Amsterdame į projekto „BackTo.LT“ organizuojamą konferenciją, kuria siekiama, kad užsienyje studijuojantis ar studijas baigęs jaunimas grįžtų dirbti Lietuvai, susirinko net apie 150 lietuvių. Jie pasakojo, kodėl išvyko iš Lietuvos ir kas juos pastūmėtų grįžti.

Paprastai įsivaizduojama, kad lietuviai emigruoja tikėdamiesi geresnio gyvenimo užsienyje, didesnių atlyginimų. Tą parodė ir neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ sausio 12–21 dienomis atlikta apklausa.

Ji atskleidė, kad svarbiausiomis problemomis Lietuvoje didžiausia dalis, t. y. apie 64 proc. apklaustųjų laiko neadekvačiai dideles kainas lyginant su gaunamais atlyginimais, o apie 56 proc. – oraus pragyvenimo neužtikrinančius žemus atlyginimus ir pensijas.

Tačiau pasirodo, talentingą jaunimą toli nuo Lietuvos laiko ne tik tai.

Apie Lietuvą kalbėjo su ašaromis, tačiau grįžti kol kas nežada

Po konferencijos priėjusi lietuvė Sigita iš jaudulio net virpėjo kalbėdama, kaip ilgisi Lietuvos.

„Visi nori grįžti dėl to, kad mes visi esame gimę Lietuvoje, mūsų šaknys tos pačios, mes kitaip nei kiti jaučiame lietuvių liaudies dainas, tie patys cepelinai, mamos kotletai, buvimas tarp savų – tai yra mūsų. Tai didžiausias veiksnys, kodėl norime grįžti“, – sakė ji.

Tačiau paklausta, kas trukdo, ji suklūsta: „Aš irgi noriu grįžti, bet kadangi esu muzikantė – tai labai sunku. Tačiau savo norą užmušu lietuviška veikla Olandijoje, nes mokau olandus dainuoti lietuvių liaudies dainas.
Visi nori grįžti dėl to, kad mes visi esame gimę Lietuvoje, mūsų šaknys tos pačios, mes kitaip nei kiti jaučiame lietuvių liaudies dainas, tie patys cepelinai, mamos kotletai, buvimas tarp savų – tai yra mūsų. Tai didžiausias veiksnys, kodėl norime grįžti.
Sigita

Jiems būna šokas jas išgirdus, nes Nyderlanduose yra kultūrų samplaika, jie neturi savo grynos kultūros, todėl mūsų dainos, kurias aš dar perkuriu į modernesnes kompozicijas, jiems atrodo kažkoks kosmosas.“

Mergina, baigusi Vytauto Didžiojo universitete bendrąją muzikos didaktiką, po studijų į Nyderlandus atvyko studijuoti muzikos ir politologijos. Čia ir pasiliko, mokydama vaikus lietuviškų liaudies dainų.

„Visada turėjau klausimą, kodėl Ispanijos flamenko žino visas pasaulis, o lietuviškų sutartinių – niekas. Nesu ta kur kovoju ir bandau visus apšviesti, tačiau apie Lietuvą kalbu su begaline meile, jaučiu tokią misiją, vadinu save mažąja Lietuvos ambasadore“, – šypsosi.

Vis dėlto Sigita pripažįsta, kad į Lietuvą bent artimiausiu metu grįžti tikrai nežada, nebent gautų gerą pasiūlymą: „Visą laiką sakau, kad jeigu gaunu ypatingai viliojantį pasiūlymą muzikos, kultūros srityje, tą sprendimą tikrai apsvarstyčiau. Taip, solidi alga yra vienas iš veiksnių, kad Lietuvoje galėčiau pragyventi taip, kaip galiu dabar.

Turbūt norėčiau per daug, 2000 eurų „į rankas“ tikrai norėčiau, nes dabar čia, dirbdama su keturiais neprofesionaliais chorais ir tikrai nepersidirbdama, gaunu tikrai pakankamai ir kristi žemiau nenorėčiau“, – atskleidžia Sigita.

