Kad lietuviai vis mieliau keliauja į Lenkiją apsipirkti, atskleidžia ir pačių lenkų skelbiami duomenys. Kaip jau rašė portalas DELFI, Lenkijos centrinė statistikos tarnyba skaičiuoja, kad pernai paskutinį ketvirtį užsieniečiai šalyje išleido apie 8,9 mlrd. zlotų, tai yra 16,6 proc. daugiau nei prieš metus.
Beje iš šios visos išleistos sumos, skaičiuoja lenkų tarnyba, lietuviai išleido 4,4 proc. visos sumos. Tai sudarytų 391 mln. zlotų arba 92 mln. eurų. Įsivaizduokime, kad šie pinigai būtų išleisti ne Lenkijoje, o Lietuvoje, tuomet Lietuvos biudžetas būtų surinkęs apie 16 mln. eurų papildomo PVM.
Susirūpinę prarandamais mokesčiais politikai jau net pradėjo diskutuoti apie galimybę mažinti PVM (šiuo metu 21 proc.) tam tikriems produktams.
Tačiau įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė durys ne tik laisvam darbo jėgos judėjimui, bet ir prekių, o kainų skirtumus užuodę lietuviai netruko pakeisti savo apsipirkimo įgūdžius: vietoj dažno apsipirkimo Lietuvos prekybos centrus tenkinasi retesniais, bet gausesniais apsipirkimais kaimyninėje šalyje.
Pastaruoju metu palankesniu pirkėjams tapus zloto kursui euro atžvilgiu dar daugiau Lietuvos gyventojų susidomėjo galimybe apsipirkti Lenkijoje. Atsiradus paklausas, sukluso ir paslaugų teikėjai. Internetiniuose skelbimų puslapiuose vienas po kito dygsta skelbimai „Vežame į Lenkiją apsipirkti“. Tačiau ar iš tiesų į Lenkiją apsipirkti nori važiuoti tiek gyventojų, kiek tokia galimybe domisi?
Dar tik pradeda teikti paslaugas
Klaipėdoje gyvenantis Aidas, paskaitęs apie lietuvių naują madą važiuoti į Lenkiją apsipirkti, nusprendė pats išbandyti, ar ši lietuvių mada galėtų jam atnešti papildomų pajamų. Vyras prieš porą savaičių patalpino skelbimą internete, siūlydamas su 8 vietų mikroautobusų kelionę į ir iš Lenkijos.
„Kiek čia Klaipėdoje girdėjau, žmonės net autobusais važiuoja, todėl įdėjau skelbimą pasižiūrėti, ar tikrai surinkčiau žmonių ir būtų man papildomas uždarbis“, – kalbėjo klaipėdietis.
Vyras teigė skambučių sulaukiantis ir pirmą kelionę į Lenkiją planuoja jau šią savaitę. Aidas pasakojo, kad laukiant pirmųjų klientų jam gimė ir kita mintis – pačiam pradėti vežti produktus iš Lenkijos į Klaipėdą jų iš anksto užsisakiusiems klientams.
Vis dėlto Aidas pasakojo į Lenkiją pats apsipirkti dar nevažiavęs ir net veždamas klientus apsipirkti ten nelabai žada.
„Dar įperku lietuviškas prekes. Manau, kad jos geresnės“, – juokėsi vyras.
Panaši istorija ir panevėžiečio Arūno, kuris taip pat teigė skelbimą internetiniame portale su pasiūlymu vežti į Lenkiją patalpino neseniai.
„Dar tik bandome. Turime daug mikroautobusų, tai galvojome, kodėl nepabandyti“, - kalbėjo jis.
„Kaip paslaugos teikėjas, manau, kad bėda tikriausiai paslaugos kaina“, - kalbėjo kelionę į ir iš Lenkijos į Panevėžį už 20 eurų siūlantis Arūnas.
Taip pat vyras svarsto, kad gyventojams trūksta ir bendradarbiavimo. Pasak jo, jei kokie aštuoni kaimynai susitartų ir visi nutartų kartu vykti į Lenkiją, taip iškart pavyktų užpildyti mikroautobusą, o pavieniais skambučiais suderinti tinką laiką skirtingam ekipažui – daug sunkiau.
Nenorintiems važiuoti siūlo atvežti
Lietuviams susidomėjus Lenkijos prekybos tinklais daugėja ne tik logistikos verslų, kurie siūlo nuvežti gyventojus apsipirkti į Lenkiją, bet ir įmonių, siūlančių į Lietuvą atvežti pigesnių prekių iš Lenkijos.
Vienas iš tokių pavyzdžių – prieš porą mėnesių pradėjusi veikti internetinė parduotuvė „Jumper“. Vienas iš jos įkūrėjų Andrius Mikuta teigė, kad prie Kaune užgimusio verslo idėjos pradėta dirbti dar prieš metus.
„Matėme akivaizdų kainų skirtumą: tiek dėl valiutų kurso, tiek dėl pačių prekių. Vis iš kolegų girdėdavau, kad kai kurių prekių kainos skiriasi šimtais litų“, - pasakojo pašnekovas.
Jo sukurtoje internetinėje svetainėje siūlomi įvairūs drabužiai, avalynė, elektronikos prekės.
