aA
Darbo birža reorganizuota į Užimtumo tarnybą, tačiau besikreipiantys išsilavinimą turintys žmonės pokyčių nejaučia. Pastebima, kad sistema vis dar neefektyvi, neorientuota į visas asmenų grupes. Užimtumo tarnyba savo ruožtu nurodo, kad nemažai lemia pačių profesijų paklausumas.
Pinigai
© Shutterstock

DELFI skaitytoja Daiva pasakoja, kad neseniai teko apsilankyti Užimtumo tarnyboje, tačiau po apsilankymo ir užsiregistravimo nuspręsta geriau imtis individualios veiklos.

„Akivaizdu, kad mano išsilavinimo ir praktikuojamos profesijos žmogui, turinčiam lūkestį dirbti intelektinį darbą ir save realizuoti, nelabai siūlomas darbas per šią instituciją, nes būtent darbdaviai renkasi kitus mano sferos darbuotojų paieškos būdus, ir tai tikrai nėra Užimtumo tarnyba. Ir nors specialistė, su kuria bendravau, tikrai nuoširdžiai stengėsi mane suprasti ir padėti, tačiau nuo jos nedaug kas priklauso“, – apie patirtį atsinaujinusioje Užimtumo tarnyboje pasakojo skaitytoja.

Pasak Daivos, realios pagalbos Užimtumo tarnyboje ji nesulaukė, tad apsilankymai tebuvo formalumas – užsiregistruota, kad būtų gautas bedarbio statusas, sveikatos draudimas, bedarbio išmoka. Moters teigimu, tikrai ne kiekvienam bus suteikta pagalba būtent dėl to, kad darbdaviai per šią sistemą neieško aukštos kvalifikacijos personalo.

„Įvardino, kad tikrai neturi mano profesijai pasiūlymų, pasakė atvirai, kad tikriausiai jai sunkiai seksis man padėti. Neturiu priekaištų konkrečiai konsultantei, tai ne jos problema, o sistemos. Mano galva, ji elementariai neorientuota į išsilavinusius ir aukštesnes kompetencijas turinčius žmones, yra biurokratinė ir formali. Ir mano vyras turėjo tokią pat patirtį – irgi jokių šansų nebuvo gauti darbo pagal savą lygį. Žinau ir krūvas kitų žmonių, kurie „stovi“ Užimtumo tarnyboje ir juokiasi. Taip, pašalpa yra nemaža, tačiau žmonės, kurie ilgus metus dirbo ir mokėjo mokesčius, turi teisę gauti valstybės paramą nedarbo metu, bet efektyvumo tame nėra. Darbą aukštos kvalifikacijos žmonės vis vien susiranda asmeniškai ieškodami, dalyvaudami konkursuose, tad Užimtumo tarnybos efektyvumas mums – joks.

Aš juokais paklausiau konsultantės, o gal man apsimoka eiti pasimokyti, pavyzdžiui, kokio nors amato, bet mane iškart įspėjo, kad jei Užimtumo tarnyba investuos į mano mokslus, tai vėliau turėsiu atidirbti pusę metų arba grąžinti lėšas. Tai irgi ne pasirinkimas“, – sako Daiva.

Skaitytojos patirtimi, Užimtumo tarnyboje daug paprasčiau darbą rastų šaltkalviai, staliai, valytojai, mechanikai, auklės. Aukštesnio išsilavinimo ir didesnio atlyginimo norintiems – dabartinė sistema nepadeda. DELFI skaitytoja toliau pasakoja, kad jos vyras lankėsi tiek senojoje Darbo biržoje, tiek atsinaujinusioje Užimtumo tarnyboje, tačiau skirtumo – nepastebėta.

Užimtumo tarnyba
Užimtumo tarnyba
© Bendrovės archyvas

„Man buvo sunku psichologiškai toje įstaigoje – nemotyvuojanti, nejauki aplinka . Proaktyvumo nėra, kas yra labai svarbu, man atrodo, ieškančiam darbo. Nes jei ilgokai nerandi, siaurėja socialiniai kontaktai, pats gali pradėti leistis į depresyvią būseną, dėl to proaktyvumas ir dėmesys iš institucijos būtų ta minimali pagalba, ne tik realus darbo pasiūlymas.

