aA
Lietuvoje toliau fiksuojant COVID-19 atvejų rekordus, 12-oje Lietuvos savivaldybių nuo pirmadienio įsigaliojo karantinas. Vis dažniau prabylama ir apie visuotinį karantiną, tik šįkart kitokį. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu verslas yra pasiruošęs užtikrinti darbuotojų ir klientų saugumą, tai – pagrindinė priežastis, kodėl valstybė nebeturi imtis tokių griežtų ribojimų – nutraukti įmonių veiklą kaip pavasarį.

Lietuvoje priemonės – švelnios, jos tik griežtės

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks apie 2 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje. Paklaustas, ar ne per anksti dar džiaugtis, kad mūsų šalis koronaviruso sukeltą krizę atlaikys geriausiai visoje Europoje, mat įvedamas lokalus karantinas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad viskas priklauso nuo daromų prielaidų. Tačiau pažymi, kad bet kuriuo atveju dar vienas karantinas Lietuvos ekonomikai atsilieps neigiamai.

„Pažiūrėsime, priklauso, kas kokias prielaidas daro. Banke darėme prielaidą, kad trečio ketvirčio BVP rodiklis bus labai geras. Klausimas, kas kokias prielaidas dėjo dėl ketvirto ketvirčio. Mes prognozavome beveik 3 proc. ekonomikos smukimą. Nesame kol kas pernelyg nerimaujantys, kad teks bloginti prognozes. Panašu, kad esame tik pradinėje ribojimų stadijoje. Esant tokiai nepalankiai epidemiologinės situacijos krypčiai, ribojimų bus daugiau ir situacija bus prastesnė“, – svarsto T. Povilauskas.

Pašnekovas pažymi, kad palyginus su Čekija ir Airija, kur imtasi rimtų karantino priemonių, Lietuva taiko pakankamai švelnias priemones, tačiau neatmeta tikimybės, kad jos tik griežtės. „Kitose šalyse, kur užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų priartėjęs prie 500 ar viršijęs, jau galima sakyti yra nacionalinis karantinas. Lietuvoje šis skaičius po savaitgalio turbūt yra apie 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Mes pakankamai arti žingsniuojame link to“, – sako jis.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Apie galimą visuotinį karantiną kalbėjo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau ekonomistas pažymi, kad greičiausiai tokių pačių masinių uždarymų, kuriuos matėme pavasarį, nebebus.

„Pasižiūrėjus į sąrašą darbuotojų, kuriuos įmonės buvo išleidusios į prastovas, matėme begalę gamybos bendrovių, mažmeninės prekybos įmonių atstovų. Tačiau labai panašu, kad šįkart sugebėsime išvengti ne maisto prekių parduotuvių uždarymo.

Šioje stadijoje labai realu, kad gamybos sektoriui šis laikotarpis galėtų būti daug palankesnis, todėl manome, kad tokių gamyklų stabdymų, kaip matėme balandį ir gegužę, kai buvo gamyklų, turinčių iki 1000 darbuotojų prastovose, nebebus“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo T. Povilauskas.

Kai kurie sektoriai geriau pasiruošė nei per pirmą bangą

Paklaustas, ar įmonės antram karantinui pasiruošusios, pašnekovas teigia pastebintis, kad verslo lėšos sąskaitose ir indėliuose per šią krizę labai stipriai padidėjo. Kai kurie sektoriai esą sugebėjo sukaupti daug „lašinių“, kiti nesugebėjo, nes nebuvo sąlygų.

„Kai kurie sektoriai labai staigiai „atšoko“ po gegužės mėnesio: medžio, baldų, maisto pramonė. Jų rezultatai vasarą buvo labai panašūs į praėjusių metų lygį arba kartais net geresni. Natūralu, kad vieni sektoriai per vasarą sugebėjo sugrįžti į normalų tempą ir vėl pinigų turi. Kitiems sektoriams – maitinimo, tam tikros paslaugos nesugrįžo į priešpandeminį lygį ir jie lėšų nesukaupė.

