Profesinės sąjungos vieningai siūlo minimalų atlyginimą nuo liepos didinti iki 900 Lt, o nuo kitų metų sausio – iki 1000 Lt, tačiau nekeisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), kuris šiuo metu minimaliai algai yra 470 Lt.

Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sakė, kad siekis kartu su minimaliu atlyginimu didinti NPD yra dirbtinis klausimo vilkinimas.

„NPD klausimo pateikimas yra dirbtinis šios problemos vilkinimas, sprendimą dėl minimalios algos priima Vyriausybė, o dėl NPD didinimo Seimas turi priimti įstatymų pakeitimus. Seniai įrodyta, kad minimali alga neatitinka minimaliausių žmogaus poreikių. „Doing Business“ ataskaitoje pagal darbo jėgos išsilavinimą ir lankstumą esame 19 vietoje, tačiau apie tai niekas nekalba. Dabar jau tiek nusilankstėme, kad negalime iš gaunamų algų pragyventi“, – kalbėjo ji.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pritaria profsąjungoms, nors anksčiau buvo priėmę sprendimą su minimalios algos didėjimu sutikti tik tuo atveju, kai kartu bus keliamas ir NPD.

„Mūsų principinė pozicija dėl minimalios algos didinimo nesikeičia, o dėl NPD mes atsižvelgėme į profsąjungų poziciją. Be to, didinant minimalų atlyginimą iš biudžeto reikia paimti didelius pinigus, o jeigu didės NPD, biudžetas negaus pajamų. Dėl to Vyriausybė gali labai stipriai suabejoti, ar yra realios galimybės leis tai padaryti“, – LPK poziciją komentavo asociacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas.

Padidėjus minimaliai algai nuo liepos mato 30 tūkst. bedarbių

Tuo metu Lietuvos verslo darbdavių konfederacija sutiktų su minimalaus atlyginimo didinimu iki 900 Lt nuo 2012 m. sausio, tačiau nustatant 530 Lt NPD. Taip pat siūloma iš struktūrinės paramos lėšų sukurti specialų fondą, kuris remtų didesnių minimalių atlyginimų neišgalinčias mokėti įmones.

„Mes bendravome su įmonėmis vadinamuosiuose depresiniuose rajonuose, kur yra maža klientų perkamoji galia. Mes gavome labai konkrečius įmonių balansus, iš kurių matyti, kad 130 Lt padidėjus išlaidoms vienam darbuotojui, tos įmonės neturi jokių šansų išlikti. Manome, kad taip greitai per kelis mėnesius padidinti įmonių išlaidas yra neracionalu. Jeigu valstybė priims sprendimą minimalią algą kelti nuo liepos nedidinant NPD, esu įsitikinęs, kad kokių 30 tūkst. žmonių įsilies į bedarbių gretas“, – sakė konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Žemės ūkio rūmai sutiktų su minimalios algos kėlimu iki 900 Lt nuo liepos didinant NPD.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai apskritai nesutinka su minimalaus atlyginimo didinimu nuo kitų metų.

Premjeras Andrius Kubilius ne kartą yra sakęs, kad sprendimą Vyriausybė priims tada, kai dėl šio klausimo apsispręs socialiniai partneriai.

„Jeigu socialiniai partneriai susitaria, kad darbdaviai gali didinti atlyginimus, tai jau jų reikalas. Čia Vyriausybė neturi būti tarpininkė, o mokesčių klausimus mes tokiu atveju turėtume analizuoti“, – anksčiau tvirtino jis.

Šiuo metu minimalus atlyginimas yra 800 Lt prieš mokesčius arba maždaug 680 Lt po jų.

Lietuvoje nustatytas minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, mažesnis mokamas tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Minimalus atlyginimas paskutinį kartą didintas 2008 m. sausį.

Trišalė taryba yra patariamoji institucija, kurią sudaro verslo, profsąjungų ir valdžios atstovai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją