Kodėl 20 minučių
Laidoje viceministrė tikino, kad 20 minučių terminas, per kurį turėtų būti aptarnautas klientas, pasirinktas neatsitiktinai.
„Bet kokiu atveju veiklos yra atidaromos laipsniškai, stebint epidemiologinę situaciją, viskas atveriama etapais su mažiausiu rizikingumu. Mažiausiai rizikingos veiklos, kurios turės galimybębūti atvertos pirmiausia, tai bus tos parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko. Tai yra pirma sąlyga, kuri turėtų būti tenkinama. Bet kokiu atveju, visos veiklos, parduotuvės privalo laikytis saugos reikalavimų: kaukių nešiojimas, pirštinės. Visi verslininkai turėtų įvertinti tai, kad būtų maksimaliai saugu. 20 minučių terminas pasirinktas dėl kitų sąlygų, kurias galima būtų apibūdinti siekiant sumažinti riziką.
Mažiausias rizikos kontaktas ir yra iki 20 minučių. 20 minučių minučių yra optimalus laikas, per kurį būtų galima aptarnauti vieną pirkėją, jeigu yra suteikiamos tam tikros paslaugos. Daugelis parduotuvių iš esmės negalėtų užtikrinti savo prekių pardavimo per tokį laikotarpį, nes parduotuvės yra skirtingo dydžio, taip pat ir aptarnavimo laikas skiriasi. Verslininkai turi įvertinti visas įmanomas aplinkybes “, – sako J.Rojaka.
Verslai – ties išgyvenimo riba
Seimo narys Valius Ąžuolas pabrėžė, jog didelė dalis verslų šiuo metu yra ties išgyvenimo riba ir leidimas atverti jiems duris yra labai svarbus.
„Dabar labiausiai kenčia smulkusis ir vidutinis verslas, būtent mažosios įmonės, nes jiems tai yra išgyvenimo klausimas ir vienkartinės išmokos jiems yra tik lašas jūroje. Šis leidimas prekiauti iki 20 minučių regiono smulkiam verslui tikrai labai padėtų, be to, jie tikrai yra pajėgūs aptarnauti per 20 minučių klientus, bet mes turime žiūrėti ir į finansinę sveikatą mūsų verslų ir įmonių, kad suvaldytume virusą. Tai reikia daryti po truputį. Pavyzdžiui, sodinukai ir kitos prekės – mes turime sudaryti žmonėms galimybę prekiauti, nes puikiai suprantame, kad nepasėsime, tai neturėsime, ką valgyti“, – sako V.Ąžuolas.
Jeigu šis pirmasis etapas bus sėkmingas, po poros savaičių duris atverti galėtų ir daugiau verslų.
„Į antrą etapą patenka tie verslai, kurių rizika yra šiek tiek aukštesnė, kur kontaktas su pirkėju glaudesnis. Pagal dabartinę versiją visos parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą, galėtų pradėti veikti“, – sako J.Rojaka.
Kas užtikrins, kad laikomas reikalavimų
Paklausus, kas rūpinsis, kad iš tiesų būtų laikomasi saugos reikalavimų, pašnekovė tikino, kad patys verslai turėtų būti atsakingi ir pasirūpinti, kad jų klientai bei patys darbuotojai būtų saugūs.
„Šiuo atžvilgiu būtų atskiros rekomendacijos verslams, bet vėlgi lygiai taip pat, kaip ir minėjau, visi verslininkai privalo prieš atveriant parduotuves pirkėjams, privalo užtikrinti, kad būtų maksimaliai išpildyti reikalavimai, o tie reikalavimai labai skiriasi atskiroms verslo grupėms. O atskirtų reikalavimų kiekvienam verslui parengti būtų praktiškai neįmanoma. Tai būtų bendresnio pobūdžio reikalavimai, kam reiktų taikyti papildomas pajėgas dezinfekuojant. Pavyzdžiui, ne visos drabužių parduotuvės dabar norės atsiverti, nes tam tikra dalis jų vykdo prekybą internetu ir pakankamai sėkmingai, kai kurios parduotuvės turės įvertinti prekeivių srautus ir priimti sprendimus dėl patalpų vėdinimo, dezinfekavimo ir kitų dalykų“, – tikina J.Rojaka.
Seimo nario V.Ąžuolo teigimu, tai bus pačių pardavėjų atsakomybė.
„Kiekvieno pardavėjo bus asmeninė atsakomybė, kad būtų užtikrinta, jog būtų saugu. Mes būtinai patikrinsime, ar buvo dezinfekuojama, bet svarbiausia, kad verslas galėtų pradėti dirbti. Dabar daug klausimų iškilo dėl lauko prekybos, daug savivaldybių kreipėsi. Pavyzdžiui, lauko aikštėje negalima prekiauti sodinukais, o miesto aikštėje – galima. Reiktų daugiau aiškumo: nustatyti, kiek galima aptarnauti žmonių, kokio atstumo laikytis ir neišskirinėti būtent teritorijų, kur galima, o kur ne. Verslui dabar gyvybiškai svarbu, kad galėtų prekiauti“, – svarsto politikas.
Situacija paaiškės jau po savaitės
Viceministrė laidoje taip pat paaiškino, nuo ko priklauso, ar ateityje ir daugiau verslų galės atverti duris.
„Jeigu epidemiologinė situacija pablogės, tolesnis karantino švelninimo etapas gali būti atidedamas ir tolimesniam laikui“, – pabrėžė viceministrė. „Aš manau, kad mes jau po savaitės galėsime įvertinti, kokia yra situacija ir kokią įtaką turėjo epidemiologinei situacijai. Bet kokiu atveju jau po savaitės galėsime daryti pirmas įžvalgas, o po dviejų savaičių bus galutinis žingsnis – arba pratęsiama situacija, kai būtų atveriami nauji verslai, o jeigu matysime pablogėjusią situaciją, tuomet žengsime žingsnį atgal, bet tikimės, kad šiuo metu situacija pagerėjusi ir jau yra galimybių atverti ekonominę veiklą.“
„Matote, verslui tai yra išgyvenimo klausimas. Kaip ir kaip jie bijotų, jiems tiesiog reikia išgyventi. O kita medalio pusė, kaip patys klientai norės eiti pirkti ir vartoti paslaugas, bet kiekvienas verslas tikrai stengsis kuo greičiau atsidaryti, kad galėtų išgyventi“, – taip pat pridūrė V.Ąžuolas.
Paklausus, ar šiame nutarime nėra spragų, J.Rojaka tikino, kad labai sunku apgalvoti apie kiekvieną išimtį ar galimą gudravimą.
„Ką aš supratau, tai į įstatymo nutarimą negalima įtraukti visų atvejų, kurie galėtų būti pažeidimai, arba gudravimai, bet mes turime vadovautis protingumo, atsakingumo kriterijais. Tikiu, kad didžioji dalis verslininkų supranta situaciją ir negalėtų rizikuoti savo ar savo pirkėjų sveikata, nepaisant to, kad verslas ir yra ties išgyvenimo riba“, – tikino ji.
