Į LRT.lt kreipėsi skaitytoja Vaida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ir papasakojo, kaip, radusi Darbo biržos skelbimą, bandė sudalyvauti konkurse – Darbo birža ieškojo projekto „Atrask save“ darbo paieškos elektroninėje erdvėje ugdymo specialisto.
„Dar lapkričio 6 d. pateikiau prašymą dalyvauti konkurse dėl minėtų pareigų. Sistemoje yra patvirtinimas, kad mano kandidatūra atitinka reikalavimus. Daugiau jokių žinių nesulaukiau. Vėliau su manimi buvo susisiekta telefonu, Jolita Paliulyte prisistačiusi Darbo biržos darbuotoja paklausė, ar mane dar domina pareigos, pasiūlė atvykti į darbo pokalbį, tačiau tuo metu į darbo pokalbį atvykti negalėjau.
Specialistė patikino susisieksianti kitą savaitę, tačiau taip ir nepaskambino. Bandžiau prisiskambinti pati, tačiau nepavyko, tada kreipiausi el. paštu. Po kelių dienų Darbo biržos specialistė manęs el. laišku pasiteiravo, ar detales dėl darbo vietos, į kurią pretendavau, galėtume aptarti telefonu, tačiau ir vėl nesulaukiau skambučio.
Gruodžio 5 d. gavau pranešimą, kad konkursas dėl darbo paieškos el. erdvėje ugdymo specialisto pareigų buvo atšauktas ir vėl pradėtas iš naujo, taigi aš vėl pateikiau prašymą. Po kelių dienų sulaukiau dar vieno pranešimo apie atšauktą konkursą, nors darbo skelbimas vis dar aktyvus. Klausimas – tai formaliai, fiktyviai vykdyta paieška ar tiesiog darbuotojos J. Paliulytės visiškas negebėjimas komunikuoti, atsakomybės trūkumas?“ – klausia Vaida.
Sistemos klaidos ir procedūrų pažeidimo šešėlis
Kauno teritorinės darbo biržos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja J. Paliulytė LRT.lt teigia, kad projekto „Atrask save“ darbo paieškos elektroninėje erdvėje ugdymo specialisto konkursas buvo paskelbtas per blogai suveikusią Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, o apie pretendentų atrankos datą ir laiką pretendentams buvo pranešta sistemoje.
„Numatytą dieną ir laiką nesulaukusi kandidatų, Kauno teritorinės darbo biržos komisija operatyviai su jais susisiekė telefonu, siekdama išsiaiškinti, ar kandidatai ketina dalyvauti atrankoje. Vieno iš pokalbių su kandidatu metu paaiškėjo (tai patvirtino ir daugiau pretendentų), kad pretendentai per sistemą nebuvo gavę pranešimo apie konkurso datą ir laiką. Apie sistemos trikdžius nedelsiant buvo informuotas Valstybės tarnybos departamentas.
Minėtą dieną dėl sistemos klaidos neįvykus konkursui, jis buvo atšauktas. Daugiau atšauktų konkursų dėl projekto „Atrask save“ darbo paieškos elektroninėje erdvėje ugdymo specialisto pareigų nebuvo“, – tikina J. Paliulytė.
Paklausta, kodėl tuomet viena iš pretendenčių gavo pranešimą, kuriame teigiama, kad konkursas vėl atšauktas, Darbo biržos atstovė svarstė, kad greičiausiai ir vėl įsivėlė Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos klaida.
Teisininkai pastebi, kad, jei paaiškėtų, jog mergina gavo pranešimą apie atšauktą konkursą, o jis iš tiesų vyktų ir į konkurso vietą būtų priimtas darbuotojas, teisiškai būtų pažeistos konkurso vykdymo procedūros ir tokį konkursą būtų galima vadinti neteisėtu.
Darbo biržos projektui – Seimo narių įtarimai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys dar prieš kelerius metus itin skeptiškai vertino prasidėjusį projektą „Atrask save“ ir abejojo, ar jis duos apčiuopiamos naudos. Dar vasarą parlamentaras tvirtino, kad šiuo projektu turėtų susidomėti Seimo Antikorupcijos komisija.
Paklaustas, ar situacija pakito, ar Darbo birža pateikė neskaidrumo šešėlį galinčius išvaikyti argumentus, parlamentaras LRT.lt sakė įtikinamų atsakymų nesulaukęs.
„Dėl konkretaus atvejo sunku ką nors komentuoti, tačiau kol kas argumentuotų atsakymų iš Darbo biržos dėl projekto „Atrask save“ skaidrumo ir efektyvumo nesame gavę. Išsiuntėme klausimus dar vasarą, tačiau atsakymai netenkino, tikimės detalesnių paaiškinimų.
Kiek žinau, Seimo Antikorupcijos komisija taip pat yra išsiuntusi klausimus, į kuriuos laukia atsakymų. Tačiau man tokie projektai kelia daug klausimų, nes tai – „minkšti“ projektai, kuriais piktnaudžiauti galima labai smarkiai. Jų efektyvumas yra visiškai abejotinas. Su projektui skirtais 40 mln. eurų ES lėšų, dirbant su verslo struktūromis, vietoje savęs atradinėjimo būtų galima sukurti labai konkrečias darbo vietas“, – teigia R. Dagys.
