aA
Mažai uždirbantys ir skolų turintys gyventojai sukasi užburtame rate: antstoliai gali pasiimti net iki pusės jų pajamų, o neišgyvendami už likusias, jie priversti ir vėl skolintis. Nemažai jų dėl to griebiasi nelegalaus darbo.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Seime šiuo metu registruoti keli Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie turėtų palengvinti gyvenimą skolų turintiems žmonėms.

Stebinanti statistika

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2017 metų spalio 1 dieną buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš 292 612 skolininkų fizinių asmenų, iš kurių net 181 559 asmenų atžvilgiu buvo vykdoma daugiau nei viena vykdomoji byla. Bendra išieškomų skolų suma siekia apie 3,8 mlrd. eurų.

Pagal dabar galiojančią tvarką, jei asmuo turi vieną vykdomąją bylą ir gauna minimalią mėnesinę algą (MMA), iš jo išieškoma 20 proc. MMA. Jei asmuo turi dvi vykdomąsias bylas – pusė MMA. Jei asmuo uždirba daugiau nei MMA, iš ją viršijančios dalies išieškoma 70 proc.

Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba tik MMA ir turi vieną bylą, jam lieka 288,8 euro, jei dvi – 180,5 euro.

„Taigi tie skolininkai, kurie uždirba tik MMA, ypač tie, kuriems išskaitoma po 50 proc., iš esmės neturi jokių galimybių patenkinti bent minimalius poreikius ir dažniausiai tai sąlygoja naujų skolų atsiradimą, nes skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai, o skolininkas patenka į tam tikrą užburtą ratą.

Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti oficialaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas įvairias socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, bei kitą paramą iš esmės turi panašias pajamas“, – rašoma Teisingumo ministerijos registruoto projekto aiškinamajame rašte.

Kitame, dar pernai rudenį registruotame, Dovilės Šakalienės ir dar 12 Seimo narių registruoto projekto aiškinamajame rašte pateikiamos ir dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys. Tai – skolos už komunalinių paslaugų mokesčius ir kitas paslaugas, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų įmonėms.

„Dabartinė tvarka, kai iš MMA galima atskaičiuoti iki 50 proc. atlygio, finansiškai žlugdo asmenis ir nesudaro realių galimybių grąžinti skolas. Anaiptol – dėl itin griežtos skolų grąžinimo tvarkos asmenys grimzta į vis gilesnį skolų liūną, o žmonėms neužtikrinamos galimybės gyventi oriai.

Pagal procentinį dažnį, labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio. Tokia situacija prisideda prie skurdo spąstų kūrimo – t.y. situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pragyvenimui pakankamą pajamų sumą. Tuomet kreipiamasi dėl socialinių išmokų suteikimo, neretai griebiamasi nelegalaus darbo“, – rašoma dokumente.

Dovilė Šakalienė
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Siūlo mažinti procentus

Teisingumo ministerijos projekte siūlomą iš MMA uždirbančio ir daugiau nei vieną bylą turinčio asmens atskaityti ne 50, o 30 proc. Iš MMA viršijančios dalies – ne 70, o 50 proc.

Dar mažesnius atskaitymus siūlo D. Šakalienė. Iš MMA – ne 20, o 10 proc. Pagal kelias bylas ji siūlo 20 proc. atskaitymą. Iš MMA viršijančios dalies – tiek pat, kaip ir ministerija – 50 proc.

Pernai registruotame projekte dar siūloma pridėti, kad pinigų negalima būtų išieškoti iš mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis sumos. „Šis dydis šiuo metu sudaro 238 eurų“, – rašoma aiškinamajame rašte.

„Netgi per 13 mln. eurų – tiek grynojo pelno kasmet gauna antstoliai. 126 žmonės – vidutiniškai po 100 tūkst. eurų pelno kasmet. Manau, kad jie iš tikrųjų galėtų išgyventi trupučiuką pelną sumažinus, o daugybė skurstančių žmonių, patenkančių į užribį, dėl to laimėtų nesulaužytus gyvenimus“, – pristatydama savo pataisas Seimo plenariniame posėdyje aiškino D. Šakalienė.

Jos iniciatyva pateiktose pataisose dar siūloma, kad skolų išieškojimą būtų galima sustabdyti, jei asmuo gydosi nuo priklausomybės ligų.

Taip pat – kad visos vieno skolininko bylos būtų priskiriamos tam pačiam vienam antstoliui. Siūloma, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į skolininko turtą, jei jis įrodo, kad sumą gali grąžinti per 24 mėnesius, kai dabar riba yra 6 mėnesiai.

„Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Daugeliui asmenų tokių skolų išmokėjimas per 6 mėnesius yra praktiškai neįmanomas. Todėl dalis skolininkų susiduria su būsto netekimo rizika, kuri žmogui sukelia didelių socialinių, integracinių ir emocinių sunkumų“, – rašoma aiškinamajame rašte.

