Daugiausiai apie gyvybės draudimą nusimano namų šeimininkės ir moterys motinystės atostogose, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakyta apklausa. Gauti rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai apskritai mažai žino apie tai, kam skirtas gyvybės draudimas, o kas dešimtas žmogus į šį klausimą atsakyti apskritai negalėtų.
© Shutterstock nuotr.

Daugiausiai žino namų šeimininkės

Dauguma – beveik 8 iš 10 – apklaustų gyventojų painioja gyvybės draudimą su apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų. Taip mano tiek miesto, tiek kaimo gyventojai. „Labai nustebino tai, kad vis dėl to didelė dalis gyventojų nežino, kad gyvybės draudimo tikslas visų pirma yra artimųjų finansinė apsauga mirties ir kitu atveju. Nesvarbu, ar renkamasis gyvybės rizikos draudimas ar kaupiami pinigai, vis dėl to pagrindinis tikslas yra finansinė apsauga atėjus X dienai“, - sakė LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Daugiausiai žinių, apie tai, kas vienas pagrindinių gyvybės draudimo tikslų yra artimų žmonių finansinė apsauga, turi aukštąjį išsilavinimą turintys 30 – 39 metų amžiaus žmonės, tie, kurie uždirba daugiau nei 1 tūkst. litų per mėnesį ir namų šeimininkės bei moterys motinystės atostogose. Šią tendenciją A. Bakšinskas paaiškino turimo laiko ištekliais ir siekiu apsaugoti vaikus. „Galbūt jos vis dėlto turi šiek tiek daugiau laiko šiam dalykui. Pasižiūrėkime vien susirašinėjimą smalsumo reikalais - ten, kur susirašinėja mamos, iš tikrųjų matosi, kad dėl šiuolaikinių technologijų dalyvavimas tokioje suaktyvėjęs. - sakė jis. - Kitas dalykas, be abejo, mamai šiais laikais ar tėčiui su vaiku namuose – kaip nepagalvosi apie jį ar jo ateitį? Yra ir psichologiniai dalykai“, - kalbėjo A. Bakšinskas.

Psichologines priežastis įvardijo LGDĮA komunikacijos darbo grupės vadovas Ernestas Skeberis:„Būtent mamoms tas nesaugumo jausmas sukelia didesnį poveikį pasirūpinti savo saugumu: tiek savo, tiek vaikelio. Vis tik mama tikriausiai psichologiškai labiau prisirišusi prie vaiko ir jo aprūpinimo. Dažniausiai vaikas paliekamas vienas su mama, kai atsitinka skyrybos – o jos atsitinka dažnai. Vadinasi, mamai tenka didysis rūpestis išlaikyti, o vaiko išlaikymas irgi kainuoja pakankamai daug, todėl labiau psichologiškai rūpinamasi vaiko saugumu“.

LGDĮA užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad apie tai, jog gyvybės draudimas gali padėti kaupti ir lėšas senatvei, žino vos penktadalis (20,6 proc.) sostinės gyventojų. „Atrodo sostinėje turėtų būti daug supratingų žmonių, tačiau mažiausiai nurodžiusių, kad gyvybės draudimo tikslas yra kaupimas senatvei. Beje, vilniečiai dar prasčiau pasirodė nurodydami tikslą, kad draudimas yra skirtas lėšų kaupimui vaikams. Tai - iš viso tik 10 proc. vilniečių. - sakė A. Bakšinskas. - Iš tikrųjų matosi, kad vilniečiai vaikų studijomis dar nelabai domisi“. LGDĮA atstovas apibendrino, kad iš tikrųjų vilniečiai apie gyvybės draudimą žino gana mažai lyginant su kitų vietovių gyventojais, o teisingiausiai gyvybės draudimo tikslą supranta namų šeimininkės ir moterys motinystės atostogose.

Labiausiai draudžia vaikus

Apklausos rezultatai parodė, kad apie tai, kada išmokamas gyvybės draudimas lietuviai žino daugiau. „Iš esmės gyventojai žino, kad išmoka mokama ir kitais atvejais (ne tik patyrus traumą ar nelaimingą atsitikimą- DELFI), tačiau neabejotinai trūksta žinių apie kaupimą ir išmokas mirties atveju“, - sakė A. Bakšinskas. Jis pajuokavo, kad išmokos mokėjimą daugelis su nelaimingais atsitikimais sieja remdamiesi kalbomis, pavyzdžiui, apie atostogose koją susilaužiusį kaimyną.

Paaiškėjo, kad beveik 3 iš 10 apklaustųjų iš visų šeimos narių pirmiausiai gyvybės draudimu apdraustų vaikus. „Pastaraisiais metais mes patys didelę propagandinę kampaniją darėme informuodami gyventojus apie tai, kad reikia kaupti vaikų naudai, taip pat ir ne gyvybės draudimo įmonės gana plačiai informuoja žmones apie nelaimingų atsitikimų draudimą, ypač prieš prasidedant mokslo metams. Antra priežastis – kad vis dėl to studijos pasidarė mokamos ir šeimos vis dažniau susiduria su problemomis vaikams pradėjus studijuoti, pradėjus savarankišką gyvenimą“, - sakė jis.