Pavasarį buvo lūkestis, kad viskas užtruks mėnesį ar du. Dabar žiūrint į priekį, kai kuriems sektoriams liūdna, pavyzdžiui, maitinimo arba apgyvendinimo sektoriuje be kovo ir balandžio greičiausiai niekas ir nepagerės. Laukia dar 4-5 sudėtingi mėnesiai. Jų „lašinukų“ kiekis jau ir taip yra susilpnėjęs. Čia valstybės pagalba bus labai reikalinga – kam ir kiek duoti“, – pažymi T. Povilauskas.

Antroji koronaviruso banga verslui bus sunkesnė: verslininkai „lašinių“ sukaupti nespėjo
© Shutterstock

Kai kurios priemonės baigėsi, reikia naujo sąrašo

Ekonomisto teigimu, valstybė per antrąją bangą pasiruošusi suteikti finansinę pagalbą verslams, nes pamokas esą išmoko. Itin svarbia paramos priemone išliks subsidijos už prastovas, kurių sąlygas artimiausiu metu reikėtų peržiūrėti.

„Pirmosios gynybinės linijos – prastovų subsidijos – veikia. Iki šiol yra išmokėta apie 170 mln. Eur. Suma nėra įspūdinga visame ekonomikos skatinimo kontekste, žinant, kiek žmonių buvo prastovose. Mes panašią sumą vienkartinėmis išmokomis išmokėjome pensininkams“, – sako jis.

Tiesa, kai kurios paramos priemonės, kurios buvo naudojamos per pirmąją bangą, šiuo metu nebegalioja – nebegalima atidėti mokesčių „Sodrai“, nebeliko ir subsidijų dirbantiesiems savarankiškai. Visgi T. Povilauskas mano, kad pastaroji priemonė vėl bus greitai „įjungta“, kai kuriems sektoriams tai esą kelių dienų ar savaičių klausimas.

„Valstybinės mokesčių inspekcijos darbas bus padaryti naują nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, nes skirsis ribojimai, tai ir sektoriai bus kitaip paveikti nei pavasarį. Bet pamokos išmoktos, tai reikės pratęsti, aktyvuoti arba padidinti pinigų alokaciją“, – komentuoja ekonomistas ir priduria, kad valstybė finansinių resursų šioms priemonėms turi.

Jurbarko verslininkas: po rinkimų bus papildomų priemonių valstybės mastu

Vis dėlto ne taip optimistiškai nusiteikę gyvena Jurbarko rajono verslininkai. Kol kas šiame rajone susiformavęs vienas COVID-19 židinys – Jurbarko ligoninė. Savaitgalio duomenimis, rajone sirgo 42 gyventojai.

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad vietos verslas gyvena įtemptai. Šiame rajone veikia daugiau kaip 300 smulkių įmonių, apie pusę jų yra susijusios su mažmenine prekyba, tad jeigu virusas pasireikštų vienoje ar kitoje įmonėje, joms tai reikštų užsidarymą.

Be visų kitų ribojimų, rekomenduota asmenines šventes nukelti vėlesniam laikui, kas itin skaudžiai gali paliesti kaimo turizmo sodybas, kurių Jurbarko rajone yra apie 10.

„Yra verslininkų nerimo dėl įvestų apribojimų, kol kas jie nedaug ką paliečia, nes karantinas nereiškia, kad Jurbarkas yra uždarytas. Praktiškai visos parduotuvės dirba, tikimės, kad užteks tų dviejų savaičių, blogiausiu atveju – mėnesio, ir gal išbrisime iš tos bėdos“, – viliasi pašnekovas.

„Asmeniškai pritariu griežtesnėms priemonėms, nesu antivakseris, yra tarp verslininkų kolegų, juos galima pavadinti antivakseriais, kurie neigia situaciją. Šiandien ryte lankiausi kai kuriose įmonėse, dalis gyventojų vaikšto be kaukių, apsimeta, kad nežino, nors buvo perspėti, kad laukia nemenka sankcija – 250 Eur, jei pirmą kartą gauna baudą. Viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, – kaip vertina priemonę visame rajone įvesti privalomą karantiną, sako G. Stoškus.

