Iki šiol ne visos įmonės atsitiesė po 2009 m. Lietuvoje nuvilnijusios krizės, bet ekonomistai primena, kad atsipalaiduoti neverta – kai kurios šalys signalizuoja apie padidintą riziką ir tai gali privirti košės Lietuvoje.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų ekspertai nesiima prognozuoti, kada sunkumai gali prislėgti, tačiau vardija, į ką verta atkreipti dėmesį.

„Verslo ciklas aiškių ribų laike neturi, jis gali tęstis net apie dešimtimis metų, todėl visiškai neaišku, kada užklups nauja pasaulinė krizė. Mes šiuo metu matome keletą rimtų rizikos židinių, dėl kurių galėtų įsiplieksti naujas nuosmukis“, - kalbėjo DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Žiūrint į praeities nuosmukius galima daryti vieną išvadą: nors ekonominės problemos ir disbalansai būna žinomi, krizę sukelianti kibirkštis dažniausiai būna netikėta“, - primena vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Europoje yra keletas rizikingų žaidėjų

Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad krizės, kaip ir ekonominiai ciklai, yra neišvengiami, tačiau yra keletas padidintos rizikos valstybių.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Viena jų - Suomija, kuri dėl „iPhone“ prarado „Nokia“, o „iPad'as“ nužudė jų popieriaus perdirbimo gamybą, bet darbo užmokestis vis tiek augo po kelis procentus kasmet. Kita valstybė – Švedija, kuri per krizę beveik nepajuto nekilnojamojo turto (NT) kainų korekcijos. Ji yra priskiriama prie saugių užuovejų, bet didelis pasitikėjimas ateityje gali virsti kainų nuosmukiu. Taip pat ir Norvegija priklauso didesnių rizikos šalių grupei – ji labai priklauso nuo naftos kainų“, - vardijo Ž. Mauricas.

Pasak jo, šioje kategorijoje lieka ir reformų nedariusios Pietų Europos valstybės, tai - Italija, Prancūzija ir Graikija.

„Prognozuojant krizę reikia vertinti ne tik kur yra blogai, bet ir kur yra pernelyg gerai. Prie tokių valstybių galime priskirti Kiniją, kuri auga jau du dešimtmečius nesustodama – logiškai mąstant, vargu ar pavyks išlaikyti tokį augimą. Sakyčiau, kad su iššūkiais gali susidurti ir Kanada, kur praktiškai nebuvo NT kainų korekcijos, aišku, ir Rusija, kur krizė jau vyksta“, - dėstė Ž. Mauricas.

Ar geriausi vaistai jau panaudoti?

N. Mačiulis mano, kad dabar centriniai bankai yra nusiteikę gana ilgai taikyti agresyvią skatinimo politiką: žemas palūkanas ir pinigų pasiūlos didinimą.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Kol kas apie nuosaikų palūkanų didinimą užsimena tik JAV ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai. Tai mažina riziką, kad artimiausiu metu susidursime su rimtesniu finansiniu šoku ir ekonominiu nuosmukiu. Pastaraisiais metais centriniai bankai pademonstravo, kad siekdami paskatinti užimtumą ir ekonomikos augimą jie gali imtis labai netradicinių priemonių – ir iki šiol jos buvo gana sėkmingos“, - dėstė N. Mačiulis.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė grėsme įvardija ir tai, kad centriniai bankai jau panaudojo svarius įrankius pakoreguoti ekonomikos kryptį.

„Centriniai bankai ne tik išeikvojo palūkanų normų karpymo instrumentą, bet ir ėmėsi daug drastiškesnio įrankio – kiekybinio skatinimo arba pinigų spausdinimo. Stambiųjų pasaulio ekonomikų centriniai bankai į ekonomiką įšvirkštė ir tebepumpuoja istoriškai neregėtas pinigų sumas. Tokio masto kiekybinio skatinimo pasaulis nėra regėjęs, todėl tikrai nėra pasiruošęs pašaliniams šio gydymo poveikiams“, - sako ji.

Vienas iš „šalutinio poveikio“ rezultatų, pasak jos, yra „turto efektas“: turtingesni investuotojai, bankai ir verslai perka platinamus vertybinius popierius ir tampa dar turtingesniais. Be to, esant mažoms palūkanoms rinkose, tokie investuotojai ieško didesnius uždarbius siūlančių sričių.

„Dėl to nemaža dalis šių pinigų „nusėda“ rizikingesniuose aktyvuose ir padidina burbulų formavimosi riziką. Šiuo metu stebime rekordus fiksuojančias akcijų ir obligacijų rinkas, kur ne kur sparčiai kylančias NT kainas. Todėl ne vienas ekonomistas ima kalbėti apie burbulų sprogimo grėsmes“, - pastebi I. Genytė-Pikčienė.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį ir į Europoje įsisukančią defliacinę spiralę: žmonės pastebi, kad kainos krenta ir ima savo pirkinius atidėti ateičiai, vildamiesi juos įsigyti pigiau.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Tomas Vinickas

„Šia prasme bet koks infliacijos atsiradimas yra sveikintinas, nes tokius lūkesčius naikina ir mažina, - mano G. Nausėda. - Tiesa, Lietuvoje žmonės vargu ar yra apimti nerimo dėl kainų kritimo. Dažnas pasiūlys ekonomistams įsileisti šviežio oro į kabinetus, nes gyventojams atrodo, kad kainos kyla sparčiai ir defliacinių nuotaikų nėra.“

Kokius ginklus dar turi

Nepaisant to, kad krizė yra tikėtina, ekonomistai vardija, kad į pasiruošimą jau yra investuota.

