„Tas krepšelis apima tik pačias pigiausias prekes, kurių kainas dažnai lemia ne tik žaliavos, bet ir transportavimo išlaidos, ir ypač atlyginimai, kurie pastaruoju metu sparčiai didėja. Nesakyčiau, kad tai yra reprezentatyvus krepšelis, kuris apibūdintų bendras tendencijas Lietuvos prekybos centruose, nes štai Statistikos departamento duomenimis, daug platesnis maisto prekių krepšelis per metus kol kas pabrango tik vienu procentu“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Vis dėlto, jo teigimu, reikėtų nusiteikti, kad antrąjį šių metų pusmetį kainos kils sparčiau, nors ir tas augimas nebus spartesnis nei atlyginimų.
„Pabrangusios žaliavos, brangesnis transportavimas ir didėjantys atlyginimai pamažu prasiskverbs į maisto kainas ir turbūt antrą šių metų pusmetį mes matysime gerokai spartesnį maisto produktų brangimą, bet tai nebus 10, 15 ar 20 procentų siekiantis augimas“, – mano N. Mačiulis.
Jo teigimu, kylančias kainas lemia ir tai, kad didelė dalis gyventojų turi daug santaupų.
„Esame tokioje situacijoje, kai daugelis gyventojų turi daugiau pinigų negu galimybių juos išleisti. Dėl to paklausa viršija pasiūlą ir tai pavirsta į didėjančias kainas“, – aiškino N. Mačiulis.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas priduria, kad kainų augimui įtaką daro ir gyventojų elgesys.
„Kai žmonės tikisi kainų augimo, jį toleruoja, dalis pardavėjų tikrai tuo ir pasinaudoja ne tik dėl objektyvių priežasčių. Jei pirkėjas sutinka mokėti, tai kodėl tos kainos šiek tiek ir nepadidinus“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Anot jo, žmonės toleruoja kainų augimą, nes jaučiasi gana komfortiškai Lietuvos ekonomikai nepatyrus didelių sukrėtimų dėl pandemijos.
„Darbo vietos didžiąją dauguma buvo išlaikytos, atlyginimai antrus metus auga kone dviženkliais procentų skaičiais ir kišenėse bruzda pinigai. Jų nebuvo kur per daug leisti 2020 metų antroje pusėje, šių metų pradžioje, dabar, kai galime juos išleisti, daliai žmonių norisi juos išleisti“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
Gerokai daugiau brango paslaugos
N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad žymiai daugiau nei maisto prekės Lietuvoje brango kai kurios paslaugos, taip pat nekilnojamasis turtas.
„Matome, kad jau pastaruosius metus gerokai daugiau pabrango, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos paslaugos, švietimo paslaugos, įvairios kitos paslaugos, kurios labai priklauso nuo atlyginimų tendencijų, taip pat ir būstas, būsto nuoma, baldai, namų apyvokos prekės. Ten infliacija gerokai spartesnė – ji priklauso ir nuo pasaulinių tendencijų, nuo žaliavų trūkumo“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvai kyla ekonomikos perkaitimo rizika, ypač kai šalį pasieks dar ir ES pinigai, nors, teigia N. Mačiulis, kol kas nepanašu, kad situacija būtų panaši į tokią, kokia buvo 2007–2008 metais: „Kol kas tuo nekvepia, bet ženklų yra, žiūrint į NT rinką, atlyginimų tendencijas, ten ekonomika jau yra įšilusi.“
M. Dubnikovas taip pat mano, kad nei šiais, nei kitais metais tokio didelio perkaitimo kaip 2008 metais nebus.
„Turėsime tikrai didesnius kainų augimus nei Vakarų Europoje, bet nebus to labai didelio ir visa griaunančio perkaitimo, kokį matėme 2007 ar 2008 metais“, – teigė jis.
Pasak M. Dubnikovo, tendenciją, kad Lietuvoje kainos auga sparčiau nei Vakarų Europos šalyse, stebėsime dar mažiausiai dešimtmetį.
„Ir artimiausius 10 metų kainos augs greičiau negu Vakarų Europoje, nes mes vijomės ir artimiausiu metu vysimės Vakarų Europą įvairiais aspektais. Ir pragyvenimo lygiu, ir kainomis“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