Antroji koronaviruso banga verslui bus sunkesnė: verslininkai „lašinių“ sukaupti nespėjo
© DELFI / Andrius Ufartas

Verslo atstovas pripažįsta, kad vietinės įmonės tikėjosi sulaukti karantino: „Pavasarį buvo uždaryti verslai, tuo metu iš tikrųjų buvo sunku – reikėjo įrengti pertvaras, sutvarkyti darbo vietas, įsigyti apsaugos priemonių, kurių buvo didžiulis deficitas ir kosminės kainos. Šiandien situacija – kita, visos įstaigos, įmonėse, parduotuvės, paslaugų teikimo vietos yra apsaugotos nuo viruso poveikio, įmonės sukaupusios atsargos priemonių atsargas, jų kainos yra kritusios. Todėl situacija – geresnė, tad nemanau, kad reikėtų uždaryti verslus, kaip buvo per pirmą pandemijos bangą.“

Pagrindinis klausimas – kaip išgyventi

Vis dėlto G. Stoškus atkreipia dėmesį, kad Jurbarko rajono verslininkai neturi sukaupę storų „lašinių“, mat lyginant su didžiaisiais miestais, regiono verslo apimtys visuose sektoriuose yra mažesnės, atitinkamai mažesnės ir pajamos.

„Baiminamės, kad pandemija gali atsiliepti“, – sako jis.

Pirmojo karantino naštos nepakėlė apie 6 vietinės įmonės. Verslo atstovas pripažįsta, kad antroji banga bus sunkesnė, ir bankrotų skaičius išaugs, prie to esą gali prisidėti ir minimalios mėnesio algos didinimas.

„Jurbarko verslui šiandien vienas pagrindinių klausimų – kaip išgyventi. Ne vienas kolega minėjo, kad šiemet jokio pelno neturės, jokių papildomų pajamų neuždirbs, duok Dieve šiemet išsilaikyti buvusiame lygyje, o jeigu nukristi, tai nedaug, situacijai pagerėjus, kad būtų galima nesunkiai atsigauti“ , – apie pagrindinį Jurbarko verslininkų norą pasakoja pašnekovas.

Kad bankrotų kitąmet padaugės neatmeta ir ekonomistas T. Povilauskas, tačiau, kaip pabrėžia, tai bus natūralus procesas, mat šiemet priimtas įstatymas apsunkino bankrotų procedūros priėmimą. Dėl to šiais metais bankrotų iškelta perpus mažiau nei pernai.

„Turime mažiausius skaičius per keliolika metų. Logiška būtų sakyti, kad kitąmet jų bus daugiau, manome, kad jie daugiau pasireikš po Naujų metų, bet tai gali keistis. Tai susiję su VMI mokestinės nepriemokos priemone, ji bus aktuali iki gruodžio 31 d., kai įmonės gali nemokėti PVM, GPM ar kitų mokesčių ir sudaryti mokestinę paskolą. Gali būti, kad žiema bus pakankamai sudėtinga tam tikram sektoriui ir antros bangos neišlaikys. Yra toks jausmas, kad po Naujų metų turėtų būti gerokai sunkiau, ypač smulkesniam verslui“, – pažymi jis.

Aistė Žebrauskienė, Tadas Povilauskas
Aistė Žebrauskienė, Tadas Povilauskas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Per anksti kalbėti apie didesnes paramos priemones

Finansinę valstybė paramą Jurbarko verslininkai vertina teigiamai, bet, kaip sako G. Stoškus, taisytinų dalykų yra – reikėtų padidinti paramos dydį, jei tai leidžia finansinės galimybės.

„Esu daug bendravęs su regiono verslininkais. Nuomos kompensavimo mechanizmas veikia neblogai, verslo liudijimų turėtojai gavo kompensacijas, tik jiems tai buvo per maža suma – 257 Eur. Įsivaizduokime, jei šeima gyvena su mažais vaikais, tai nėra pakankama suma, kad būtų galima pragyventi. Todėl praėjus keletui mėnesiui, žmonės pradėjo skųstis, kad finansinės atsargos baigėsi. Tikėkimės, kad šie mechanizmai veiks.

