Prastai arba vidutiniškai – taip dauguma, net 81 proc., šalies gyventojų vertina savo ekonomikos žinias. Sritį, kuri lydi kiekviename žingsnyje, žmonės sako išmanantys panašiai kaip fiziką ar politologiją, gerokai prasčiau nei kompiuterinį raštingumą ar matematiką. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.
Marija Vyšniauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Net 66 proc. gyventojų asmeniškai jaučia ekonominių žinių trūkumą. Daugiausia – žemesnes pajamas gaunantieji, regionų gyventojai, rašoma pranešime spaudai. Apklausa yra reprezentatyvi, šiemet sausį apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.

„Ekonomika šiandien yra būtina kompetencija, nuo kurios priklauso kiekvieno mūsų ir visos šalies gerovė. Juk ribotų išteklių sukuriamas problemas turime spręsti kasdien. Tai, kad Lietuva negali išbristi iš ekonominio raštingumo krizės, tampa vis aktualesne problema, trukdžiu. Situaciją būtina keisti: pradedant nuo mokyklų iki suaugusiųjų švietimo“, – teigia Lietuvos švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Švietimo spragas pastebi ir žmonės. Du trečdaliai gyventojų įsitikinę, kad būtina sustiprinti ekonomikos mokymą mokyklose. Jauni žmonės teigia, kad būtent čia įgyja daugiausia žinių, vyresni dažniausiai mini universitetą, profesinę mokyklą ir praktiką.

„Tai, kad jaunimas daugiau žinių įgyja mokyklose, galima sieti su faktu, kad ekonomika čia privaloma nuo 2002 m. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad ir dabar jos mokymas vis dar fragmentiškas – vieneri mokslo metai, 31 valanda. Mažai laiko, mokiniams ir mokytojams trūksta motyvacijos, maža to, šį, tokį svarbų dalyką, dažniausiai moko visai kitų sričių specialistai“, – konstatuoja M. Vyšniauskaitė.

Prastą situaciją rodo ir tarptautiniai tyrimai. Lietuvos penkiolikmečių ir suaugusiųjų finansinės žinios prastesnės nei EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių narių vidurkis, finansinis išprusimas atsilieka nuo Rusijos ir Lenkijos, ir tik nedaug lenkia skurdžias Lotynų Amerikos šalis.

„Pirmas žingsnis žengtas – pradėta diskutuoti apie ekonomikos išmanymą, finansinio raštingumo svarbą. Šiandien – tai neišvengiama. Vis dėlto, suvokimo, kad ekonomika ne ką mažiau svarbu už kalbas, matematiką ar istoriją, labai trūksta“, – pabrėžia M. Vyšniauskaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė ir ekonomikos vadovėlio mokiniams autorė atkreipia dėmesį, kad dažnai neteisingai ir per siaurai apskritai supranta, kas yra ekonomika. Apklausa rodo, kad šį mokslą sieja arba su vartojimu ir materialine gerove (33 proc.), arba su pinigų valdymu (29 proc.) Ir tik kas penktas žino, kad ekonomika – visų pirma mokslas apie žmonių veikimą ir bendradarbiavimą ribotų išteklių pasaulyje.

Pasitikrinti savo ekonomikos žinias visi šalies gyventojai galės kovo 13 d. pirmą kartą organizuojamame Nacionaliniame ekonomikos egzamine, kuris vyks internete, svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt.

Klausimus, kurie skatins susimąstyti, kurs visų šalies universitetų ekonomikos fakultetai, geriausi ekonomikos mokytojai ir kiti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apiplėštas korupcija įtariamo Latvijos centrinio banko vadovo namas (22)

Praėjusią naktį apiplėštas korupcija įtariamo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro...

Komisija: Latvijoje nėra bankų krizės (6)

Latvijoje nėra bankų krizės, šeštadienį per spaudos konferenciją pabrėžė Latvijos finansų...

ECB: bankas ABLV bus likviduotas pagal Latvijos įstatymus (59)

Bankas ABLV bus likviduotas pagal Latvijos įstatymus, nes jo gelbėjimas neatitinka visuomenės...

Konstatavo Latvijos banko ABLV indėlių nepakankamumą: tai reiškia likvidavimo pradžią (12)

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas indėlių...

Kretinga kai kurias vietoves sieks įteisinti kaip kurortus (12)

Kretingos rajono savivaldybė sieks oficialaus kurortinės teritorijos statuso kai kuriose jos...

Top naujienos

Tėvai net neįsivaizduoja, kuo gali baigtis jų atostogos su vaikais: gresia baudos (4)

Kada noriu, tada ir atostogauju – su tokiu tėvų požiūriu susiduriantys mokytojai patenka į...

Kai kurie dalykai Baltarusijoje – neįtikėtinai pigūs (9)

Nemažai alkoholį vartojančių vyrų ir moterų, daug kur rūkoma, palyginti nebrangu, o skoniai...

Nykstančios Lietuvos paradoksas: rinkimuose išryškėjo įdomi tendencija (167)

Diskusijų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo fone išryškėjo įdomus mūsų šalies paradoksas...

Patekęs į avariją nusivylė draudimu: daugiau su jais reikalų neturėsiu (190)

Draudimo paslaugų kainos kyla kaip ant mielių, tačiau garantijų, kad ištikus bėdai žmogus...

Išskirtinė vieta pavalgyti Vilniuje: pasiūlė tai, ko dar niekas kitas neturi (24)

Legendomis apipintame Šventaragio slėnio skvere, Vilniuje, kur pro langus matyti pati Katedra,...

Sušalę vilniečiai: gatvės praeivių stilius stebina net ir žiemą

Suspaudus stingdančiam šalčiui DELFI Stilius nutarė pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį ir...

Chirurgas perspėja, koks pilvo skausmas – pavojingiausias, ir kaip atitolinti vėžį (40)

Kiekvienais metais nustatoma apie 1600 naujų storosios žarnos vėž io atvejų ir apie 1000...

Jei bijote pasenti – teks laikytis šių taisyklių (11)

Kiekviena karta siekia išsaugoti jaunystę ir tam tikslui naudoja pačius įvairiausius metodus....

Atostogos lietuvių pamėgtame Egipte: ką veikti nenorintiems drybsoti pliaže (7)

Poilsiautojų iš Lietuvos gretose Egipto kurortai Hurgada ir Šarm aš Šeichas jau daugiau nei...

Rusijos oligarchų žaidimai – pasiruošimas naujam Kremliaus režimo etapui (18)

2017 m. gruodį Rusija minėjo Visos Rusijos nepaprastosios komisijos, geriau žinomos tiesiog kaip...