„Tikėjausi apsipirkti už mažesnes kainas, o išėjo taip, kad beveik nesutaupiau. Pirkau beveik iš reikalo, nes atvažiavau, tai kaip čia dabar grįši namo tuščiomis“, – sakė ji.

Moteris neslėpė nusivylimo ir teigė, kad vidutiniam lietuviui važiuoti į Lenkiją apsipirkti – nelabai apsimoka.

Kainos nelepino

Varšuvoje moteris kartu su vyru aplankė vienus didžiausių prekybos centrų ir išparduotuvių.

„Specialiai važiavau į didžiuosius prekybos centrus – „Arkadia“ ir „Zlote Tarasy“, kurie yra populiarūs, juose apsiperka masės žmonių.

Tikėjausi nusipirkti šiltų megztinių ir batų prieš žiemą, tačiau kainos tikrai nebuvo mažos, o megztinių – išvis nustebino. Aš ieškojau tikrai ne pigiausių, geros kokybės, natūralių medžiagų, pavyzdžiui, vilnos, įdomesnio fasono, tai supratau, kad be 300 zlotų (apie 70 eurų) megztinio tikrai nenusipirksiu“, – pasakojo ji.

Už tiek megztinį ir nusipirko, kadangi pigiau kainavę buvo kur kas prastesnės kokybės.

„Važiavau pirkti kokybiškų daiktų, tikrai nevažiavau pirkti batų už penkis eurus, bet tokių kainų nesitikėjau“, – nuogąstavo ji.
Varšuva

Vis dėlto ji pabrėžė, kad nustebino itin didelis spalvų ir dydžių pasirinkimas: „Jis tikrai daug didesnis nei Lietuvoje, be to, yra daug lenkiškų prekių ženklų, kurių mes neturime Lietuvoje.

Specialiai nuėjau pasižiūrėti kainų į ir pas mus Lietuvoje populiarių prekių ženklų parduotuves, ir supratau, kad ne ką ir sutaupyčiau. Taip, tu truputį gali išlošti dėl zloto kurso, bet viso kokių 5–6 eurų ribose. Gali taip pažaisti, bet išloši pietus, ne daugiau.“

Prekybos centrų parduotuvėse moteris nusipirko megztinį už 299 zlotus, kokybiškus „Rylko“ firmos odinius batus už 339,99 zlotus (apie 80 eurų), tačiau daugiau pirkti nepanoro.

„Be to, reikia turėti omenyje, kad bent savaitgalį tu ten atsiduri milžiniškoje minioje, ir tai labai vargina, užima labai daug laiko. Kiekvienoje parduotuvėje turi ilgai laukti kol tave aptarnaus, jeigu reikia batų poros, kad atneštų vieną – lauki didžiulėje eilėje. Jeigu manai, kad prekybos centrą pavyks apibėgti per tris valandas – labai klysti“, – perspėjo ji.

Išparduotuvėse – kur kas pigiau

Nusivylusi kainomis prekybos centruose moteris su vyru patraukė išparduotuvių komplekso priemiestyje link. Čia kainos jau buvo kur kas patrauklesnės.

„Išparduotuvėje tikrai buvo malonu apsipirkti, pasirinkimas didelis, nuolaidos siekė – 50–60 proc. Nusipirkau ne vieną drabužį, aišku, ne šio sezono, bet kas gi ten labai pasikeičia, jei jau perki klasikinius drabužius“, – džiaugėsi.

Moteris pasidalino čekiais, kuriuose matosi, kad 169 zlotus (apie 40 eurų) kainavusi moteriška palaidinė kainavo 60 zlotų (apie 14 eurų) mažiau, sijonas – 179 (apie 42 eurus), bet jam buvo pritaikyta 55 zlotų (apie 13 eurų) nuolaida, švarkas – 349 zlotus (apie 83 eurus), tačiau buvo atpigintas bent trečdaliu ir kainavo 239 zlotus (apie 57 eurus).
Parduotuvė Lenkijoje

„Buvo tikrai labai daug gražių daiktų, tačiau geresnės kokybės reikėjo paieškoti, nes dauguma – prastos medžiagos. Bet spalvų ir dydžių daug, kai Lietuvos išparduotuvėse randi tik vieną dydį ir vieną ar kelias spalvas“, – pažymėjo ji.

Vis dėlto kelione moteris liko nusivylusi ir teigė, kad apsipirkimas neatitiko jos lūkesčių.

„Sakyčiau taip, į Lenkiją pirkti drabužių apsimoka arba labai pigių drabužių ieškančiam žmogui, arba prabangesnių, kuriam nesvarbi kaina, bet jis ieško didelio asortimento. Vidutiniam lietuviui, kurių daugelis ir yra Lietuvoje, neapsimoka, nebent važiuoji kartu su visa šeima ir perki drabužius bent keturiems žmonėms – tada apsimoka“, – apibendrino ji.

Važiuoja į Lenkiją keršydami

Vis dėlto nors moteris liko nusivylusi savo kelione, „Eurostat“ statistika rodo ką kitą. Bent 2016 m. pagal palyginamuosius kainų dydžius drabužių kainos Lenkijoje yra bent 15 proc. mažesnės nei Lietuvoje, o avalynės – daugiau nei 18 procentų.

Banko „Luminor“ vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad šis moters kelionės atvejis tikrai neatspindi visos rinkos reprezentatyvumo.

„Kai daromas palyginamųjų kainų dydžių tyrimas, jis daromas reprezentatyvus – visoje šalyje lyginamos tų pačių prekių kainos su kitų šalių tų pačių prekių, prekių ženklų kainomis, kad tyrimas tikrai atspindėtų realią situaciją.

Šiuo atveju moteris pirko keliuose prekybos centruose, kurie gal nesiorientuoja į žemesnes kainas, ten gal nebuvo pigesnių prekių ženklų“, – sako ji.

Ekonomistė pažymi, kad Lenkija patrauklesnė apsipirkimui ne tik dėl to, kad ten didesnė rinka, kuri leidžia parduotuvėms pritaikyti palankesnes rinkodaras, bet užsienio pirkėjas gali išlošti dėl valiutos kurso – atsiskaityti palankiau zlotais.

„Tai, kad ji važiavo į Varšuvą, taip pat galėjo turėti įtakos, nes ten, kaip ir Lietuvoje, atotrūkis tarp didmiesčių ir periferijos, kainų lygio, gali būti reikšmingas“, – atkreipia dėmesį.

Ji pataria nusprendus važiuoti į Lenkiją apsipirkti gerai pasverti, kokie yra pirkėjo, namų ūkio poreikiai, paskaičiuoti laiko ir kuro sąnaudas.

„Jeigu tai yra masinis apsipirkimas visai šeimai galbūt tada vykimas į Lenkiją apsimokės. Tačiau dažnai gyventojai nuvažiuoja ten ir prisiperka daugiau, nei planavo, kadangi jau sukorė tiek kilometrų, įsigyja, ko nereikia. Todėl ar tikrai pasiekiama ekonomija – lieka labai daug klausimų.

Manau, šis reiškinys yra daugiau mados šauksmas ar noras atkeršyti visam pasauliui už kylančias kainas ir bendrą situaciją Lietuvoje“, – sako ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (590)