Pasiteiravus, ar negalvojo A. Mikuta su verslo partneriais Lietuvos klientams pasiūlyti ir maisto prekių iš Lenkijos, teigė, kad šis variantas taip pat buvo apsvarstytas, bet, vargu, ar pasiteisintų: „Turime skaičiavimus. Bet susitaupytų perkant nebent daug brangesnes prekes, nes perkant bazines (makaronai, kruopos, miltai, aliejus) reikėtų labai daug pirkti, kad kokius 10 eurų sutaupytum. Nežinau, ar labai smagu maistui naudoti tris ar daugiau mėnesius pralaikytus produktus. Žinoma, galima ir tokią paslaugą teikti, bet nežinau, kiek tai apsimokėtų patiems klientams“.
A. Mikuta taip pat pastebėjo, kad jei lyginti maisto produktų kainas, kai jos Lietuvoje yra parduodamos su akcijomis, tai kainos ne tiek daug ir skiriasi nuo lenkiškų.
Verslininko teigimu, prekių iš Lenkijos pirkimas turi ir daugiau privalumų – ne tik kaina. Pasak jo, Lenkijoje – daug didesnis asortimentas.
Kalbėdamas apie kainų skirtumus A. Mikuta prisiminė atvejį, kai vienoje lietuviškoje interneto parduotuvėje aptiko šaldiklį, kuris buvo net 65 eurais brangesnis nei toks pats lenkiškoje internetinėje parduotuvėje.
Pasiteiravus, ar pasiūlius naują paslaugą jau sulaukiama klientų ir ką jie daugiausia perka, A. Mikuta per daug nesiskundė ir teigė, kad įsigyti bando viską: nuo statybos prekių iki drabužių, elektronikos prekių. Verslininkas sulaukia užklausų ir dėl baldų įsigijimo galimybės.
Rinką stebintis verslininkas pripažįsta, kad konkurentų turi ir nėra vienintelis paslaugos, kai iš Lenkijos prekės pristatomos į Lietuvą, teikėjas. Vis dėlto aktyvesnį konkurentų kūrimąsi jis pastebėjo paskutiniu metu.
DELFI primena, kad įprastinis PVM Lenkijoje siekia 23 proc., tačiau daliai prekių, tarp kurių ir maisto produktai, yra taikomas 8 arba 5 proc. lengvatinis PVM.
Nemano, kad situacija gerės
DNB banko vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka įžvelgia, kad intensyvus lietuvių važiavimas į Lenkiją galėtų sumažėti tik tuo atveju, jei Lenkijos zloto kursas euro atžvilgiu taptų nebe toks palankus Lietuvos pirkėjams.
„Tam įtakos galėtų turėti politiniai Lenkijos sprendimai, nes dabar visi populistiniai sprendimai, kurie buvo priimti, turėjo įtakos kurso kritimui“, – aiškino ekonomistė.
Pasak jos, net ir zloto stiprėjimas prieš eurą nepakeistų fakto, kad Lenkija – didelė šalis, kuri gali išnaudoti masto ekonomiją.
„Lenkijos gamintojai turi tam tikrų pranašumų prieš Lietuvos gamintojus. Kita vertus, Lietuvos gamintojai taip pat turi savo pranašumų ir teikia savo paslaugas ir Lenkijos gyventojams ar įmonėms. Mūsų pagrindinis pranašumas yra greita reakcija: mes galime pagaminti greičiau, mes esame lankstesni“, – vardijo pašnekovė.
„Kalbant apie naujus verslus, tai mes puikiai matome, kad pasaulis keičiasi ir globalizacija matyti ir per didesnius pirkimus internetu, prekių siuntimus iš užsienio. Žinoma, ne visi žmonės dar yra įvaldę pirkimą internetu ir ne visiems produktams tai tinka, todėl verslų, susijusių su pirkimu iš užsienio yra daug, - tiek iš Anglijos ar kitų šalių“, – įžvelgė J. Rojaka.
Kaip pastebėjo ekonomistė, tikriausiai apsipirkimų Lenkijoje istorija prasidėjo su „Ikea“. Kai Lenkijoje atsidarė ši parduotuvė lietuviškų automobilių Lenkijoje atsirado daugiau, o kartu ir transporto paslaugų teikėjų, kurie veža į Lenkiją.
Pasiteiravus, ar Lietuva turėtų bandyti spręsti šį reiškinį ir skatinti gyventojus pinigus leisti Lietuvoje, o ne kaimyninėje šalyje, J. Rojaka priminė, kad į Lenkiją važiuoja apsipirkti ne tik lietuviai, bet ir, pavyzdžiui, vokiečiai.
„Mes irgi stengiamės pritraukti klientus, kuriems galime pasiūlyti pigesnes prekes ar paslaugas (pavyzdžiui, medicinos). Mes taip pat bandome savo pranašumus išnaudoti. PVM mažinimas nepakeistų dviejų pagrindinių dalykų: valiutos kurso ir masto ekonomijos Lenkijoje“, – kalbėjo pašnekovė.
J. Rojakos teigimu, tokie procesai, kai Lietuvos gyventojai pirks prekes ne vidaus rinkoje, tik stiprės, o tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai turi didinti efektyvumą, investicijas ir taip siekti mažesnių kainų arba didesnių gyventojų pajamų, kad jiems nebereikėtų važiuoti pirktis į Lenkiją.
