Tai parodė Centrinės ir Rytų Europos mastu atliktas tyrimas apie finansinę visuomenės gerovę, kurį finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „GfK“ padalinys Jungtinėje Karalystėje.
„Lietuviai asmeninės finansinės padėties pagerėjimą labiausiai sieja su padidėjusiomis pajamomis darbe“, - pastebi tyrimo autoriai.
Lietuvoje padidėjusios pajamos siejamos ir su naujo darbo galimybe.
Asmeninių finansų pagerėjimo tikisi kone 70 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
„Paprašius nurodyti asmeninės finansinės padėties gerėjimo priežastis paaiškėjo, kad tai labiausiai siejama su padidėjusiu atlygiu bei naujo darbo galimybėmis. Tai leidžia daryti išvadą, kad žmonės patys imasi iniciatyvos, o ne laukia sprendimų valstybės mastu, kurie galėtų pagerinti jų finansinę padėtį. Beje, palyginus Lietuvos ir asmeninių finansų prognozes matyti, kad tautiečiai savo finansinės padėties perspektyvas vertina net geriau už šalies ekonominę situaciją“, – dėmesį atkreipia „GfK Custom Research Baltic“ atstovė Skaistė Varnienė.
Asmeninės finansinės padėties pablogėjimą Lietuvos gyventojai visų pirma sieja su sumažėjusiomis pajamomis darbe (40 proc.) bei liga ir invalidumu (18 proc.).
Europos kontekste pragyvenimo išlaidos kelia rūpesčių 4-iems iš 10 Europos gyventojų. Labiausiai tuo susirūpinę yra vengrai ir rumunai, dėl pajamų trūkumo rūpinasi slovakai ir čekai.
Palyginus Lietuvos ir Europos vidurkį, matoma, kad Lietuvos gyventojams mažiau nei vidutiniškai europiečiams rūpi pragyvenimo išlaidos, nedarbas, jie dažniau pasisakė, kad neturi ekonominių rūpesčių. Tačiau kalbėdami apie pajamų trūkumą ir išlaidas sveikatai, Lietuvos gyventojai šias sritis kaip opias minėjo dažniau.
Be to, rezultatai parodė, kad lietuviai, palyginus su kitais europiečiais, yra labiau linkę manyti, kad šalies ekonominė padėtis pagerės.
„Nepaisant ekonomikos augimo euro zonos valstybėse, išlaidos pragyvenimui išlieka opiausiu rūpesčiu visose šalyse. Tai nurodė 40 proc. bendrai visų apklausoje dalyvavusių europiečių, – rezultatus komentavo S. Varnienė. – Analizuojant tik Lietuvos respondentų rezultatus matyti, kad lyginant su apibendrintais visų apklaustųjų duomenimis, mūsų šalies gyventojai labiau nerimauja dėl pajamų trūkumo ir išlaidų sveikatai. Tačiau pozityvesni tautiečiai tuomet, kai vertina pragyvenimo išlaidas ir nedarbą.“
Apklausoje, kuri vykdyta šių metų kovą–balandį, dalyvavo 7779 tarptautinės finansų grupės IPF klientai iš septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje buvo apklausta 400 respondentų. Tyrimas taip pat nagrinėjo elgseną skolinantis septyniose rinkose.
Kas didina išlaidas
Apklausos metu buvo teirautasi, kas labiausiai didina pragyvenimo išlaidas. Apibendrinti visų europiečių duomenys atskleidė, kad labiausiai jas didina išlaidos nuomai ar būsto paskola.
Antroje vietoje buvo minimos išlaidos komunalinėms paslaugoms, trečioje – išlaidos maistui.
Tuo tarpu Lietuvos respondentai dažniausiai minėjo išlaidas komunalinėms paslaugoms, o išlaidas maistui nurodė tik 8 proc. lietuvių.
Analizuojant tyrimo duomenis paaiškėjo, kad nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų, kurios buvo minimos kaip aktualiausios visiems respondentams, net 70 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė santaupų grynaisiais neturintys arba į šį klausimą negalėjo atsakyti.
Tyrime dalyvavusiųjų buvo prašoma nurodyti ir priežastis, dėl kurių imama paskola.
„Apibendrinus visų europiečių atsakymus matyti, kad pagrindine skolinimosi priežastimi išlieka netikėtai atsiradusios išlaidos. Taip atsakė maždaug kas trečias apklausoje dalyvavęs europietis“, – kalbėjo „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų vadovė Laura Puidokaitė.
Pasak jos, pusė Lietuvos gyventojų nurodė, kad atsiradus netikėtai 400 eurų sąskaitai, žmonės negalėtų jos apmokėti iš savo santaupų. Tačiau pranešėja dėstė, kad tokie apklausos rezultatai atitinka Europos vidurkį.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai paskolą dažniausiai imtų remontui namuose atlikti (42 proc.), o trečdalis skolintųsi sveikatos išlaidoms padengti. Lietuvos gyventojams namai yra labai svarbus: tyrimas parodė, kad gyventojai per pastaruosius tris mėnesius palyginti dažnai pirko prekes namų būklei pagerinti.
„Verta atkreipti dėmesį, kad bendrai visų europiečių rezultatai parodė, kad gydymui skolintųsi tik kas dešimtas apklausos dalyvis“, - pastebėjo ji.
