Bendrovė apklausė 507 Lietuvos gyventojus (18 - 74 metų) visoje Lietuvoje.
Kaip rašoma pranešime spaudai, balandžio mėnesį vykdyto tyrimo duomenimis, pirkimą skatinančios reklamos etiškumu dažniau linkusios abejoti moterys, jaunimas iki 30 metų, miesto gyventojai, specialistai, tarnautojai ir besimokantis jaunimas. Taip mano 27 proc. apklaustų tautiečių. Trys iš dešimties (29 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų šiuo klausimu neturi nuomonės, kiek mažiau nei pusė – 44 proc. – neįžvelgia tokios reklamos daromos žalos.
ISM Vadybos ir ekonomikos profesorė Indrė Pikturnienė tikina, jog siekiant reklamuotis etiškai, šiuo metu svarbu neskatinti panikos bei baimės tarp vartotojų. Pasak jos, tiek karantino laikotarpiu, tiek ne, etiškoje reklamoje neturėtų būti piktnaudžiaujama neteisinga ar tik iš dalies teisinga informacija.
„Tai nėra išimtinai pandemijos reikalavimai, atsakingos reklamos principai buvo taikomi visada. Kokia bebūtų pagunda, reikėtų atsispirti reklamai, skatinančiai plūsti į parduotuves įsigyti itin pigių, paklausių produktų, ypač jei jų tiekimas ribotas, o siekiama sulaukti minios pirkėjų“, – sako I. Pikturnienė.
Tyrimo duomenimis, trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų mano, kad karantino metu maisto prekių parduotuvėms reikėtų uždrausti skelbti įvairias akcijas bei nuolaidas. Jų nuomone, tai paskatintų žmones atidžiau žvelgti į saviizoliaciją bei viešų vietų vengimą. Taip dažniau mano moterys, jaunimas iki 30 metų, respondentai su mažiausiomis (iki 700 Eur.) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai ir besimokantis jaunimas. Kiek daugiau nei dešimtadalis respondentų šiuo klausimu neturi nuomonės, o 56 proc. kol kas nepasisakytų už tokių reklamų uždraudimą.
Psichologės Erikos Varnagirytės teigimu, šiuo metu tikrai galima aptikti neetiškos reklamos pavyzdžių. Pasak jos, kai kurie prekybininkai naudojasi susidariusia nemalonia padėtimi ir komunikuoja, kad jų siūlomas produktas ar paslauga yra itin naudingi būtent šiuo periodu.
„Gali būti, kad ir patys gyventojai labiau pastebi tokio tipo reklamas ir jas atitinkamai vertina. Įtemptas laikotarpis, suprastėjusi gyventojų psichologinė bei finansinė padėtis taip pat gali lemti, kad bet kokios prekybos skatinimas yra vertinamas, kaip netinkamas“, – sako psichologė.
Balandžio mėnesį vykdytos apklausos duomenys rodo, kad beveik devyni iš dešimties (86 proc.) 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų pandemijos metu maisto prekių parduotuvėse lankosi rečiau. Vos 1 proc. gyventojų į parduotuves įsigyti maisto produktų vyksta dažniau, o kas dešimtas (11 proc.) – tai daro tokiu pačiu dažniu, kaip ir iki karantino.