Įsivaizduoju, kaip beviltiškai turi jaustis ten dirbantieji, sąžiningai dirbdami darbą, kuris realiai nelabai padeda „klientui“. Man nesinori kritikuoti konkrečios institucijos, nes, manau, kad tai apskritai valstybės nesugebėjimas strategiškai pažiūrėti į reikalus ir imtis esminių reformų, o ne perdėlioti lėkštes į skirtingas lentynėles, kai esmė nepasikeičia. Veikla orientuota į procesą, o ne rezultatą, todėl rezultato ir nėra. Galbūt pokytis yra kažkur ateityje ir pastangos atsipirks, bet šiandien to nepajutau“, – pasakoja skaitytoja.

Kita skaitytoja Asta DELFI antrina, kad taip pat išsilavinusiam žmogui, ieškančiam darbo pagal konkrečią specialybę naudos Užimtumo tarnyboje – nedaug. Tačiau, pasak jos, šios institucijos paslaugų ir nelabai reikia jaunam išsilavinusiam asmeniui.

„Dėl konsultacijų, nemanau, kad šiais laikais jaunam, išsilavinusiam žmogui jų ypatingai reikia. Juk puikiai žinojau savo galimybes ir, ką gali rinka pasiūlyti. Tik mano darbas yra ieškoti darbo ir net nenorėčiau, kad kažkas man sakytų, kaip turėčiau tai daryti. (...) Net nenorėčiau, kad kažkas man siūlytų kažkokį konkretų darbą konkrečioje įmonėje – ieškojau darbo atsakingai, domėjausi įmonėmis, pozicijomis ir čia, manau, tik mano pačios darbas“, – teigė ji,

Daugiau reikalingi tik tam tikrų specialybių atstovai

Iš Užimtumo tarnybos pateiktų duomenų DELFI matyti, kad tiek besikreipiančių į juos su aukštuoju išsilavinimu – mažoji dalis, tiek ir tokių darbo pasiūlymų – daug mažiau.

Nurodoma, kad 2018 metais Užimtumo tarnyboje viso registruota 253,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų – 27 proc. (66,6 tūkst.) buvo su aukštuoju išsilavinimu.

Atsakymuose DELFI teigiama, kad Užimtumo tarnyba pernai padėjo įsidarbinti 168,7 tūkst. asmenų, iš jų – 35,9 tūkst. su aukštuoju išsilavinimu.

„Darbo jėgos paklausa šalies teritorijose skiriasi. Daugiausiai – 10,8 tūkst. asmenų su aukštuoju išsilavinimu buvo įdarbinta Vilniaus apskrityje, 3,7 tūkst. – Kauno apskrityje“, – rašoma atsakymuose.

Iš pridėtų duomenų taip pat matyti, kad tikrai ne visos specialybės įgytos universitetuose – paklausios. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atsakydama DELFI nurodo, kad iš darbdavių apklausos matyti, kad 42 proc. apklaustųjų investuos į įmonės technologijas ir įrengimus, todėl darbdaviams reikės aukštą profesinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų, kurie turės kompetencijas dirbti su naujausiomis įmonėse įdiegtomis technologijomis.

Pasiteiravus, ar iš ties patys darbdaviai nelinkę per Užimtumo tarnybą ieškoti aukštos kvalifikacijos specialistų, pateikta informacija, kad pernai Užimtumo tarnybos duomenų registre 18 proc. laisvų darbo vietų buvo skirtos, specialistams ir vadovams, tai yra asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą. Didžiąją dalį skelbiamų darbo vietų – 55 proc. sudaro darbo pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams, kurių darbo rinkoje didelis poreikis.

„2018 metais aukštąjį išsilavinimą turintiems specialistams ir vadovams šalyje buvo registruota 40684 (18 proc.) laisvos darbo vietos. Daugiausiai specialistams – 20201 (50 proc.), teisės aktų leidėjams, vyresniesiems valstybės pareigūnams, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kt. vadovams – 3219 (8 proc.), jaunesniesiems specialistams ir technikams – 10329 (25 proc.), jaunesniesiems tarnautojams – 6935 (17 proc.)“, – rašoma DELFI.

