Apklausa: Lietuva pagal gyventojų pajamas - tarp Argentinos ir Pietų Afrikos

Lietuvos gyventojai mano, kad daugiausiai šalyje yra socialiai pažeidžiamų piliečių, o vidurinioji klasė ir elito atstovai sudaro tik mažą dalį, tokius rezultatus parodė reprezentatyvi Kauno technologijos universiteto apklausa. Remiantis tyrimo duomenimis, šiek tiek geresnės nuomonės apie visuomenės struktūrą yra argentiniečiai, kiek prastesnės Pietų Afrikos Respublikos gyventojai.

„Negalima iš karto a priori teigti, kad būti tarp kai kurių šalių yra mažiau garbinga, o tarp kitų – labiau garbinga, bet ir Argentina, ir Pietų Afrikos Respublika yra tos šalys, kuriose demokratinės nuostatos nėra labai įsišaknijusios. Galima daryti prielaidą, kad ir Lietuvoje žmonės nejaučia įgyvendinamų socialinių demokratinių principų ir tai negerai parodo Lietuvą ir mūsų šalies socialinį patrauklumą“, - sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius Boguslavas Gruževskis.

Apklausa parodė, kad 78 proc. respondentų Lietuvoje teigė, jog gyvena akivaizdžiai socialiai neteisingoje visuomenėje ir ją apibūdino kaip turinčią didžiausią socialiai pažeidžiamų žmonių klasę, mažai elito bei viduriniosios klasės atstovų.

21 proc. respondentų nurodė, kad dauguma gyventojų – vidurinioji klasė, o mažuma yra elito ir socialiai pažeidžiamų žmonių, 1 proc. atsakė, kad dauguma yra elitas, viduriniosios klasės mažiau, o socialiai pažeidžiamų – mažiausiai.

„Socialinio nesaugumo ir socialinės neteisybės jausmas yra sustiprėjęs pastaraisiais metais dėl finansų ir ekonominės krizės poveikio, ekonominio nuosmukio šalyje, bet svarbiausios priežastys yra ilgalaikės ir keletas iš jų yra socialinė diferenciacija, kuri suprastėjo iškart po Nepriklausomybės atkūrimo: didėjo socialinė nelygybė ir skirtumai visuomenėje, susiformavo tokie reiškiniai kaip skurdas ir nedarbas, stiprėjo ir socialinis nesaugumas, - paaiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius.

- Globaliai žvelgiant Lietuva yra besivystanti šalis ir pagal makroekonominius duomenis, Lietuva ir Argentina nedaug kuo skiriasi, bet BVP nėra vienintelis dalykas, kuris lemia žmonių nuomonę. Pagal apklausos duomenis, Lietuva yra toje grupėje, į kurią patenka daugelis Rytų ir Vidurio Europos valstybių, pavyzdžiui, Bulgarija, Kroatija, Rusija, tačiau blogai vertintina tai, kad Lietuva šiame bloke yra prastesnėje vietoje, nei estai, čekai ir slovėnai.“

Paklausti, kas galėtų lemti nuomonės pokyčius Lietuvoje, sociologai vienbalsiai tvirtina: reikia realių gyvenimo sąlygų pasikeitimo.

„Lietuvos visuomenė iš tikrųjų nėra socialiai teisinga. Juo labiau, kad daugelis vyresnių žmonių brendo visuomenėje, kuri buvo kur kas labiau "lygiavinė" su visais jos privalumais ir trūkumais, - įsitikinęs ir Vilniaus universiteto docentas, sociologas Teodoras Medaiskis. - Nuomonės pokytį gali nulemti realūs pokyčiai.“

Minimalią algą reikėtų didinti 300 litų

B. Gruževskis įsitikinęs, kad žymiai padidinus minimalią mėnesinę algą (MMA), gyventojų visuomenės gerovės suvokimas pasikeistų. Šiuo metu MMA, neatskaičius mokesčių, sudaro 800 litų.

„Galėtų padėti žymiai padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas, kol kas žymesnio padidinimo nėra, nes diskutuojama dėl galimybės jį didinti iki 100 litų, o tai yra labai mažai. Žymus padidinimas būtų 300 litų ir tai būtų pirmas žingsnis, po to dar reikėtų galvoti apie dar 100 – 200 litų. Bet kalba eina ne apie papildomų pinigų išmokėjimą, o apie darbo apmokėjimo harmonizavimą, t.y. neturi būti didinamas darbo užmokesčio fondas, bet peržiūrėta už ką mokami didesni nei minimalūs atlyginimai, kurie nėra aiškiai apibrėžti. Minimalus atlyginimas yra labai aiškiai apibrėžtas, tai yra, jeigu žmogus dirba, jis turi galėti minimaliai savo poreikius patenkinti. Aišku, minimalią algą padidinus iki 100 litų, taip pat būtų geriau nei nepridėjus nė kiek“, - svarsto sociologas.

Be to, prie geresnių visuomenės vertinimų prisidėtų investicijos į darbo vietų kūrimą, ekonomikos atsigavimas, tačiau, anot B. Gruževskio, kol kas rezultatų šiuose srityse nepakanka.

„Lietuvos politikai neturi vizijų kaip tokia visuomenės pertvarka galėtų įvykti. Netgi dar daugiau, socialinis teisingumas ir lygybė yra politinio diskurso paraštėse. Manau, kol kas Lietuvoje nėra pagrindo keistis ir apklausų rezultatų tendencijoms“, - pesimistiškiau nusiteikęs A. Krupavičius.

Per metus gyventojų nuomonė pagerėjo 7 proc. punktais, taip manančių sumažėjo nuo 85 proc. iki 78 proc. Anot KTU mokslininkų, šie poslinkiai yra nežymūs ir susiję pirmiausia su teigiamais poslinkiais ekonomikos srityje ir krizės poveikio mažėjimu.

Vertinimams įtakos turėjo žmonių finansinė padėtis

Tyrimas atskleidė, kad respondentų atsakymams įtakos turėjo jų šeimos materialinė padėtis – pavyzdžiui, 91 proc. apklaustųjų, kurie savo šeimos materialinę padėtį įvertino kaip labai blogą, nurodė, kad Lietuvoje daugiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių, tačiau šį atsakymą pasirinko 64 proc. tų, kurie savo šeimos materialinę padėtį vertino kaip gana gerą.

„Aiškus ryšys yra ir tarp visuomenės modelio pasirinkimo bei Lietuvos ekonominės situacijos vertinimų“, - dėsto A. Krupavičius.

62 proc. respondentų, įvertinusių Lietuvos ekonominę situaciją kaip gana gerą, nurodė, kad Lietuvoje daugiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių, tačiau šį atsakymą rinkosi 87 proc. respondentų, blogai įvertinusių šalies ekonominę situaciją.

Ryšio su tautybe mokslininkai nerado: lietuviai, lenkai ir rusai renkasi visuomenės modelius labai panašiai. Taip pat vertinimai neturėjo ryšio su dalyvavimu rinkimuose.

Sociologai teigia, kad Lietuvos siekiamybe turėtų būti toks visuomenės modelis, kai daugumą sudaro vidurinioji klasė.

„Šis tipas yra paplitęs Skandinavijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose valstybėse. Jeigu Australija ir Naujoji Zelandija yra daugiau liberalios pakraipos, o Danija ir Norvegija daugiau socialdemokratinio modelio, tai parodo, kad svarbu ne tiek modelis, kuriuo vadovaujamasi, tiek jo įgyvendinimo principai“, - mano B. Gruževskis.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2011 m. lapkritį - gruodį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“.