aA
Derybos dėl 2021-2027 m. ES biudžeto (daugiametės finansinės perspektyvos (DFP) – tarsi amerikietiški kalneliai. Dar ryte atrodė, kad nieko sutarti nepavyks ir netrukus visi ES šalių lyderiai išsiskirstys, tačiau po pietų – derybos atsinaujino.
ES lyderių susitikimas Briuselyje
ES lyderių susitikimas Briuselyje
© Reuters / Scanpix

Į Briuselį atvykę ES valstybių vadovai naktį į penktadienį miegojo nedaug. Paskutinis Lietuvos prezidento susitikimas įvyko 4 val. ryto su deryboms pirmininkaujančiu Europos vadovų tarybos pirmininku Charles’iu Micheliu. Teigiama, kad daug diskusijų dėl Lietuvos reikalavimų nebuvo – mat bendrai visos derybos įstrigo. „Taupusis ketvertas“ – Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija – blokuoja bet kokį sutarimą dėl bendro biudžeto dydžio.

Šios šalys, kurios vienos daugiausiai sumoka į ES biudžetą, siekia, kad DFP būtų 1 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Ch. Michelio pateiktame pasiūlyme numatoma, kad biudžetas bus 1,074 proc. (1,084 trln. eurų). Anksčiau Europos Komisija siūlė dar didesnį DFP – 1,11 proc. (1,105 trln. eurų), o Europas Parlamentas – net 1,3 proc. Lietuva pasisako už didesnį ES biudžetą, bet dėl to didelių vilčių neturi.

Iki paryčių trukusios derybos su „taupiuoju ketvertu“ rezultatų neatnešė. Diplomatų teigimu, Ch. Micheliui nepavyko nei įtikinti, nei suskaldyti ketvertuko. Penktadienio ryte situacija atrodė nepakitusi ir dalis diplomatų bei žurnalistų jau ruošėsi pakuotis lagaminus.

„Jei šalys nepakeis savo pozicijos, mes tikriausiai skrisime namo šiandien. Nėra apie ką kalbėti“, – teigė Čekijos premjeras Andrejus Babišas.

Vis dėlto link pietų situacija pradėjo keistis. Valstybių vadovų vairuotojams liepta „išjungti automobilių variklius“ po to, kai į „taupiojo ketverto“ susitikimą įstraukė du Europos sunkiasvoriai – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Jausmas buvo toks, kad nebus net kompromisinio pasiūlymo, nes pozicijos labai išsiskiria. Bet dabar, kai plenarinė sesija atidėta, vyksta bandymas pastatyti tiltą tarp „taupiojo ketverto“ ir kitų“, – politico.eu teigė vienas pareigūnas.

„Financial Times“ teigia, kad deramasi dėl DFP sumažinimo iki 1,03-1,05 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų.

Eurai
Eurai
© AFP / Scanpix

Susitarimo dėl DFP paieška jau ir taip vėluoja, o jei nepavyks sutarti nukentės visos šalys ir ES laukia paralyžius, teigia Europos pareigūnai.

„Jei nebus susitarimo dėl ES biudžeto, tuomet išvis nebus Sanglaudos, užsienio politikos ir kitų gyvybiškai svarbių programų“, – teigė aukštas Europos Komisijos pareigūnas.

Europos Parlamentas, nors ir neigiamai įvertino Ch. Michelio pasiūlymą dėl DFP, bet irgi prisijungė prie spaudimo – trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame piešiamas beveik apokaliptinis vaizdas: jei ES lyderiai nesutars, tuomet esą „vienas milijonas jaunų žmonių negalės pasinaudoti „Erasmus+“ programa; 5 tūkst. mokslininkų darbo vietų per mėnesį neliks; 100 tūkst. projektų ES regionuose įstrigs; bus paveikti infrastruktūros projektai, tokie kaip „Rail Baltica“.

Lietuvai naujausias Ch. Michelio pasiūlytas DFP palankesnis nei iki šiol buvęs Suomijos, bet, oficialių pareigūnų teigimu, jis vis tiek neatitinka Lietuvos poreikių, nes ES lėšos Lietuvai, lyginant su 2014-2020 m. ES biudžetu, mažėja apie 1,6 mlrd. eurų.

Tiesa, naujausias DFP pasiūlymas numato, kad Sanglaudos politikos fondas (pinigų, skiriamų nuo kaimo mokyklų renovavimo iki investicijų į pramonę) Lietuvai mažės „tik“ 24 proc. (suomių pasiūlymas numatė 27 proc. mažėjimą), t.y. šiek tiek daugiau nei 1,7 mlrd. eurų (nuo maždaug 7,4 iki 5,6 mlrd. eurų). Kartu siūloma sumažinti reikalavimą nuo 30 iki 25 proc. iš valstybės biudžeto kofinansuoti Sanglaudos projektus (išskyrus Vilniaus regioną, kurio rodikliai galima sakyti „kalti“ dėl to, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui viršijo 75 proc. ES vidurkio ir dėl to taip smarkiai nurėžiamos Sanglaudos lėšos).