Skaitytojos pastebėjimus, kad siūlomų darbų užmokestis nesiekia vidutinio patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenys. 2018 m. Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų analizė rodo, kad šalies mastu apie 18 proc. laisvų darbo vietų siūlomas mėnesinis atlyginimas yra lygus arba didesnis už vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį konkrečioje savivaldybėje, kurioje buvo paskelbti laisvų darbo vietų skelbimai.

„Pažymėtina, kad dažniausiai didesnį nei vidutinį darbo užmokestį darbdaviai siūlo IT sektoriaus darbuotojams – programinės įrangos kūrėjams, sistemų analitikams, programuotojams, gydytojams, elektros ir statybos inžinieriams, vadovams, elektromechanikams ir elektromonteriams, taip pat trūkstamų profesijų darbuotojams (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, statybų sektoriaus darbuotojams, suvirintojams) ir įvairių profesijų darbuotojams, kai yra numatomos komandiruotės į Vakarų Europos valstybes – dažniausiai statybos ir transporto sektorius)“, – teigiama komentare.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pagal 2018 metų darbdavių pasiūlymus, siūlant nuo 400 iki 499 Eur patalpinta 32 proc. visų darbo skelbimų, nuo 500 iki 699 Eur – 33 proc., nuo 700 iki 1000 Eur – 20 proc., daugiau nei 1000 Eur – 15 proc.

Dar rengiamos klientų aptarnavimo metodikos

Užimtumo tarnybos atstovė pasakoja, kad jau pirmojo vizito metu yra išsiaiškinama konkreti žmogaus situacija, jo įsidarbinimo galimybės ir lūkesčiai – nustatomas registracijos tikslas (pavyzdžiui, įsidarbinti, mokytis, persikvalifikuoti, kurti verslą), numatomos pagrindinės įsidarbinimo kliūtys (kvalifikacijos neturėjimas, nepaklausi profesija, nepakankama darbo patirtis, mobilumo problemos, sveikatos apribojimai ir kt.).

Tikinama, kad 2018 metų spalio 1 d. įvykus Darbo biržos reorganizacijai į Užimtumo tarnybą pakeistas ne tik pavadinimas, ne tik optimizuoti įstaigos valdymo procesai, bet ir imtasi realių pokyčių paslaugų klientams atžvilgiu.

„Didesnis klientus aptarnaujančių konsultantų skaičius padėjo sumažinti vienam darbuotojui tenkantį darbo su klientais krūvį iki 30 proc. ir teikti individualesnes paslaugas: atskirtos paslaugos darbo ieškantiems asmenims ir verslui, atsirado karjeros konsultantai ir specialistai, dirbantys tik su tam tikromis klientų tikslinėmis grupėmis (pavyzdžiui, jaunimu, neįgaliaisiais, į atsargą išleistais kariais ir pareigūnais).

Plečiamas paslaugų paketas: siekiant vykdyti nedarbo prevenciją teikiamos paslaugos dirbantiesiems, kuriamos naujos užimtumo rėmimo priemonės, padedančios greičiau ir lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir užtikrinančios galimybę mokytis visą gyvenimą. Siekiama, kad Užimtumo tarnyboje apsilankęs klientas iš karto gautų jam reikalingą paslaugą, integravimo į darbo rinką procesai būtų orientuoti į greitą ir tvarų įdarbinimą, darbo rinkos analizę.
Taip pat siekiant didinti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti jų kokybę, stiprinamos klientų aptarnavimo telefonu ir elektroninių paslaugų sritys“, – vardijama atsakymuose DELFI.

Užimtumo tarnyba
Užimtumo tarnyba
© Bendrovės archyvas

Toliau vardijama, kad reorganizavus Darbo biržą yra daugiau atvejo vadybininkų aptarnaujant neįgaliuosius ir ilgalaikius bedarbius, patys darbdaviai turi „asmeninius“ vadybininkus, teikiama daugiau elektroninių paslaugų.

„Teikiamos naujos paslaugos darbo ieškantiems asmenims – profesinių kompetencijų pripažinimas darbo ieškantiems asmenims, organizuojamos stažuotės, pameistrystės paslaugos, įtraukiant darbdavius. Sudaryta galimybė persikvalifikuoti dirbantiems, bet iš darbo išeiti ketinantiems asmenims – profesinio mokymo priemonėje gali dalyvauti ir dirbantys asmenys, siekiantys pakeisti turimą kvalifikaciją.