„Europos verslas dar niekada neturėjo tiek grynųjų pinigų, kiek turi dabar: net jei nutiktų kas netikėto, pavyzdžiui, iš euro zonos trauktųsi Graikija, ar Prancūzija išgyventų sunkumus, tiesioginio labai skaudaus poveikio nebūtų – įmonės turi buferius. Europoje labiau galima tikėtis stagnacijos nei krizės“, - pastebi Ž. Mauricas.

Be to, ekonomikas galima gaivinti skatinant vartojimą, tačiau tai sau gali leisti tik nedaug įsiskolinusios valstybės.

Kitos netradicinės priemonės yra pinigų spausdinimas siekiant susilpninti valiutą, tai švedai sėkmingai ir daro, didindami savo konkurencingumą. Tačiau ši strategija veikia tol, kol jos nesiima kitos šalys. Kitas būdas – valdyti gyventojų lūkesčius, skatinti gyventojų ir verslo pasitikėjimą valdžia, žinant, kad nebus kažkokių keistų, skubotų sprendimų. Švedija šiuo atveju turi pranašumų, o štai Kinijoje gali būti visko“, - apibendrina jis.

Ar bus nauja krizė: vardija rizikos židinius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Sunkmečiams reikia ruoštis iš anksto. Geriausias būdas tai padaryti, išlaikyti konkurencingumą, neturėti reikšmingos skolų naštos, vartoti pagal savo išgales, išlaikyti įvairų ir konkurencingą eksportą, siekti subalansuoto biudžeto bei kaupti finansinę pagalvėlę sunkmečiui. Lietuvos ūkiui daugelį iš šio recepto sudedamųjų dalių visai neblogai sekasi įgyvendinti, išskyrus pastarąjį. Valdžios sektorius, neturėdamas finansinio buferio, negali atlikti stabilizuojančio vaidmens sunkmečiu“, - apibendrina I. Genytė-Pikčienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sugriežtinus alkoholio prekybą mažosios parduotuvės nepasiduoda (87)

Nuo šių metų pradžios valdžiai apsunkinus alkoholio prekybą – sutrumpinus stipriųjų gėrimų...

Latvijos premjeras: vienintelis būdas Rimševičiui uždrausti vadovauti centriniam bankui – kardomoji priemonė (7)

Į korupcijos skandalą įsipainiojusiam Latvijos centrinio banko vadovui Ilmarui Rimševičiui...

ES perspėja galinti imtis atitinkamų priemonių, reaguodama į Trumpo prekybines sankcijas (14)

Europos Sąjunga (ES) antradienį perspėjo, kad imsis „atitinkamų priemonių“, kad apgintų...

Kai kurie „KFC” restoranai priversti užsidaryti dėl vištienos stygiaus (29)

Kai kurie vieno poppuliariausių Didžiojoje Britanijoje greitojo maisto tinklo „ KFC ”...

To nebuvo 10 metų: „Sodra“ gavo daugiau pinigų, nei išleido (62)

Praėjusiais metais pirmą kartą per dešimtmetį „ Sodra “ gavo daugiau įmokų, nei išleido,...

Top naujienos

Lietuvą šmeižę rusai atsidūrė JAV prokurorų akiratyje: kas jie tokie? (114)

Virėjas-milijonierius, vertėjai-programišiai, psichologai ir šimtai išgalvotų profilių,...

Vokiečių televizija nuvažiavo pas DELFI aprašytą vergvaldį prokuratūra pradėjo tyrimą (24)

Vergiškomis darbo ir gyvenimo sąlygomis kaltinamas Vokietijos verslininkas Igoris Boreicha...

Dėl kokių sveikatos sutrikimų gyvenimas atrodo lyg sulėtintas filmas?

Nuo pat žmogaus gimimo iki senatvės mažytė skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą,...

Kenkėjai, pasirodantys naktį: veiksmai, kuriais galime prisišaukti nepageidaujamų svečių (1)

Tarakonai – kenkėjai , dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės...

Eurovizija 2018: atrankų rengėjai į kovą netikėtai sugrąžino du jau iškritusius dalyvius (2)

Prieš kelias dienas LRT paskelbė išskirtinį balsavimą, kurio metu kiekvienas žiūrovas galėjo...

Mokslininkai pasidalijo pirmomis paslaptingų Antarkties gelmių gyvių nuotraukomis (2)

Mokslininkai pateikė pirmąsias sutvėrimų, gyvenančių anksčiau netyrinėtame Antarkties jūros...

Lietuva buvo ant gripo pandemijos slenksčio – daliai žmonių komplikacijų išvengti nepavyks (121)

Nors Lietuvoje bendras sergamumas grip u ir peršalimo ligomis pagaliau pradėjo mažėti,...

Prastos naujienos: vaiko pinigų kai kuriems teks laukti iki pavasario (247)

Dėl informacinės sistemos trikdžių, darbuotojų gretas išretinusių ligų ir kai kurių tėvų...

Orai: atšals taip, kad maža nepasirodys (38)

Nors kalendorinės žiemos liko ne tiek ir daug, panašu, kad ji prieš iškeliaudama parodys visą...

Salma Hayek blondine išbuvo vos vieną dieną: įvertinkite kardinalius jos pokyčius (3)

Savaitgalį Salma Hayek gerbėjus nustebino socialiniame tinkle " Instagram " paviešinusi...