D. Šakalienė dar yra pasiūlysi, kad kiek didesnius (nei dabar siūloma) skolų išieškojimus būtų galima taikyti nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Teisingumo ministerija siūlo savo ir parlamentarų parengtus projektus Seime svarstyti kartu. Priimti pataisas skatina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kurio platinamą peticiją yra pasirašę per 1 tūkst. asmenų.

Antstolių spąstuose – šimtai tūkstančių gyventojų
© DELFI / Tomas Vinickas

Kaip yra kitur

2016 metais analitinę apžvalgą apie fizinių asmenų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo per antstolius tvarką Europos valstybėse yra parengęs Seimo kanceliarijos tyrimų skyrius.

Situaciją Airijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje įvertinę specialistai nurodė, kad minėtų išieškojimo klausimų reglamentavimas yra gana įvairus, tačiau vienaip ar kitaip yra įtvirtinta tam tikra skolininko apsauga, kad jis galėtų patenkinti būtiniausias pragyvenimo reikmes.

„Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje teismas, priimdamas išskaitos iš darbo užmokesčio nurodymą, kiekvienu konkrečiu atveju nustato nuo išieškojimo apsaugotą darbo užmokesčio dydį, kurio reikia skolininkui pragyventi ir nuo jo priklausomų asmenų išlaikymui.

Tuo metu Vokietijoje neišieškomi darbo pajamų dydžiai, kuriuos nustatant atsižvelgiama į skolininko turimą kitų asmenų išlaikymo prievolę, yra įtvirtinti Civilinio proceso kodekse; kas dveji metai jie yra perskaičiuojami pagal neapmokestinamo pajamų dydžio procentinį pokytį.

Estijoje ir Lenkijoje neišieškoma iš pajamų neviršijančio MMA dydžio.

Latvijoje nustatyta, jog išskaičiuojama pinigų suma negali viršyti 30 proc. mėnesio atlyginimo.

Suomijoje galima areštuoti ne daugiau kaip trečdalį visų skolininko turimų pajamų, su sąlyga, jog jam liktų ne mažiau kaip valstybės nustatytą minimalaus pragyvenimo lygį atitinkanti suma; ši sąlyga taikoma ir Švedijoje“, – rašoma apžvalgoje.

Specialistai dar pažymėjo, kad visose valstybėse paprastai leidžiama išieškoti ir didesnę pajamų dalį tais atvejais, kai asmuo nevykdo jam uždėtos vaikų ar kitų asmenų išlaikymo prievolės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą galimai įsivėlę daugiau bankų

Buvęs „ Danske Bank “ darbuotojas Howardas Wilkinsonas, padėjęs atskleisti pinigų plovimo...

„Disney“ ir „Fox“ sandoris gavo Kinijos pritarimą (2)

„ Walt Disney Co“ pirmadienį gavo besąlyginį Kinijos reguliuotojų pritarimą, leidžianti...

„Airbnb“ sustabdė būstų nuomą žydų gyvenvietėse Vakarų krante (1)

Būstų nuomos įmonė „ Airbnb Inc“ pirmadienį pranešė stabdanti būstų nuomą žydų...

Kylant nerimui dėl „Apple“ ir pasaulio prekybos, Volstrito akcijos patraukė žemyn (3)

Pirmadienį Volstrito akcijos čiuožė žemyn, kilus nerimui dėl sumažėjusios „iPhone“...

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (118)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (360)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (828)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...

Makabriškomis laidotuvėmis garsėjantys tibetiečiai šlykštisi mums priimtinu laidojimo būdu (44)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Orai: sinoptikai perspėja – kelius kai kur jau dengs ledukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Nuostolių užkluptas Jankauskas tiki jaunimu ir A lygos žaidėjais: mums nėra ko bijoti specialiai iš Belgrado (34)

Antradienį vakare Lietuvos futbolo rinktinė užbaigs kovas debiutiniame Europos tautų lygos...

Prasidėjo masiniai darbuotojų atleidimai: kam labiausiai verta sunerimti (136)

Praeitą savaitę Užimtumo tarnyba pranešė apie Lietuvos įmonėse numatomus masinius darbuotojų...

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje (9)

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Pirmadienį sutriko „Messenger“ veikla (8)

Pirmadienio vakarą sutriko „ Facebook Messenger “ veikla visame pasaulyje.

Kastytis Kerbedis atvirai prabilo apie karjeros pabaigą: aš jau noriu pabaigos, noriu į pensiją (24)

Pagauti sėkmės paukštę pavyksta daug kam, tačiau ją išlaikyti delnuose ilgiau nei akimirką...

Kraupus įvykis Jonavos r.: dingęs be žinios vyras rastas nužudytas savo namų teritorijoje sulaikytas įtariamasis (8)

Kauno policija informavo, kad pirmadienį buvo rastas nužudyto vyro kūnas, kuris buvo ieškotas kaip...