Pykdo Lietuvoje gyvenančiųjų požiūris į emigrantus

Nyderlanduose Europos kosmoso agentūroje dirbanti Živilė rėžė drąsiai – ją erzina Lietuvoje tvyranti nuomonė, kad emigruojama tik dėl siekio užsidirbti.

„Aš grįžtu į Lietuvą pasisvečiuoti, ir visi galvoja, kad arba Živilė dabar jau labai bagota, arba turtinga, arba vargšė. Taip nėra, mes užsienyje gyvename tokį patį gyvenimą kaip Lietuvoje. Mes neturime būti vadovai ar turėti milijoninį verslą, galime būti paprasti biuro menedžeriai ir vis tiek turėti ką įdomaus papasakoti“, – sako ji.

Živilė atvira – kodėl išvyko iš Lietuvos pasakyti ji net negalėtų, tačiau tai tikrai nebuvo dėl blogo gyvenimo.

„Nuoširdžiai sakau – nežinau. Išvažiavau metams, studijavau politikos mokslų magistrą, paskui susiradau darbą Europos kosmoso agentūroje, kuris yra labai įdomus, ir pasilikau. Ir taip yra tikrai ne dėl to, kad aš nemėgstu ar nemyliu Lietuvos, aš esu turbūt dar didesnė patriotė negu buvau gimtinėje, tiesiog man įdomus pats darbo profilis.

Manau, kad tokių paaiškinimų labai trūksta, nes tokių lietuvių kaip aš – labai daug, kurie išvažiavo ne dėl to, kad neturtingi ar nelaimingi. Tiesiog norime naujų potyrių“, – aiškina ji.
Išvažiavau metams, studijavau politikos mokslų magistrą, paskui susiradau darbą Europos kosmoso agentūroje, kuris yra labai įdomus ir pasilikau. Ir taip yra tikrai ne dėl to, kad aš nemėgstu ar nemyliu Lietuvos, aš esu turbūt dar didesnė patriotė negu buvau gimtinėje, tiesiog man įdomus pats darbo profilis. Manau, kad tokių paaiškinimų labai trūksta, nes tokių lietuvių kaip aš – labai daug, kurie išvažiavo ne dėl to, kad neturtingi ar nelaimingi.
Živilė

Vis dėlto Živilė pripažįsta, kad būnant užsienyje noras grįžti į tėvynę pamažu slopsta: „Bėda – kuo ilgiau lieki, kuo daugiau negatyvumo girdi iš Lietuvos – tuo sunkiau grįžti, nes pradedi bijoti. Taip yra, nes ir grįžtant trumpam atostogų – nuolat turi save apginti, kadangi jauti puolimą.

Aš juokauju, nors tai net nelabai juokinga, kad kai grįžtu namo į savo šeimos laidotuves, niekas net nepaklausia, kaip man šiaip sekasi gyvenime, o visi klausia ar jau turiu mašiną, namus, vyrą, ar gerai uždirbu, o jei pasakysiu ne, tai būtinai sakys: „Vaikeli, kaip blogai, gal tau kažkas nesiseka su darbu“.

Man viskas yra gerai, aš esu laiminga, turiu pinigų tiek grįžti, tiek keliauti po pasaulį, tačiau man tiesiog patinka mano darbas ir tokių lietuvių, kurių viena koja ten, kita kitur – yra daugybė. Likę Lietuvoje turi tą pagaliau suprasti“, – vylėsi Živilė.

Panašiai kalbėjo ir taip pat Europos kosmoso agentūroje dirbantis Bronius, Nyderlanduose gyvenantis jau 4,5 metų.

