Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po susitikimo komentavo, kad pagrindiniai aptarti finansavimo šaltiniai – užsienio atsargų investavimas, naujos galimybės dėl Lietuvos gyventojų indėlių, šešėlio mažinimas. Anot jo, ieškoma netradicinių būdų, neieškant pinigų kiekvieno žmogaus kišenėje.
„Užsienio atsargos – perspektyvi tema, diskutuojama parengti tam tikras Lietuvos banko (LB) įstatymo pataisas ir pakoreguoti formulę, kaip skaičiuojama LB pelno įmoka Lietuvos biudžetui. To pasekoje, galėtų LB daugiau lėšų pervesti į biudžetą, atsižvelgiant į užsienio atsargų investavimo grąžą. Numatant, kad šios lėšos būtų skirtos gynybai.
(...) Intensyviau į Lietuvos ekonomiką įdarbinti žmonių indėlių lėšas. Viena idėja yra remtis kitų šalių praktika, kai gyventojai laisvu sprendimu gali laikyti pinigus einamosiose sąskaitose, o už jas būtų mokamos palūkanos. Ar galėtų būti šalia einamosios sąskaitos, papildoma taupoma sąskaita, už kurią mokamos palūkanos, o tie pinigai nueitų į „ILTE“, – komentavo V. Augustinavičius ir pridėjo, kad taip pat svarstoma galimybė pačiai „ILTE“ suteikti teisę priimti taupomuosius indėlius iš gyventojų.
„Tai vidinis didelis resursas neišnaudotas. Galėtume per keletą metų kalbėti apie keletą mlrd. eurų ekonomikoje, ir keli papildomi mlrd. biudžete“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Paklaustas, kiek padidėtų LB įmokos, pakeitus įmokų formulę, prezidento patarėjas įvertino, kad jos išaugtų daugiau nei du kartus.
Taip pat jis išskyrė šešėlinės ekonomikos mažinimą ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą.
„Lietuvos bankas vienas pagrindinių valstybės stabilumo garantų. Mes užtikriname per saugią tvarią stabilią finansų sistemą, suprantame poreikį didinti gynybos finansavimą. Mes visada dirbome ir dirbsime savo šaliai, ir savo valstybei. Sutinkame, kad nėra kito pasirinkimo, mūsų šalies gynyba turi būti sustiprinta. Tai galioja visoms valstybės institucijoms be išimties“, – po susitikimo komentavo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
LB vadovas G. Šimkus paklaustas, kiek galėtų Lietuvos bankas papildomai įnešti į biudžetą teigė, kad nebuvo aptarinėjami konkretūs skaičiai. Paminėjo, kad praėjusiais metais Lietuvos bankas iš investavimo uždirbo apie 20 mln. eurų, dar anksčiau – nulį.
„Praėję metai buvo geri investuojant. Bet nemažiau svarbu, kad Lietuvos bankas ne tik investuoja, bet ir turi klientus indėlininkus, moka palūkanas. Vienas didelis klientas yra Finansų ministerija. Lietuvos bankas nustatęs maksimalią galimą palūkanų normą. (...) Tai reiškia, kad 2023 m. į biudžetą pervedėme 110 mln. eurų, už praėjusius metus – 160 mln. eurų. Jei skaičiuotume pelno įmoką, tai LB per 2 metus pervedė per 300 mln. eurų. Ar tai buvo panaudota gynybai, ar kitoms lėšoms, atsakyti negaliu, bet tai reikšmingas indėlis“, – teigė jis.
G. Šimkus taip pat ragina kalbėti apie lengvatų peržiūrą, valstybės paskatos atsisakymą II pensijų kaupimo pakopoje.
„Pavyzdžiui, mokestinė lengvata mažoms įmonėms, kuri iškreipia įmonių elgseną. Susikuria mažą dydį, to pasekoje mažesnį pelno mokestį moka. (...) Siūlymas dėl II pakopos pertvarkos. Viena linijų, valstybės skatinamosios paramos atsisakymas – 300 mln. eurų per metus. Viskas yra prioritetų klausimas“, – teigė jis.
Ir taip pat paminėjo „Sodros“ rezervo lėšų investavimą.
„Sukurtume galimybes jau egzistuojantiems fondams labiau prisidėti prie mūsų šalies finansavimo, kad pensijų fondai galėtų investuoti į mūsų ekonomiką. Turime 3 mlrd. eurų „Sodros“ rezervinį fondą, jis dabar į labai saugias priemones investuoja, bet gal galima iš to pabandyti uždirbti ir dalį skirti gynybai. Mes kalbame apie prioritetus“, – komentavo G. Šimkus.
Kaip jau skelbta, prezidentūros siūlymai, iš kokių lėšų būtų galima padidinti finansavimą gynybai, nedidinat mokesčių, yra tokie:
Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų lėšų investavimas didesne dalimi Lietuvoje;
Šešėlinės ekonomikos mažinimas. Griežčiau traktuoti nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą, plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus;
Skatinti kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – keliant tikslą, kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc.;
Didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos. Šią palūkanų normą nustatytų valstybės institucijos. Per netiesioginius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
Kaip ELTA jau skelbė, praėjusią savaitę posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) iškėlė ženkliai ambicingesnio gynybos finansavimo tikslus – sutarta 2026-2030 metų laikotarpiu sutarė šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet.
Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.