, Kaune naujų...

Raminta Blažytė | D+

Su šeima koronavirusu persirgusi Daina Bosas prakalbo apie iki šiol jaučiamus ligos padarinius

„Jeigu ne mano sunkesnė padėtis, nei dukra, nei vyras nebūtų žinoję apie ligą. Jie toliau...