Prastai arba vidutiniškai – taip dauguma, net 81 proc., šalies gyventojų vertina savo ekonomikos žinias. Sritį, kuri lydi kiekviename žingsnyje, žmonės sako išmanantys panašiai kaip fiziką ar politologiją, gerokai prasčiau nei kompiuterinį raštingumą ar matematiką. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.
Marija Vyšniauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Net 66 proc. gyventojų asmeniškai jaučia ekonominių žinių trūkumą. Daugiausia – žemesnes pajamas gaunantieji, regionų gyventojai, rašoma pranešime spaudai. Apklausa yra reprezentatyvi, šiemet sausį apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.

„Ekonomika šiandien yra būtina kompetencija, nuo kurios priklauso kiekvieno mūsų ir visos šalies gerovė. Juk ribotų išteklių sukuriamas problemas turime spręsti kasdien. Tai, kad Lietuva negali išbristi iš ekonominio raštingumo krizės, tampa vis aktualesne problema, trukdžiu. Situaciją būtina keisti: pradedant nuo mokyklų iki suaugusiųjų švietimo“, – teigia Lietuvos švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Švietimo spragas pastebi ir žmonės. Du trečdaliai gyventojų įsitikinę, kad būtina sustiprinti ekonomikos mokymą mokyklose. Jauni žmonės teigia, kad būtent čia įgyja daugiausia žinių, vyresni dažniausiai mini universitetą, profesinę mokyklą ir praktiką.

„Tai, kad jaunimas daugiau žinių įgyja mokyklose, galima sieti su faktu, kad ekonomika čia privaloma nuo 2002 m. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad ir dabar jos mokymas vis dar fragmentiškas – vieneri mokslo metai, 31 valanda. Mažai laiko, mokiniams ir mokytojams trūksta motyvacijos, maža to, šį, tokį svarbų dalyką, dažniausiai moko visai kitų sričių specialistai“, – konstatuoja M. Vyšniauskaitė.

Prastą situaciją rodo ir tarptautiniai tyrimai. Lietuvos penkiolikmečių ir suaugusiųjų finansinės žinios prastesnės nei EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių narių vidurkis, finansinis išprusimas atsilieka nuo Rusijos ir Lenkijos, ir tik nedaug lenkia skurdžias Lotynų Amerikos šalis.

„Pirmas žingsnis žengtas – pradėta diskutuoti apie ekonomikos išmanymą, finansinio raštingumo svarbą. Šiandien – tai neišvengiama. Vis dėlto, suvokimo, kad ekonomika ne ką mažiau svarbu už kalbas, matematiką ar istoriją, labai trūksta“, – pabrėžia M. Vyšniauskaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė ir ekonomikos vadovėlio mokiniams autorė atkreipia dėmesį, kad dažnai neteisingai ir per siaurai apskritai supranta, kas yra ekonomika. Apklausa rodo, kad šį mokslą sieja arba su vartojimu ir materialine gerove (33 proc.), arba su pinigų valdymu (29 proc.) Ir tik kas penktas žino, kad ekonomika – visų pirma mokslas apie žmonių veikimą ir bendradarbiavimą ribotų išteklių pasaulyje.

Pasitikrinti savo ekonomikos žinias visi šalies gyventojai galės kovo 13 d. pirmą kartą organizuojamame Nacionaliniame ekonomikos egzamine, kuris vyks internete, svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt.

Klausimus, kurie skatins susimąstyti, kurs visų šalies universitetų ekonomikos fakultetai, geriausi ekonomikos mokytojai ir kiti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Latvijos centrinio banko vadovas paleistas į laisvę

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius pirmadienio vakarą buvo paleistas į laisvę.

Alkoholio draudimų efektas: pardavimai krenta (218)

Alkoholinių gėrimų prekyba šiemet mažmeninės prekybos tinkluose „Maxima“ ir „Norfa“...

ECB viceprezidentu taps Ispanijos finansų ministras

Pirmadienį pasitraukus vieninteliam konkurentui, Europos centrinio banko (ECB) viceprezidentu...

Paaiškėjo, kas vadovaus Valstybinių miškų urėdijai (70)

Valstybinių miškų urėdijai vadovaus naftos produktų krovos bendrovės ir suskystintų gamtinių...

Lietuva padės Ukrainai spręsti mokesčių problemas (69)

Kijeve pirmadienį įvyko pirmasis oficialus susitikimas, kuriuo Lietuva pradeda dalintis gerąja...

Top naujienos

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (32)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (39)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (25)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (18)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (176)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Emigrantę skaudina vienas dalykas: būtų labai liūdna, jei tektų atsisakyti lietuviško paso (8)

Dirbu kontoroje savo naujoje šalyje. Mūsų čia iš viso 15 žmonių ir jie atstovauja 7 skirtingas...

7 moterys papasakojo, kaip išgyveno po partnerio neištikimybės (1)

Kai gyvenime susiduriame su neištikimybe, tas jausmas primena pasaulio pabaigą. Tiek daug emocijų...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (167)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...

Valionis: bandymus dabar gaivinti santykius su Lenkija reikėtų vertinti atsargiai (84)

Nors atkurti šiltus santykius su Lenkija reikia, tačiau bandymus juos gaivinti būtent dabar...

Mokslininkai mano suradę atsakymą, kodėl pasimatymai taip jaudina (10)

Jūs tikriausiai žinote tą jausmą. Sukaupę visas jėgas ir drąsą ir apgalvoję pačius...