Įdomu tai, kad vaikų draudimo svarbą labiausiai susirūpinę jau atžalas užauginę žmonės. „Taip dažniausiai teigė 50 – 59 m. tarnautojai, turintys žemas pajamas bei smulkių miestų gyventojai. - sakė jis. - Yra toks paradoksas, kad teisingiausiai, kad reikia kaupti vaikų ateičiai žino ta gyventojų grupė, kuriai kaupti iš esmės yra per vėlu. Tokiame amžiuje greičiau jau anūkams reikia kaupti“. Taip yra todėl, kad tuomet realiai susiduriama su lėšų vaikams trūkumu. „Tokiame amžiuje dažniausiai jau susiduria tėvai su pilnamečiais vaikais, kuriuos jau reikia išleisti į mokslus ir jau tada pamato, kad reikia iš kažkur gauti pinigų. Bet jau būna per vėlu“, - sakė E. Skeberis.

A. Bakšinsko teigimu, gyventojai vis dėl to žino, kad svarbiausia drausti šeimos maitintoją. Taip atsakė beveik pusė apklaustųjų – 43,4 proc. Tokią nuomonę daugiausiai turėjo aukštąjį išsilavinimą turintys 30 – 39 m. amžiaus gyventojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose.

Draudžiasi mažesnei sumai nei pakaktų išgyventi

Žmonių požiūris į tai, kiek pinigų reikės pragyvenimui, bei tai, kokios gyvybės draudimo sumos pasirenkamos, skiriasi. Nors tik 7,7 proc. gyventojų užtektų iki 10 tūkst. litų metams, tokia suma gyvybe draudžiasi 27, 5 proc. gyventojų. „Svarstant apie sumą, reikalingą išgyvenimui, būtina atsižvelgti į pagrindinio šeimos maitintojo pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Juos įvertinus, rekomenduojama rinktis bent vienerių metų pajamas atitinkančią draudimo sumą, tačiau, esant galimybei, verta pagalvoti ir apie ilgesnį laikotarpį“, - sakė A. Bakšinskas.

Daugiau nei 100 tūkst. gyvybės draudimo sumą pasirenka 4,9 proc. besidraudžiančiųjų. Daugiausiai žmonių mano, kad jiems metams pragyvenimui pakaktų 59, 8 proc. Tokią draudimo sumą taip pat renkasi ir daugiausiai apklaustų respondentų – 44,3 proc.

Pasak LGDĮA atstovų, šiuo metu Lietuvoje yra pasirašyta apie 400 tūkst. galiojančių draudimo sutarčių, apsidraudusių iš viso yra apie 600 tūkst.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nerimauja dėl keliones įsigijusių žmonių - dėl „Travelonline Baltics“ kreipėsi į teisėsaugą (8)

Turizmo departamentas negaudamas oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo...

„Auga Group“ už 6,4 mln. eurų perka „Arginta Engineering“ (7)

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse...

Estijos „Baltic Ticket Holdings“ prašo leidimo įsigyti „Bilietai LT“ (2)

Estijos bilietų platinimo bendrovė „Baltic Ticket Holdings“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Išvardino, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams (103)

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Uždraudus alkoholio reklamą, kliuvo ir pieno barui (21)

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas, o to padarinius jau...

Top naujienos

LRT taryba užkirto kelią Jakilaičiui užimti generalinio direktoriaus kėdę papildyta (72)

Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba patikslino kandidatams į...

Oksana Pikul – atvirai apie lemtingą rytą, iškeltą sąlygą Simui ir šoko ištiktą sūnų (479)

Sekmadienio rytą Jasaičių šeimą sukrėtęs skandalas turi ir kitą pusę. Tėvų kivirčą matė...

Feisbuke plinta pagalbos šauksmas: kelionė troleibusu kaunietei baigėsi daliniu apkurtimu ieško įvykio liudininkų (12)

Prieš pat Naujuosius kelionė troleibusu Kaune vienai poniai baigėsi daliniu apkurtimu – esą keli...

Dakaro rekordininkas Juknevičius: čia jau stebuklas, kad šiuo automobiliu užėmėm tokią vietą (10)

Antradienio naktį į Lietuvą grįžę Baltijos šalių rekordininkai Dakaro ralyje Antanas...

Prekybos tinklai nori atsisakyti pigiausios kiaušinių rūšies (142)

Daugiau kaip 90 proc. pirkėjų renkasi pigiausius – narvuose laikomų vištų kiaušinius, tačiau...

Aplinkiniuose laukuose surinko visas atliekas ir pasistatė štai tokį namą (251)

Krunai – kaimas Širvintų rajone, kuris jau 2001-aisiais laikytas išnykusiu. Šiandien čia...

Mirtinas pavojus: einant gatve verta žvilgtelti į viršų (4)

Šalyje galima rasti tūkstančius balkonų , į kuriuos vargu ar išdrįstumėte įkelti koją ar...

Siūlo 9 proc. PVM besišildantiems savarankiškai (58)

Seime – naujas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvatą taikyti ir tiems...

Karbauskis iš Jakilaičio gavo ir kitokių klausimų (555)

Po antradienį vykusios spaudos konferencijos, kurioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Manėte, kad „Ugg“ batai yra gremėzdiški? Palaukite, kol išvysite podiumo naujovę (13)

Patogumu ir šiluma pirkėjus masinantys „ Ugg “ batai mados ekspertams skamba kaip...