Taip pat Ch. Michelio pasiūlyme atsižvelgiama į gyventojų emigraciją – naujienų agentūros BNS teigimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai papildoma parama dėl šio faktoriaus siektų apie 180 mln. eurų. Be to, Lietuvai iki 14 porc.mažinamas reikalavimas kofinansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Kartu siūloma galimybė laisviau skirstyti ES pinigus, nuo 2022 m. nuosekliai didinti išmokas žemdirbiams, tam tikrą paramą, kaip eurozonos valstybei bei 97 mln. eurų iš Teisingos pertvarkos mechanizmo, skirto Europos žaliojo kurso įgyvendinimui.

Vis dėlto tai Lietuvos ne visai tenkina.

„Pirmiausia Sanglaudos fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmas darbas padarytas ir šiek tiek lėšos perskirstytos mūsų naudai, bet to nepakanka. Labai gerai, kad buvo atsižvelgta į mūsų depopuliaciją arba kitaip gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, bet tai kas buvo pasiūlyta – 71 ar 72 eurai žmogui per metus – tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės. Kitas dalykas – tiesioginės išmokos žemdirbiams. (...) Reikalavimai sulyginti, konverguoti tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiška“, – dar ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

Taip pat Lietuva norėtų gauti daugiau pinigų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui (siūloma 490 mln. eurų (6,8 proc. mažiau nei 2014-2020 m.) ir Kaliningrado tranzitui (siūloma 139 mln. eurų (11,5 proc. mažiau nei 2014-2020). Lietuva Ignalinai prašė apie 700 mln. eurų, o Kaliningradui – 215 mln. eurų.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.5500
Verslas PliusEdgaras Savickas

Po kelių metų pertraukos – iškart du rimti streikai Lietuvoje: kodėl jų nebuvo anksčiau ir kas pasikeitė (2)

Iš esmės Lietuvoje streikuoja tik švietimo darbuotojai. Visus kitus streikus nuo pat...

Bankrutuojančios „Arvi ir ko“ pirkėjų neatsirado

Pirmasis verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „ Arvi ir ko “...

Vaščega: EK nesutinka skirti Vengrijai ES lėšų – ji vėluoja su teisinės valstybės reformomis

Europos Komisija (EK) toliau laikosi pozicijos, kad visos Vengrijai numatytos Europos Sąjungos (ES)...

Lietuvos bankas skyrė baudas „Tele2“ ir „Secure Nordic Payments“

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas nusprendė skirti baudas dviems bendrovėms: „...

Top naujienos

Karo ekspertai: sprogimų oro uostuose pažeminti rusai jau ėmėsi veiksmų (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertai teigia, kad...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Po kelių metų pertraukos – iškart du rimti streikai Lietuvoje: kodėl jų nebuvo anksčiau ir kas pasikeitė (2)

Iš esmės Lietuvoje streikuoja tik švietimo darbuotojai. Visus kitus streikus nuo pat...

Vengrija užblokavo didžiulį ES pagalbos Ukrainai paketą (38)

Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui...

Slav Okov, Jasmina Kuzmanovic

ES skubiai gręžiasi į Balkanus: gavo nerimą keliančių signalų

Ne vieną dešimtmetį prisijungimas prie Europos Sąjungos Balkanų šalyse buvo traktuojamas kone...

Girkinui „specialioji operacija“ Ukrainoje baigėsi nesėkme (4)

Buvęs „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) kovotojų lyderis ir karo nusikaltėlis Igoris...

Šių būstų populiarumas per pastaruosius metus tiesiog sprogo: bankai jų įsigijimui siūlo geresnes sąlygas (1)

Šiandien, kai jaučiamas naujos statybos būsto ir naujų verslo centro trūkumas, svarbu kalbėti ne...

Alano ir Valdos Chošnau šeimoje – skaudi netektis: pora skyrė už širdies griebiančius žodžius (1)

Antradienį Lietuvą apskriejo liūdna žinia – mirė buvęs premjeras Adolfas Šleževičius ....

Profesorius įvertino Macrono pareiškimus: jis žaidžia dvigubą žaidimą (18)

Garsiai nuskambėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas, kad Vakarai turėtų...

Karas Ukrainoje. Rusijoje – didelis gaisras: dronas atakavo Kursko aerodromą Zelenskis atvyko į Donbasą

Rusijoje tęsiasi mįslingos atakos prieš aerodromus, kuriuose bazuojasi lėktuvai, bombarduojantys...

Neafišuoti pokyčiai priimtame biudžete: milijonai padalinti universitetams, padidintas VSD ir STT finansavimas

Vyriausybė kitų metų biudžeto projektą viešai pirmą kartą pristatė spalio 7 dieną, o...