Koks psichopatiškų biržos maklerių santykis vakarų Ukrainoje? Koks vidutinis verslo knygų redaktorių (ar verslo knygų rašytojų) IQ? Kiek Rusijos carienė Jekaterina II turėjo meilužių? Tokius klausimus knygoje „Juodoji gulbė“ užduoda JAV mokslininkas Nassimas Nicholasas Talebas.
Juodoji gulbė
© AP/Scanpix

Jis teigia, kad plečiantis žinojimui kartu didėja ir painiava, sąmyšis, nesuvokimas ir klaidos. Knygoje apie nenuspėjamų reiškinių poveikį įvairioms gyvenimo sritims N. N. Talebas įvertina skirtumą tarp to, ką žmonės iš tiesų žino, ir to, ką jie mano žiną.

DELFI pateikia ištrauką iš originalios ir įkvepiančios leidyklos „Eugrimas“ išleistos knygos. „New York Times“ bestselerių sąraše ji praleido 36 savaites, parduota daugiau nei 4 mln. egzempliorių.

Ištrauka iš knygos „Juodoji gulbė“

Patyrinėkime tai, ką aš vadinu epistemine arogancija, tai yra mūsų puikybę, susijusią su mūsų žinojimo ribotumu. Epistēmē yra graikų k. žodis, reiškiantis žinojimą; pavadinti graikišku žodžiu abstrakčią sąvoką – tai lyg ir suteikti jai reikšmingumo.

Išties mūsų žinios didėja, bet stiprėja ir mūsų pasitikėjimas savimi, tad plečiantis žinojimui kartu didėja ir painiava, sąmyšis, nesuvokimas ir klaidos.

Imkime, pavyzdžiui, pilną žmonių kambarį. Atsitiktinai išsirinkime skaičių. Jis gali ką nors reikšti: psichopatiškų biržos maklerių santykį vakarų Ukrainoje, parduotus šios knygos egzempliorius per tam tikrus mėnesius, kuriuose yra raidė „r“, vidutinį verslo knygų redaktorių (ar verslo knygų rašytojų) IQ, Jekaterinos II meilužių skaičių ir t. t.

Paprašykite kiekvieno kambaryje esančio žmogaus savarankiškai įvertinti galimą šio skaičiaus verčių diapazoną taip, kad jie būtų įsitikinę esą 98 proc. teisūs ir mažiau nei 2 proc. neteisūs. Kitaip tariant, kad ir ką jie spėtų, bus 2 proc. tikimybė, kad nepataikys. Pavyzdžiui:

„Esu 98 proc. įsitikinęs, kad Radžastano gyventojų yra nuo 15 iki 23 mln.“

„Esu 98 proc. įsitikinęs, kad Jekaterinos II meilužių buvo nuo 34 iki 63.“

Galite padaryti išvadas apie žmogiškąją prigimtį suskaičiavę, kiek jūsų tyrimo žmonių įspėjo neteisingai; turbūt manote, kad ne daugiau kaip du iš šimto dalyvių. Atkreipkite dėmesį, kad subjektai (jūsų aukos) laisvai pasirenka norimą diapazoną: jūs mėginate įvertinti ne jų žinojimą, o veikiau tai, kaip jie vertina savo žinojimą.

Taigi – kokie rezultatai? Kaip ir daug kas gyvenime, atradimas buvo netikėtas, stebinantis, atskleidžiantis šį tą naujo ir reikalaujantis laiko jį gerai „suvirškinti“.

Nassimas Nicholasas Talebas
Nassimas Nicholasas Talebas
© wikipedia nuotr.

Pasakojama, kad Albertas ir Raiffa, – mokslininkai tyrėjai, kurie tai pastebėjo, – iš tiesų ieškojo visai ko kito, daug nuobodesnio: jie analizavo, kaip žmonės išsiaiškina tikimybes priimdami sprendimus, kai susiduria su neapibrėžtumu (mokslininkai tai vadina kalibracija, tikslumo patikrinimu). Tyrėjai liko sumišę.

Tikrinamų žmonių atsakymų tikslumo 2 proc. paklaida realybėje virto beveik 45 proc. paklaida! Daug ką pasako tai, kad iš pradžių buvo parinkti Harvardo verslo mokyklos studentai, ne itin kuklūs, nesavikritiški. Verslo administravimo magistrai šiuo aspektu yra gana bjaurūs, o tai galėtų paaiškinti jų verslo sėkmę.

