“Nuotaikų dėl euro ateities svyravimas pagrįstas nestabilia ir net kritine kai kurių euro zonos valstybių padėtimi. Tačiau Baltijos šalių verslininkai mano, kad euras nežlugs, tik jo įvedimas Lietuvoje ir Latvijoje, verslo atstovų manymu, šiek tiek vėluos, - sako KMPG partneris Baltijos šalyse Domantas Dabulis. - Matome galbūt mažiau optimizmo dėl euro įvedimo.“
Šiemet 31 proc. respondentų atsakė, kad euras trijose Baltijos valstybėse turėtų būti įvestas 2017-2018 m., kai pernai taip sakė 23 proc.
Tačiau 26 proc. manė, kad Lietuva ir Latvija į euro zoną įstos anksčiau, tai yra 2015-2016 m., nors pernai taip teigė 28 proc.
Sumažėjo pasitikėjimas euru
Per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo teigiančių, kad euras 2020 m. bus viena stipriausių pasaulio valiutų, tačiau taip pat sumažėjo manančių, kad šio dešimtmečio pabaigoje euras kovos su problemomis, o naujos narės neprisijungs prie euro zonos (nuo 41 iki 34 proc.).
Audito mokesčių ir konsultacijų bendrovė KMPG Lietuvoje apklausė 98 verslo kompanijas.
DELFI primena, kad SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad jo asmenine nuomone, kai 2013 metų viduryje bus vertinamas Lietuvos atitikimas Mastrichto kriterijams, tikimybė, kad jų neatitiksime yra 60 proc., o kad atitiksime – 40 proc.
Šiemet sausį premjeras Andrius Kubilius prognozavo, kad šių metų pabaigoje Lietuva galėtų atitikti Mastrichto kriterijus, o tai leistų teikti prašymą prisijungti prie euro zonos.
Norėdama įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus, tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP, taip pat infliacija turi būti ne daugiau kaip 1,5 procentiniais punktais didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis. Reikalavimai yra keliami valiutos kursui ir ilgalaikių paskolų palūkanų normai.