„Čia atvykau studijuoti kosmoso inžineriją, nes Lietuvoje tokių studijų tiesiog nėra. Gavau darbą, tai ir likau. Dabar kaip tik baigiasi kontraktas, todėl palieku Olandiją, tačiau keliauju dar ne į Lietuvą, dabar – į Brėmeną, vokiečių Kosmoso agentūrą“, – pasakojo jis.
Amsterdamas

Tačiau Bronius, paklaustas, ar svarsto kada nors grįžti į Lietuvą, atrėžia labai užtikrintai: „Be abejo. Čia ne klausimas „ar“, čia klausimas „kada“. Lietuva traukia, turiu daug meilės Lietuvai. Viskas su ja gerai, matau šviesią ateitį“, – šypsodamasis tvirtino.

Jau buvo grįžusi į Lietuvą, tačiau po pusmečio vėl susipakavo lagaminus

Programavimą Nyderlanduose studijavęs ir baigęs Vytautas taip pat liko svečioje šalyje.

„Norėjau pakeliauti, studijuoti ir pasirinkau Olandiją, nes studijų kaina čia nėra kosminė – 1800 eurų metams. Lyginant su kokia D. Britanija – čia tikrai pigiau“, – sako jis.

Tačiau nors Lietuvoje programuotojai ir IT specialistai itin graibstomi, o jiems siūlomos pavydėtinos darbo sąlygos bei atlyginimai, kol kas Vytautas apie grįžimą negalvoja: „Atsirado draugų, kurių nesinori taip imti ir palikti, be to, norisi dar palakstyti po pasaulį.

Girdėjau, kad Lietuvoje programuotojai itin paklausūs. Nežinau, kiek tame tiesos, gal ir knieti išmėginti, bet čia, Olandijoje, suteiktos labai geros sąlygos tobulėjimui.“

Vytautas neatskleidė už kokią sumą sutiktų dirbti Lietuvoje, tačiau į 2000 eurų „į rankas“ sumą reagavo palankiai. Visgi tvirtino, kad dabar jam svarbiausia tobulėjimas.

„Pinigai man laimės neatneš daugiau. Jei tikrai norėčiau – tai ir grįžčiau, ir darbą susirasčiau, tai ne problema“, – sako jis.
Pinigai man laimės neatneš daugiau. Jei tikrai norėčiau – tai ir grįžčiau, ir darbą susirasčiau, tai ne problema.
Vytautas

Štai šalia stovėjusių ir besišnekučiavusių merginų nuomonės išsiskyrė. Nors abi sėkmingai čia baigė mokslus, turi gerus darbus, jau turi įsigijusios nuosavus butus, viena galvoja apie grįžimą, kita – tikrai ne.

„Palikau Lietuvą dėl studijų, manau, visai kitokia kokybė. Turiu butą Hagoje, tačiau niekada nesakau, kad Olandija yra ta šalis, kur liksiu gyventi iki galo, manau, jog tai laikina stotelė ir kad su turima patirtimi galėsiu grįžti į Lietuvą, įsivaizduoju save ten“, – sakė Guoda.

Tačiau kol kas grįžti į tėvynę ji nenori, Guodą erzina, kad Lietuvoje nėra pastovumo, o kažką kurti trukdo biurokratijos buldozeris.

„Manau, kad verslininkams Lietuvoje sudėtinga dėl skirtingų mokesčių sistemų, o Olandijoje tai žymiai lengviau, nes sistema niekad nekito.

Be to, yra didelė biurokratija, jaunam žmogui sukurti verslą – sudėtinga. Pavyzdžiui įsteigi kavinę ir iškart turi pradėti mokėti „Sodrai“. Reikia mokestinių atostogų, kokios yra Estijoje, Airijoje, iš dalies Olandijoje. Tai yra stabdis“, – sako Guoda.

Tuo metu Birutė grįžti neplanuoja, nes jau buvo grįžusi ir labai greitai persigalvojo.

„Emigravau dėl studijų, kurias baigiau prieš trejus metus. Buvau grįžusi per tą laiką pusmečiui į Lietuvą, dirbau „Investuok Lietuvoje“, bet susikroviau lagaminus ir grįžau atgal į Amsterdamą. Tiesiog tai šarmingas miestas, nusipirkau savo butą ir grįžti nelabai galvoju“, – teigė Birutė, pridurdama, kad laiko save pasaulio piliete, todėl karjerą įsivaizduoja čia, Nyderlanduose, o senatvę kažkur piečiau, kur šilčiau.