Vėlesni tyrimai parodė, jog kitos žmonių grupės yra kuklesnės ir turi mažiau arogancijos. Taksi vairuotojai ir durininkai yra labai kuklūs. Politikai ir įmonių vadovai – deja... Paliksiu juos vėlesniam laikui.

Ar mes dvidešimt du kartus per daug patogiai jaučiamės su tuo, ką žinome? Regis, taip. Šis eksperimentas buvo pakartotas tuzinus kartų, pasirenku įvairias gyventojų grupes pagal profesijas, pagal kultūrą; beveik kiekvienas empirinis psichologas ir sprendimų teorijos specialistas stengėsi atlikti šį eksperimentą savo klasėje, kad parodytų studentams didžią žmonijos problemą: mes tiesiog nesame tokie išmintingi, kad galėtume pasitikėti savo žiniomis.

Numatyta 2 proc. paklaida dažniausiai virsta 15–30 proc. paklaida, atsižvelgiant į tai, kokia gyventojų grupė ir kokia tema tiriama.

Aš pats atlikau eksperimentą ir, aišku, nepataikiau, nors sąmoningai mėginau būti kuklus ir pasirinkti didelį diapazoną – ir vis dėlto toks mano prašovimas pro šalį renkantis diapazoną yra mano profesinės veiklos esmė.

Ši tendencija, regis, būdinga visoms kultūroms, net toms, kurios mėgsta kuklumą – tikriausiai ji panaši ir Kvala Lampūro centre, ir senovinėje Amijūno gyvenvietėje, esančioje (dabar) Libane.

Vakar popiet Londone turėjau seminarą ir važiuodamas į jį mintyse ėmiau rašyti, nes taksi vairuotojas turėjo nepaprastą gebėjimą „rasti eismo spūstį“. Nusprendžiau per seminarą atlikti greitą eksperimentą.

Paprašiau dalyvių spėti Umberto Eco bibliotekos knygų skaičių, jis, kaip žinome iš pirmos dalies įžangos, yra 30 000 tomų.

Iš 60 dalyvių nė vienas nepasakė tokio didelio diapazono, kuris apimtų tikrąjį skaičių (2 proc. paklaida tapo šimtaprocentine). Šis atvejis gali būti nukrypimas nuo normos, bet jį apsunkina neįprasti skaičiai. Įdomu, kad žmonės pasirinko labai didelius ir labai mažus skaičius: vieni – nuo 2 000 iki 4 000, kiti – nuo 300 000 iki 600 000.

Teisybė, kažkas perspėjo mus dėl testo ypatybės: jį galima drąsiai atlikti ir nustatyti diapazoną nuo nulio iki begalybės; bet tai jau nebebūtų „kalibracija“ – tas asmuo nesuteiktų jokios informacijos ir šitaip negalėtų priimti informatyvaus sprendimo. Šiuo atveju sąžiningiau tiesiog pasakyti: „Nenoriu žaisti šito žaidimo, aš tiesiog neįsivaizduoju.“

Galima rasti ir priešingų pavyzdžių – žmonių, kurie perspaudžia į priešingą pusę ir iš tiesų perdėtai įvertina savo paklaidą: galite turėti labai atsargiai parenkantį žodžius pusbrolį arba prisiminti kolegą biologijos profesorių, kuris demonstruodavo nesveiką kuklumą; ta tendencija, apie kurią čia kalbu, tinka populiacijos vidurkiui, bet ne pavieniam gyventojui.

Yra nemažai variantų, nukrypstančių nuo to vidurkio, kartkartėmis pateikiančių prieštaringų pavyzdžių. Tokie žmonės yra mažuma – ir kadangi retai ko nors pasiekia, jie nevaidina pernelyg didelio vaidmens visuomenėje.

Episteminė arogancija daro dvigubą poveikį: mes perdėtai vertiname tai, ką žinome, ir nepakankamai įvertiname nežinomybę, sumažindami galimo nežinojimo diapazoną (t. y. sumažindami neapibrėžtumo erdvę).

