aA
Tarptautinio tyrimo rezultatai nustebino: lietuviai savo finansinę situaciją vertina optimistiškai, o kur kas prastesnė nuomone yra turtingiau gyvenančiose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje.
Apklausė lietuvius apie pinigus ir nustebo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tai parodė Centrinės ir Rytų Europos mastu atliktas tyrimas apie finansinę visuomenės gerovę, kurį finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „GfK“ padalinys Jungtinėje Karalystėje.

„Lietuviai asmeninės finansinės padėties pagerėjimą labiausiai sieja su padidėjusiomis pajamomis darbe“, - pastebi tyrimo autoriai.

Lietuvoje padidėjusios pajamos siejamos ir su naujo darbo galimybe.

Asmeninių finansų pagerėjimo tikisi kone 70 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

„Paprašius nurodyti asmeninės finansinės padėties gerėjimo priežastis paaiškėjo, kad tai labiausiai siejama su padidėjusiu atlygiu bei naujo darbo galimybėmis. Tai leidžia daryti išvadą, kad žmonės patys imasi iniciatyvos, o ne laukia sprendimų valstybės mastu, kurie galėtų pagerinti jų finansinę padėtį. Beje, palyginus Lietuvos ir asmeninių finansų prognozes matyti, kad tautiečiai savo finansinės padėties perspektyvas vertina net geriau už šalies ekonominę situaciją“, – dėmesį atkreipia „GfK Custom Research Baltic“ atstovė Skaistė Varnienė.

Asmeninės finansinės padėties pablogėjimą Lietuvos gyventojai visų pirma sieja su sumažėjusiomis pajamomis darbe (40 proc.) bei liga ir invalidumu (18 proc.).

Europos kontekste pragyvenimo išlaidos kelia rūpesčių 4-iems iš 10 Europos gyventojų. Labiausiai tuo susirūpinę yra vengrai ir rumunai, dėl pajamų trūkumo rūpinasi slovakai ir čekai.

Palyginus Lietuvos ir Europos vidurkį, matoma, kad Lietuvos gyventojams mažiau nei vidutiniškai europiečiams rūpi pragyvenimo išlaidos, nedarbas, jie dažniau pasisakė, kad neturi ekonominių rūpesčių. Tačiau kalbėdami apie pajamų trūkumą ir išlaidas sveikatai, Lietuvos gyventojai šias sritis kaip opias minėjo dažniau.

Be to, rezultatai parodė, kad lietuviai, palyginus su kitais europiečiais, yra labiau linkę manyti, kad šalies ekonominė padėtis pagerės.

„Nepaisant ekonomikos augimo euro zonos valstybėse, išlaidos pragyvenimui išlieka opiausiu rūpesčiu visose šalyse. Tai nurodė 40 proc. bendrai visų apklausoje dalyvavusių europiečių, – rezultatus komentavo S. Varnienė. – Analizuojant tik Lietuvos respondentų rezultatus matyti, kad lyginant su apibendrintais visų apklaustųjų duomenimis, mūsų šalies gyventojai labiau nerimauja dėl pajamų trūkumo ir išlaidų sveikatai. Tačiau pozityvesni tautiečiai tuomet, kai vertina pragyvenimo išlaidas ir nedarbą.“

Apklausoje, kuri vykdyta šių metų kovą–balandį, dalyvavo 7779 tarptautinės finansų grupės IPF klientai iš septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje buvo apklausta 400 respondentų. Tyrimas taip pat nagrinėjo elgseną skolinantis septyniose rinkose.

Kas didina išlaidas

Apklausos metu buvo teirautasi, kas labiausiai didina pragyvenimo išlaidas. Apibendrinti visų europiečių duomenys atskleidė, kad labiausiai jas didina išlaidos nuomai ar būsto paskola.

Antroje vietoje buvo minimos išlaidos komunalinėms paslaugoms, trečioje – išlaidos maistui.

Tuo tarpu Lietuvos respondentai dažniausiai minėjo išlaidas komunalinėms paslaugoms, o išlaidas maistui nurodė tik 8 proc. lietuvių.

Analizuojant tyrimo duomenis paaiškėjo, kad nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų, kurios buvo minimos kaip aktualiausios visiems respondentams, net 70 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė santaupų grynaisiais neturintys arba į šį klausimą negalėjo atsakyti.

