„Jeigu kalbame apie 44 metų vyrą, kuris į rankas gauna apie 1,5 tūkst. eurų atlyginimą, ir jis nusprendė nekaupti 2019 metais, ką mes matome, kas atsitiko per trejus metus, toks žmogus prarado virš 3 tūkst. eurų, arba prarado apie du savo atlyginimus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį pristatydamas sukurtą skaičiuoklę kalbėjo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis.
Skaičiuoklę galite rasti čia.
Pasak T. Gudaičio, priemone gali naudotis ir tie asmenys, kurie nebuvo sustabdę įmokų, jie galės įsivertinti, kiek „laimėjo“ dėl savo sprendimų.
„Sukūrėme skaičiuoklę (...) Pabandėme sukurti įrankį, kur dirbantieji, kurie sustabdė įmokas, galėtų įsivertinti, ar pasiteisino tas jų sprendimas, kas būtų buvę su jų pinigais, jeigu jie būtų tęsę kaupimą. Manome, kad tokia skaičiuoklė turėtų galbūt nuimti emocinius sprendimus, bet tikrai ragintume pasiskaičiuoti, įsivertinti ir be jokių emocinių sprendimų, kuriuos gal darėme 2019 metais „aš nekaupsiu, nežinau, palauksiu“, raginame skaičiuokle pasinaudoti“, – kalbėjo LIPFA vadovas.
T. Gudaitis teigia, kad vidutinė metinė antrosios pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo rekordinė.
„Praėjusių metų rezultatai, tai yra, ta grąža, kurią uždirbo dalyviai, kurie kaupia papildomai savo lėšas pensijai, yra įspūdinga, virš 21 proc. yra vidutinė metinė grąža. Jaunesni dirbantieji, kaupiantys pensijai uždirbo daugiau, tie, kurie solidesnio amžiaus, arčiau pensijos, – mažiau“, – sakė T. Gudaitis.
„Bet vidutinė grąža yra virš 21 proc., žiūrint istoriškai, per 18 metų laikotarpį, tai yra pati didžiausia vidutinė metinė grąža“, – kalbėjo jis.
Anot LIPFA vadovo, laimi tie, kas „nesiblaško, tęsia kaupimą“.
„Šiais metais apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, dirbančiųjų, kurie prieš trejus metus sustabdė savo naujas įmokas į savo pensijų sąskaitą, turi galimybę sugrįžti ir toliau papildomai sau kaupti pensijai antroje pensijų pakopoje“, – sakė T. Gudaitis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas teigė, kad dabartinė pensijų kaupimo sistema yra motyvuojanti, nes prisideda ir valstybė.
„Kodėl reikalingas pensijų kaupimas? Skaičiai yra tokie, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje prognozuojama, kad po keliasdešimt metų penkiems darbingiems žmonėms teks trys senatvės pensininkai. Demografinė situacija nėra pakankamai palanki“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bitinas.
„Sistema pakankamai motyvuojanti, nes (...) tam tikrą dalį turi skirti iš savo pajamų, bet yra ir valstybės skatinamoji įmoka“, – sakė jis.
Pasak jo, skiriant kaupimui 3 proc. darbo užmokesčio, iš valstybės šiemet gaunama 21,5 euro per mėnesį, o per metus – 259 eurus.
„Kyla klausimų, ar čia gerai ar blogai. Mano supratimu, tai nėra prievarta, tai toks kvaziautomatinis įtraukimas, žmogus gali atsisakyti, pasirinkti, kokiame fonde dalyvauti“, – kalbėjo A. Bitinas.
Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė sako, kad po 2019 metų reformos nereikia galvoti, ar žmogus įtraukiamas į antrą pakopą, ar ne – tai daroma automatiškai.
„Nauda yra įmokų struktūra. Tu prisidedi 3 proc. ir kartu valstybės prisideda 1,5 proc., galimybė yra darbdaviui prisidėti (...) Valstybė yra sukūrusi tokias naudas, kad net sunku atsisakyti ir pasakyti „ne“, nes iš to išlošia kiekvienas“, – kaupimo antroje pakopoje privalumus vardijo R. Merkevičiūtė.
Paklausus dėl Lietuvos pensijų fondų investavimo į Kinijos įmones masto, T. Gudaitis sakė, kad jis yra mažas. Anot jo, Lietuvos dirbantieji, pensijų fondų dalyviai turėtų jaustis saugiai, kaip investuojamos jų lėšos.
„Kadangi yra aktyvus valdymas, kadangi vertiname visas rizikas ir kažkada žiūrėjome savo portfeliuose, tai dalis lėšų, kuri investuojama į Kinijos bendroves, šiandien gali sudaryti apie 2-3 proc., galbūt net ir mažiau, nes tiesiog Kinijos įmonės ir toliau yra įtraukiamos į pasaulinius indeksus (...) Tų lėšų dalis yra nukreipiama tikrai minimali aktyvaus valdymo dėka, lyginant su tuo, kas galėtų būti, jeigu valdymas būtų pasyvus“, – komentavo T. Gudaitis.
Viceministras A. Bitinas patikino, kad antrosios pakopos sistemos skaidrumas nuolat stebimas, o prireikus bus daroma korekcijų.
„Su Lietuvos banko pagalba nuolat stebime sistemą ir jeigu matome tam tikrus neaiškius dalykus, tai atitinkamai bus koreguojama sistema. Šitos sistemos sėkmė priklauso nuo skaidrumo (...) Pasitikėjimą socialinėje srityje mums labai svarbu užtikrinti. Labai daug investuojame ir aiškiname, kad „Sodra“ nebankrutuos, jos niekas nesiruošia privatizuoti (...) O va šita sistema turi būti kaip priedas, neturi vykti kova tarp papildomo kaupimo ir „Sodros“, – sakė A. Bitinas.
LIPFA primena, kad prieš trejetą metų įvykusi antrosios pakopos pensijų kaupimo reforma leido laikinai sustabdyti aktyvų kaupimą tiems pensijų fondų dalyviams, kurie dėl teisinio reguliavimo pokyčių norėjo padaryti pauzę.
„Sodra“ skelbia, jog pensijų kaupimo dalyviams, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų pervedimą, nuo šių metų liepos įmokų pervedimas bus automatiškai atnaujinamas. Tai reiškia, kad draudėjai iš draudžiamųjų pajamų privalės išskaičiuoti dalyvio lėšomis mokamas pensijų įmokas, kurias „Sodra“ perves į jo pasirinktą pensijų fondą.
Pensijų kaupimo dalyviai, kurie nepageidauja, kad jų pensijų įmokų pervedimas būtų atnaujintas automatiškai, iki birželio 30 dienos turi pateikti „Sodrai“ atsisakymą raštu. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros gyventojui, paštu arba atvykus į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.
Asmenims, kurie 2019 metais sustabdė kaupimą, neatsižvelgiant į jų amžių, pakartotinio įtraukimo procedūra bus taikoma ne daugiau kaip tris kartus.
Kaupimo dalyviai, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė įmokų pervedimą, bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
LIPFA praneša, kad Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.
Šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų santaupas investuoja penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
Trečiosios pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