Šio iškreipimo pritaikymas susijęs ne vien tik su žinių siekiu: tik pasižiūrėkite į aplinkinių žmonių gyvenimus. Tiesiog kiekvienas sprendimas, susijęs su ateitimi, bus paveiktas šio iškreipimo.

Mes, žmonija, nuolatos nepakankamai įvertiname ateities galimybes, nukrypstančias nuo iš pradžių įsivaizduoto kurso (greta kitų tendencijų, kurios kartais dar sustiprina efektą). Imkime akivaizdų pavyzdį: pagalvokite, kiek daug žmonių išsiskiria.

Beveik visi jie žino statistiką, kad nuo trečdalio iki pusės visų santuokų žlunga, bet kažkodėl tuokdamiesi abu to nenumato. Žinoma, tik „ne mes“, juk „mes taip puikiai sutariame“ (tarsi kiti tuokdamiesi būtų blogai sutarę).

Primenu skaitytojui, kad aš nesistengiu suprasti, kiek žmonės žino, o tik įvertinu skirtumą tarp to, ką žmonės iš tiesų žino, ir to, ką jie mano žiną.

N.N. Talebo knygos Juodoji gulbė viršelis
N.N. Talebo knygos Juodoji gulbė viršelis
© .
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

JAV sugriežtino oro transporto krovinių iš Artimųjų Rytų oro uostų kontrolę

Jungtinės Valstijos nurodė griežčiau tikrinti lėktuvais gabenamus krovinius iš penkių...

Lietuviai pateko į prestižinį „Forbes“ sąrašą (17)

Vieni iš kriptovaliutų ir finansinių paslaugų startuolio „Monetha“ įkūrėjai Laurynas...

Štai kodėl pasaulio ekonomikai šiemet seksis (11)

Valstybių ekonomikos atsigauna tolygiai bei greičiau, nei buvo tikėtasi. Be to, pasaulinei...

Paskelbta nauja Lietuvos pašto vadovė papildyta (19)

Valstybės valdomam Lietuvos paštui vadovaus Asta Sungailienė.

Pagaminta Šiaurės Korėjoje: paroda, kaip gali atrodyti netolima Rusijos ateitis (12)

„Pristatyti pasauliui uždariausią planetos valstybę“ – tokiu šūkiu savaitgalį Maskvoje...

Top naujienos

Vienuoliktokų tėvams – bauginanti žinia apie itin užkrečiamą ligą (52)

Pirmadienį Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokų tėvai informuoti dėl...

Po taksi iškvietimo – tikru detektyvu virtusi kelionė po Vilnių

Po išgertuvių taksi automobiliu į namus vykęs individualia veikla užsiimantis vilnietis pateko į...

Nauja kryptis: būsto pirkėjai sau gali leisti vis daugiau – miegamieji rajonai praranda žavesį (65)

Gyventi senamiestyje svajoja daugelis – patogi lokacija, išskirtinė architektūra, išvystyta...

Vladimiras Laučius. Šiltos kėdės oligarchija, arba išgirskite pagaliau Bronislovą Burgį (79)

„Užtenka mokytoją tampyti į visas puses. Lenkitės jam žemai, sveikinkitės kiekvieną rytą ir...

Siaubo namai: 13 vaikų kalinę tėvai turėjo neįtikėtinų planų kalbėjo apie dar vieną vaiką (16)

Viena buvusi vieno iš 13 tėvų kalintų vaikų bendramokslė pasakojo, kaip jo išsekusiame ir...

Ką reikia žinoti apie Davoso forumą: 5 dalykai (3)

Antradienį prasideda Pasaulio ekonomikos forumas . Agentūra AFP pateikia pagrindinius faktus apie...

Pūkas: pateikiau VRK prašymą atšaukti mano atsistatydinimo pareiškimą (335)

"Pateikiau VRK prašymą atšaukti mano atsistatydinimo pareiškimą. Visame procese nuo kovo 8 dienos...

Susitarta dėl JAV vyriausybės atidarymo (4)

JAV senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris paskelbė, kad valdančiųjų lyderiai pirmadienį...

Architektai iš viso pasaulio sukūrė specialiai Lietuvai pritaikytus mažus namus gyvenimo pradžiai (36)

Apie1500 architektų komandų iš 88 pasaulio šalių priėmė lietuvių iššūkį ir sukūrė...