Jeigu įmonės būtų priverstos nutraukti dalį savo veiklos ar visiškai užsidarytų, tuomet reikėtų kompensuoti darbuotojų prastovas, įmonių veiklos netekimo pajamas“, – kokių paramos priemonių per antrąją bangą labiausiai reikėtų verslui, atsako G. Stoškus.

Tačiau ekonomistas nemano, kad šįkart reikėtų didinti valstybės paramą: „Jeigu neprieisime iki radikalių užsikrėtimų atvejų skaičių, nereikės tiek visko riboti. Manau, kad parama neturėtų būti didesnė, šiandien turime dalinį lokalų karantiną, verslas dar nėra tiek daug paveiktas, tad kalbėti apie didesne paramos priemones – per anksti. Tačiau žvelgiame į ateitį. Labai sudėtinga tikėtis, kad išvengsime griežtesnių priemonių, nes visuomenė šiuo metu nėra labai atsakinga.“

T. Povilauskas neslepia nerimo dėl gamyklų darbo, įsisukus virusui. Eksportuojančiose gamyklose atsiradus ne keliems, o keliasdešimt užsikrėtimų, tektų stabdyti gamybą. Anot jo, tada Lietuva patirtų didžiulių reputacinių nuostolių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.5000

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (452)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Ką Lenkijos išstojimas iš ES reikštų Lietuvos gyventojams: prognozuoja produktų brangimą (467)

Lenkijai pareiškus, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių yra „nesuderinami“ su šios...

Teismas: kariuomenė privalo nutraukti „Skalvio“ ir „Šakių“ remonto konkursą (16)

Lietuvos kariuomenė privalo nutraukti priešmininio laivo „Skalvis“ bei paieškos ir gelbėjimo...

Regione baldų gamybos verslą užsukę vyrai: brangimas vyksta kosminiu greičiu (71)

Pakruojyje korpusinius baldus gaminantys Robertas Špakis ir Modestas Mackonis pasakoja apie šiandien...

Komisaras: ateityje energijos nepriteklius Europoje gali išaugti dar labiau (13)

Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmitas perspėja,...

Top naujienos

Prognozuoja tolesnius Vyriausybės veiksmus: ar pasirinks dėti pilnus stabdžius, ar palaipsnį griežtinimą, bet to neišvengsime (662)

Koronaviruso atvejų augimo Lietuvoje tempai vis garsiai skirtingų sričių ekspertus skatina...

Dailius Dargis | D+

Užkeikti mafijos turtai: kaip „Kamuolinių“ milijonierius sukaupė įspūdingus turtus, o triukšmingų kaimynų atsikratė savais metodais

Artimiausiu metu teismą pasieks didžioji „Kamuolinių“ gaujos byla, kurioje paaiškės naujų...

Šios savaitės orai – permainingi: antradienį bus šalnos, bet ketvirtadienį gerokai sušils

Savaitgalį gana debesuotus ir su trumpais lietumis orus lėmęs ciklonas pirmadienio dieną...

Dingusio lagamino drama: kaip atostogas gali sugadinti neatsakingas Vilniaus oro uosto vyrukas (91)

Liūdna istorija apie tai, kaip neatsakingi oro uosto darbuotojai gali sugadinti atostogas. Vilniuje...

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (67)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Į laisvę paleido koronavirusu sergantį kalinį: vos tik grįžęs sulaukė policijos pareigūnų (16)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka...

Ne viskas Užkalnio Klaipėdoje tobula, arba korumpuotų apžvalgų kyšančios ausys (100)

Sveiki, čia Andrius Užkalnis , ir aš esu jūsų geriausias draugas ir mėgstamiausias maisto...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (163)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (452)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Trečiojo šimtuko žaidėjui nusileidęs Berankis liko už Kremliaus taurės turnyro borto (43)

Ričardas Berankis (ATP-106) nepateko į Rusijoje vykstančio ATP 250 serijos Kremliaus taurės...