Sulaikė meilė

Birutė taip pat pabrėžė, kad Lietuvai reikėtų daugiau liberalumo, laisvės, o visas draudimų fonas užsienyje, tuo labiau tokioje liberalioje šalyje kaip Nyderlandai gyvenančius lietuvius gąsdina.

Visaip kitaip mano prieš trejus metus emigravusi Agata, Lietuvoje baigusi anglų filologiją Vilniaus universitete.

„Manęs tie draudimai negąsdina, manau, kad Lietuvoje šiuo metu reikia tokių suvaržymų. Nors mes gyvename visiškai liberalioje sistemoje, kur viskas, kad ir ką paminėtumėte, yra legalizuota, ta legalizacija čia, Olandijoje, turi gilią tradiciją ir gilias šaknis.

Patys olandai yra mokomi ir šviečiami, kas yra gerai, kas yra sveika ir kas ne – nuo pat mokyklos, tačiau žiūrint į tą socialinę grupę, į kurią orientuoti draudimai Lietuvoje, švietimo tikrai neužteks, todėl gal ir reikia tų draudimų imtis“, – atviravo ji.

Trejus metus Nyderlanduose gyvenanti Agata teigė, jog iš Lietuvos išvyko tiesiog norėjusi iššūkių.

„Visada norėjau ir žinojau, kad magistrą tikrai studijuosiu užsienyje, nors Lietuvoje man iš tiesų labai patiko studijuoti, Vilniaus universitetas davė labai stiprų pagrindą ir didžiulį žinių bagažą, bent jau filologijos studijos yra labai kokybiškos ir gilios. Tačiau norėjau iššūkių, norėjau pakeliauti“, – pasakojo ji.

Paklausta, kodėl baigusi studijas jau daugiau nei prieš metus, ji vis tiek liko čia, Agata šypteli ir pripažįsta: kol kas sulaiko meilė.

„Aš galvojau – pastudijuosiu ir grįšiu, bet vyras, kuris taip pat lietuvis, baigė čia inžinerijos studijas labai specifinėje srityje – atsinaujinančiuose energijos šaltiniuose su vėjo malūnų specializacija. Lietuvoje jam būtų sunku rasti darbą, bet mes vis tiek ieškosime ir bandysime.
Kartais atrodo tikrai baisu, nes čia viskas labai patogu, o Lietuvoje nuolat girdime, kad kainos auga ir pan. Žiūrėjau vieną laidą, kur mergina po 7–8 gyvenimo Londone, dabar gyvena Vilniuje ir sako, kad jausmas toks, lyg iš Londono persikraustė į Berlyną – tiesiog moka kalbą, tačiau gyventi reikia mokytis iš naujo.
Agata

Galvojame netolimoje ateityje – 2020 metais, nes bus 5 metai kaip gyvenu čia, vyrui – 10 metai, tai toks kaip jubiliejus, labai simboliška“, – šypsojosi ji.

Agata pripažįsta, kad grįžimas ją kažkiek gąsdina, tačiau yra pasiryžusi susidoroti su visais poros laukiančiais iššūkiais.

„Kartais atrodo tikrai baisu, nes čia viskas labai patogu, o Lietuvoje nuolat girdime, kad kainos auga ir pan.

Žiūrėjau vieną laidą, kur mergina po 7–8 gyvenimo Londone, dabar gyvena Vilniuje ir sako, kad jausmas toks, lyg iš Londono persikraustė į Berlyną – tiesiog moka kalbą, tačiau gyventi reikia mokytis iš naujo.

Mes įvykius Lietuvoje labai sekame, žiūrime žinias, laidas, stengiamės neatitrūkti. Aš kažkodėl tikiu, kad jeigu esi kvalifikuotas specialistas – ir Lietuvoje gali gyventi gerai“, – nedingo šypsena iš Agatos veido.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1042)