Tyrime dalyvavusiųjų buvo prašoma nurodyti ir priežastis, dėl kurių imama paskola.

„Apibendrinus visų europiečių atsakymus matyti, kad pagrindine skolinimosi priežastimi išlieka netikėtai atsiradusios išlaidos. Taip atsakė maždaug kas trečias apklausoje dalyvavęs europietis“, – kalbėjo „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų vadovė Laura Puidokaitė.

Pasak jos, pusė Lietuvos gyventojų nurodė, kad atsiradus netikėtai 400 eurų sąskaitai, žmonės negalėtų jos apmokėti iš savo santaupų. Tačiau pranešėja dėstė, kad tokie apklausos rezultatai atitinka Europos vidurkį.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai paskolą dažniausiai imtų remontui namuose atlikti (42 proc.), o trečdalis skolintųsi sveikatos išlaidoms padengti. Lietuvos gyventojams namai yra labai svarbus: tyrimas parodė, kad gyventojai per pastaruosius tris mėnesius palyginti dažnai pirko prekes namų būklei pagerinti.

„Verta atkreipti dėmesį, kad bendrai visų europiečių rezultatai parodė, kad gydymui skolintųsi tik kas dešimtas apklausos dalyvis“, - pastebėjo ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

ES ir Indija sutarė atnaujinti ilgą laiką sustabdytas prekybos derybas (1)

Europos Sąjunga (ES) ir Indija šeštadienį sutarė atnaujinti ilgą laiką sustabdytas prekybos...

Į „įmonės zombio“ spąstus patekęs raseiniškis algos neatgauna dvejus metus: direktorius Ačas tvirtina pats esąs įkaitas (84)

Veiklos nevykdančios, turto neturinčios įmonės gali tapti tikru galvos skausmu buvusiems jų...

Vilniaus savivaldybė mažina jos pastato 20-ojo aukšto nuomos kainą (1)

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus vystymo kompanija keičia jos administracinio...

Prieš liepą įsigaliosiantį draudimą – likučių išpardavimas dalyje parduotuvių (159)

Nuo liepos 3 dienos parduotuvėse Lietuvoje nebebus galima įsigyti daugelio vienkartinių plastiko...

Naujų įmonių daugėja, tačiau darbuotojai darbinami vėliau

Nors naujų įmonių registravimas tik spartėja, personalą jos ima samdyti vėliau, nei tai darydavo...

Top naujienos

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (60)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...

Paulius Jurkevičius. Jeigu maršas vyktų Italijoje – organizatorius teistų (205)

Apie gegužės 15 – ąją pasisakė beveik visi, kas galėjo: vyskupai, eiliniai vienuoliai,...

Į „įmonės zombio“ spąstus patekęs raseiniškis algos neatgauna dvejus metus: direktorius Ačas tvirtina pats esąs įkaitas (84)

Veiklos nevykdančios, turto neturinčios įmonės gali tapti tikru galvos skausmu buvusiems jų...

Dieviškų vaizdų Europos sala pamažu vaduojasi iš pandeminio liūdesio gniaužtų: visi trokšta čia atvykti (4)

Tokių privalumų kaip Žydroji grota, raibuliuojanti jūra, penkių žvaigždučių viešbutis ir...

Daugelis tėvų vis dar vengia kalbėtis su savo vaikais apie seksą: psichologė paaiškino, kodėl tai būtina ir nuo kelių metų pradėti

Daugelį tėvų ši tema vis dar verčia raudonuoti ir jaustis nejaukiai. Bet norite tikėkite, norite...

Gydytojas pažėrė naudingų patarimų, kaip numalšinti po skiepo atsiradusį šalutinį poveikį (176)

Įsibėgėjant vakcinacijai nuo COVID-19 žmonėms kyla vis daugiau su tuo susijusių klausimų:...

Transliacija / „Musica humana“ pristato išskirtinę programą „Muzikiniai šachmatai“

Kamerinis ansamblis „Musica humana“ pristatys išskirtinę programą, pavadintą „Muzikiniai...

Užkalnis: kvepiu, kaip elitinis muilas (119)

Šią antraštę buvo labai paprasta parašyti. Yra raktažodis apie kvapą, yra raktažodis apie...