2008 m. antrąjį ketvirtį bendrosios pridėtinės vertės augimą lėmė pridėtinės vertės kitimas apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse.

2008 m. per pirmąjį pusmetį bendrasis vidaus produktas siekė 52 587 mln. litų to meto kainomis ir padidėjo 6,2 procento. Be antrąjį ketvirtį augimą lėmusių veiklos rūšių, pusmečio rezultatams įtakos turėjo transporto, sandėliavimo ir ryšių bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmonių sukurtos pridėtinės vertės didėjimas.

2008 m. antrąjį ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 8 448 litai bendrojo vidaus produkto. Tai (eliminavus kainų pokyčių įtaką) 5,9 procento daugiau nei 2007 m. atitinkamu laikotarpiu.

Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2008 m. antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2007 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 5,7 procento, o palyginti su ankstesniu ketvirčiu, – 1,1 procento (2 pav.).

R.Kuodis: duomenys pataiko į prognozes

Po pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo lrt.lt kalbinta „Sampo“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė komentavo, jog paskelbtas rodiklis viršijo lūkesčius, bet „viso paveikslėlio nepakeitė“.

„Kiti ketvirčiai turėtų parodyti tikslesnį paveikslėlį. Tos priežastys, dėl kurių patikslintas pirmojo ketvirčio BVP rezultatas, nėra pakankamai reikšmingos“, – tuomet aiškino ji.

Lietuvos banko Ekonomikos komiteto pirmininkas Raimondas Kuodis pirmadienį lrt.lt sakė, jog naujausi duomenys „daugmaž pataiko į prognozes“.

Jis aiškina, kad daugelis analitikų ir tikėjosi, jog Lietuvos ūkio nusileidimas nebus toks skausmingas kaip latvių ar estų, bet priduria, kad antrąjį pusmetį ir toliau reikia laukti ekonomikos lėtėjimo.

„Mes nepatyrėme Rusijos ekonominės blokados kaip kad estai [valstybių santykiai paaštrėjo, kai estai nutarė nukelti bronzinio kario skulptūrą – lrt.lt], nebuvome taip svaigiai pakilę kaip latviai, kad kristume iš taip aukštai, todėl tiesiog grįžtame prie normalesnio augimo tempo“, – komentavo R. Kuodis.

Tačiau antrasis pusmetis, jo teigimu „neturėtų būti toks džiaugsmingas“.

„Dabar dar buvo išlikusi tam tikra inercija – reikia pabaigti pradėtas statybas ir panašiai. Nors, tarkime, žemės ūkio derlius pas mus prognozuojamas labai neblogas ir rodikliui gali būti labai naudingas. Gal ir maisto kainos nebedidės kaip iki šiol“, – svarsto R. Kuodis.

SEB: kol kas kas „leidžiamės minkštai“

Antrojo ketvirčio preliminarus įvertis yra mažiausias nuo 2004 m. pabaigos, tačiau jis teikia pagrindo nuosaikiai ramybei. Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, augimo tempo nuosmukis yra nežymus – 2007 m. antrąjį ketvirtį jis sudarė 8,0 proc., o 2008 m. pirmąjį ketvirtį – 7,0 proc. Taigi Lietuvos ekonomikos plėtra kol kas lėtėja pagal „minkštojo nusileidimo“ scenarijų, statistikos rezultatus komentuoja SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

„Antrąjį pusmetį BVP augimo tempai toliau lėtės palengva. Gerų naujienų nebesulauksime iš vidaus prekybos fronto – vartojimą varžys dviženklė infliacija ir prastėjantys namų ūkių lūkesčiai. Nors statybų sektoriaus plėtra išlieka sparti, ji ims akivaizdžiau stoti antrąjį šių metų pusmetį. Ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos plėtros rezultatą turėtų šiek tiek pataisyti palankios statistinės bazės efektas – 2007 m. metų pabaigoje laikinai buvo sustabdyta „Mažeikių naftos“ gamykla. Be to, šiemet lėčiau nei įprasta pastaraisiais metais didėja užsienio prekybos deficitas“, – sako SEB banko ekspertė.

„Manome, kad antrąjį 2008 m. pusmetį ekonomikos plėtra bus dar lėtesnė nei pirmąjį, tačiau kalbėti apie dramatiškus pokyčius kol kas ankstoka. Taigi SEB banko 2008 m. BVP prieaugio prognozė – 5,5 proc. - atrodo visiškai reali“, – tvirtina SEB banko atstovė.

Lrt. lt primena, jog Lietuvos bankas, Finansų ministerija bei didieji šalies komerciniai bendrą metų BVP augimą numato mažesnį nei pirmųjų ketvirčių rezultatai – prognozės svyruoja nuo kiek daugiau nei 5 iki 6 proc.

2009 metais, anot specialistų, augimas bus dar lėtesnis.

Pernai Lietuvos BVP užaugo 8,7 proc. ir sudarė 96,7 mlrd. Lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją