Reklamos klijuojamos ant automobilių, vėliau jie paliekami miesto gatvėse ir stovėjimo aikštelėse.
Reklaminiai automobiliai − nepajudinami
Ko gero, daugelis kauniečių ne vienus metus pastebi įvairiose miesto vietose spalvingais reklaminiais užrašais apklijuotus ir tarsi likimo valiai paliktus automobilius.
Dažniausiai tai – moraliai ir fiziškai pasenusios, vargiai tepavažiuojančios menkavertės transporto priemonės, kurias apsukruoliai puikiai naudoja reklamai.
Nors visa išorinė reklama mieste seniai apmokestinta, o Kauno savivaldybės vadovai garsiai deklaruoja kovojantys su šios tvarkos nesilaikančiais verslininkais, reklaminiais stendais virtusių automobilių iki šiol niekas nejudina.
Ar visame mieste apmokestinus, šios taisyklės bent teoriškai galioja ir reklaminėmis iškabomis tapusių automobilių savininkams? Ar jie moka kokį nors mokestį į miesto biudžetą?
Ne reklama, o puošmena?
Paskambinus keliais ant automobilių nurodytais telefono numeriais pribloškė savo paslaugas taip reklamuojančių verslininkų įžūlumas.
„Koks tavo reikalas, kam ir kiek moku? Nieko nemoku, nes tai – ne reklama, o mano mašina. Kaip noriu, taip ją papuošiu, o pastatau toje vietoje, kur noriu“, − piktai atšovė prisistatyti nepanoręs automobilių supirkėjas.
Paklausus, ar negrabiai reklaminiais užrašais apklijuota griuvena nedarko miesto, prekeivis žodžių kišenėje neieškojo.
Kiek surimtėjęs pašnekovas atskleidė, kad jis – smulkusis verslininkas, uždirba nedaug, todėl nuomotis reklaminių stendų neišgali. Jis neslėpė radęs būdą, kaip efektyviai reklamuoti teikiamą paslaugą ir nemokėti jokių mokesčių miestui. Anot pašnekovo, jei įstatymai to daryti nedraudžia, kodėl reikėtų nerimauti?
Problema aktuali ne tik Kaunui
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius pripažino – dabar galiojantys teisės aktai neleidžia efektyviai kovoti su reklaminiais stendais virtusiais automobiliais.
Pasak valdininko, ši problema ypač opi ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje. Apmokestinus išorinę reklamą gudragalviai įstatyme netrukus rado spragų ir jomis sėkmingai naudojasi.
„Tokie automobiliai – tik paslėpta reklama. Jos savininkai nemoka jokių mokesčių, nederina dizaino, tai – visiška savivalė. Gaila, tačiau kovoti su šiuo ydingu reiškiniu mes esame nepajėgūs. Reklamos įstatyme paslėptos reklamos forma nėra tinkamai apibrėžta“, − pripažino V. Jurkevičius.
Deja, tokie atvejai yra reti. Įstatymo spragą atradę verteivos automobilius palieka ten, kur jiems leidžiama stovėti. Prekybos centrai su šiuo ydingu reiškiniu dažniausiai kovoja įrengdami kelio ženklus, draudžiančius stovėjimo aikštelėse automobilius laikyti naktimis.
Išeitis – įstatymo pataisos
Prieš kelerius metus savivaldybės darbuotojai stebėjo keistą situaciją – Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos gatvių sankryžoje esančioje mokamoje stovėjimo aikštelėje stovėjo reklama aplipintas senas automobilis.
Pasirodo, jį pastatę veikėjai keliems mėnesiams buvo išsipirkę leidimą automobiliui stovėti apmokestinamoje vietoje. Beliko laukti, kol jo galiojimas baigsis, tada imtis priemonių.
Pasak V. Jurkevičiaus, egzistuoja dar viena galimybė, kaip finansinėmis sankcijomis paauklėti įžūlius verteivas. Jeigu ant automobilio stogo sumontuotas papildomas reklaminis stendas, jis traktuojamas kaip reklama, kuriai įrengti reikia leidimo. Jo neturint gresia baudos.
Miesto tvarkdariai pastebi, kad tokių atvejų užfiksuojama nedaug. Dažniausiai ant automobilių stogų stendus sumontuoja įstatymų vingrybių ir jų spragų neišmanantys smulkieji verslininkai.
„Kiti savo paslaugas reklamuoja ant automobilių, tai daryti mūsų įstatymai kol kas leidžia. Manau, vienintelė išeitis – Reklamos įstatymo pakeitimas, kuriame turi būti aiškiai apibrėžtas reklaminių užrašų ant transporto priemonių traktavimas“, − sakė Kauno savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vadovas V. Jurkevičius.
Pašalino betoninius reklamos stulpus
Kauno centre jau neliko gūdų sovietmetį menančių rudimentų – apvalių, betoninių reklamos stulpų. Jie buvo pašalinti miesto savivaldybei nusprendus pažaboti juos įsigijusios, tačiau jokių mokesčių miesto biudžetui nemokėjusios bendrovės „Prašau“ veiklą.
Galiausiai Kauno vadovų kantrybė trūko – savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai šiai bendrovei skyrė beveik 1,6 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo išardyti nelegalius stendus.
Bendrovė įrenginių nepašalino, o savivaldybės sprendimą apskundė teismui.
Pasak Kauno administracijos direktoriaus pavaduotojo Viliaus Šiliausko, dešimt nelegalių griozdiškų stendų, esančių Laisvės alėjoje ir jos prieigose, kovo 1-ąją buvo nukelti už miesto lėšas, o sąskaita už darbus išrašyta bendrovei „Prašau“.
„Pati bendrovė nenukėlė savo įrenginių, todėl tai padarėme mes. Už šį darbą bendrovei išrašyta sąskaita, kuri taip pat apskųsta teismui“, – teigė V. Šiliauskas.
Pasak teisininkų, įmonė dėl leidimų išdavimo į miesto savivaldybę pirmąkart kreipėsi tik 2012-aisiais, bet nesugebėjo tinkamai paruošti ir pateikti visų dokumentų, todėl leidimas nebuvo išduotas.
„Faktas, kad kadaise reklaminiai įrenginiai buvo pastatyti teisėtai, nereiškia jų teisėto stovėjimo dabar. Tai – laikini statiniai, kurių legalumas tikrinamas kas keleri metai, priklausomai nuo teisės aktų reglamentavimo. Trumpai apibendrinant situaciją, bendrovės „Prašau“ reklaminiai įrenginiai stovėjo neteisėtai, neturėdami leidimo ir nebuvo mokama rinkliava“, – aiškino V. Šiliauskas.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas V. Jurkevičius sakė, kad dabar pašalinti visi atgrasūs reklaminiai stulpai. Pirmuosius nukėlus savivaldybės įmonių darbuotojams, kitus pašalino pati bendrovė.
Reklamos stendų įrengimas ir reklamos skleidimas Kauno mieste reglamentuojamas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu. Vadinasi, reklamą galima skleisti tik teisės aktų tvarka gavus leidimą ir mokant nustatytą rinkliavą miestui.