Manome, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinių įgūdžių formavimui, palydėjimo paslaugai. Šias priemones taikyti dar prieš siūlant tokiems asmenims dalyvauti profesiniame mokyme, kad sustiprėtų jo motyvacija ir būtų pasirengę pokyčiams“, – atsako Užimtumo tarnybos atstovė M. Jankauskienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 metais kreipėsi 253,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Iš jų 34,3 proc. arba 87,1 tūkst. neturėjo jokio profesinio pasirengimo. Profesinio mokymo programose 2018 m. pradėjo dalyvauti 16,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Daugiausiai mokėsi motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, krautuvų vairuotojo, virėjo, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, pardavėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.0000

VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet augo 43 proc. (3)

Alkoholio akcizų pajamos per šių metų keturis mėnesius pastebimai išaugo. Tai didžiąja...

„INVL Asset Management“ paskirta 140 tūkst. eurų bauda papildyta (4)

Lietuvos banko valdyba paskyrė 140 tūkst. Eur baudą UAB „ INVL Asset Management “ už jos...

„Novameta“ persikėlė į 3 kartus didesnę gamyklą Kaune (2)

Nerūdijančio plieno profesionalios virtuvės įrangos gamintojas Lietuvoje UAB „ Novameta “...

Vilniuje ir Druskininkuose veikusi odontologijos įmonė įtariama slėpusi mokesčius (10)

Vilniuje ir Druskininkuose veikusi odontologijos įmonė įtariama slėpusi mokesčius, antradienį...

Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai (40)

Investuotojai Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas pranešė, kad keičia iki...

Top naujienos

Urbonaitė: kandidatų retorika aštrėja, antraip būtume kaip per pakasynas – gerai arba nieko (125)

Kandidatai į prezidentus vis intensyviau skaičiuoja vienas kito pinigus, aštrina retoriką. Ko tuo...

Nausėda apie santykius su konservatoriais: ateis diena, kai visos neišsprendžiamos problemos pasidarys nereikšmingos (186)

Gitanas Nausėda teigia, kad jo rinkiminė kampanija turėtų kainuoti perpus mažiau nei Ingridos...

Gydytoja neištvėrė: „Instagram“ žvaigždutės įrašas apie ligoninės maistą privertė aiktelėti (184)

Ryte šiek tiek aiktelėjau, kai pamačiau vienos garsios socialinėje medijoje moters „stories“...

Orai: netruks nei saulės, nei lietaus (3)

Trečiadienis Lietuvoje išaus šviesus, saulėtas. Įdienojus ims kilti balti kamuoliniai debesys,...

Jamie Oliverio burbulas bliūkšta: bankrutuoja garsiojo šefo restoranų tinklas (85)

Garsusis šefas Jamie Oliveris tvirtina esąs „nuliūdintas“ dėl to, kad jo restoranų grupė...

Jasikevičius po pergalės Kaune nesileido į kalbas apie kito sezono „Žalgirio“ sudėtį (4)

Kauno „Žalgiris“ pirmose „Betsafe- LKL “ pusfinalio rungtynėse pateisino favorito vardą ir...

Dalykai, rodantys, kad pora greičiausiai išsiskirs (9)

Artėjančių skyrybų požymiai nebūtinai tie, apie kuriuos pirmiausia pagalvojate, sako psichologė...

Naudodami dujų balioną daugiabutyje darote pažeidimą: teks ieškoti kuo jį pakeisti (104)

Energetikos ministerija ruošia pokyčius gyventojams, kurie gyvendami daugiabučiuose namuose...

Šio gydytojo rankos vadinamos auksinėmis: kai mažyliai išsikapsto iš sunkių ligų, apima nepakartojamas jausmas (23)

Pakalbinti medicinos mokslų daktarą, vaikų chirurgą Artūrą Kildą tikras iššūkis – vos...

Rusai per kėlinį sudorojo švedus ir dabar susigrums su JAV rinktine visos ketvirtfinalio poros (15)

Antradienio vakarą Slovakijoje finišavo pirmasis 2019 metų pasaulio ledo ritulio čempionato etapas...