Apniukęs Lietuvos ekonomikos dangus: to nebuvo net per pandemiją

Lietuvos ekonomika šiemet nepasieks pernykščio augimo, rodo visos iki šiol pateiktos prognozės, tačiau padaugėjo balsų, pranašaujančių šalies BVP metinį kritimą – pirmąjį per daugelį metų. Dalis ekonomistų pritaria, kad sunku kalbėti apie ūkio augimą vykstant beprecedentei centrinių bankų kovai su infliacija.

„Nereikia būti dideliu ekspertu: logika labai paprasta – radikalus, spartus palūkanų augimas niekaip nekoreliuoja su spartesniu ekonomikos augimu‟, – įsitikinęs ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Atsigavimą žada kitąmet

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šią savaitę paskelbė, kad Lietuvos BVP, kuris pernai augo 1,9 proc., šiemet gali kristi -0,3 proc. Fondas pablogino pernai rudenį skelbtą 1,1 proc. prognozę šiems metams.

Pasak jo, Lietuvos ekonomikos susitraukimą „lems nepalankios pirmojo metų pusmečio tendencijos‟, praneša Lietuvos bankas.

„Aukštos infliacijos suvaldymas tiek Lietuvai, tiek daugeliui kitų valstybių išlieka pagrindine užduotimi, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ateityje“, – pranešime cituojamas LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Tarptautinių ir Lietuvos institucijų, taip pat finansų įstaigų šiemet pateiktos realiojo Lietuvos BVP prognozės 2023/2024 metams:

„Swedbank‟, SEB bankas ir INVL savo prognozes skelbė sausio pabaigoje, Europos Komisija perspektyvą apžvelgė vasarį, Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir „Luminor‟ – kovo mėnesį.