Infliacijos spaudimas: ar reguliuotojas turės naujo darbo?
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad rinkimus laimėjusio D. Trumpo ekonomikos stiprinimo priemonės gali paspartinti kainų augimą, tačiau lyderis turintis ir antiinfliacinių sprendimų.
„Dvigubas akstinas infliacijos atsigavimui ateina iš D. Trumpo. Pirmas, jeigu tikrai įves muito tarifus ne tik Kinijai, bet ir kitoms valstybėms. Kitas – jeigu bus sumažinti mokesčiai ir ekonomika pradės „kunkuliuoti“ dar labiau, bus įkaitusi. Kai ji įkaitusi, infliacija didėja ir atvėsinimui, tikėtina, kad palūkanas reikės palaikyti didesnes“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekspertas akcentuoja energetiką kaip tai, kas gali sušvelninti infliacijos tempą.
„Vis dėlto D. Trumpas turi kišenėje kitų kozirių: biurokratijos mažinimas, jis mano, kad tai turėtų padėti. Ir ypač energetika. Energetika yra stiprioji Amerikos pusė. Amerika per pastarąjį dešimtmetį tapo energetine supergalia, ji išgauna daugiau naftos, nei Saudo Arabija ir Rusija kartu sudėjus, yra didžiausia pasaulyje gamtinių dujų eksportuotoja“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Jis atkreipia dėmesį ir į reakciją energetinių žaliavų rinkose, paskelbus apie D. Trumpo laimėjimą rinkimuose.
„Tas D. Trumpo „drill, baby, drill“, reiškia, toliau didinti naftos ir dujų išgavimą, matome, kad ne viskas „pažaliavo“ (tai yra, pakilo – red.) – „paraudonavo“ naftos ir dujų kainos, jos sumažėjo, tikimasi, kad D. Trumpas užpildys ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų rinką, bet taip pat bus daugiau naftos ir dujų, skirtų eksportui.
Tad iš tiesų: rinkos labiau tikisi, kad bus infliacinis D. Trumpo spaudimas, bet gali būti, jog didinant pasiūlą, ypač per energetiką, pavyks tuos infliacinius procesus kažkiek pristabdyti“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Rugsėjį metinė infliacija JAV siekė 2,4 proc.
Tema, kurios vengta kampanijoje
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad universalus muitas importuojamoms prekėms kartu su augančiu valstybės deficitu (D. Trumpas žadėjęs sumažinti ir mokesčius, pavyzdžiui, pelno mokestį) sukeltų infliacinį šoką.
„Modeliai rodo, kad vien mokestiniai pakeitimai, kuriuos D. Trumpas žadėjo įvesiantis ar grąžinsiantis, turėtų šalies deficitą padidinti bent keliais trilijonais dolerių. Priminsiu, kad valstybės skola JAV šiuo metu ir taip siekia rekordines aukštumas, nematytas nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pranešime sako G. Ilekytė.
Jos manymu, infliacijos ir deficito derinys priverstų Amerikos centrinį banką laikyti palūkanas ties aukštu lygiu ir „tikriausiai paankstintų dieną, kai užsienio gyventojai nebenorėtų skolinti JAV“.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad pavojaus Amerikos finansiniam ar ekonominiam stabilumui dėl valstybės skolos, bent jau kol kas, nėra.
„Tol, kol visuose vandenynuose stovi lėktuvnešiai, pavojaus nėra. Ir (kol) yra sveiki lėktuvnešiai ir statomi nauji. Dolerio stabilumas yra palaikomas karine galia. Dabar dėl pačios skolos: ji neišvengiamai didėja, praktiškai paskutinius ketverius metus vienintelį pozityvą galima įžvelgti, kad procentinė dalis, palyginti su ekonomika, šiek tiek sumažėjo“, – laidoje „Verslo tema“ sakė M. Dubnikovas.
Jis pabrėžė, kad JAV yra išskirtinė valstybė karinės galios požiūriu, tad kalbėti apie problemas dar per anksti ir galimai to nenutiks dar ketverius metus ar ilgiau.
„Skaitine reikšme skola keliauja tolyn ir tolyn. Kažkada, be abejo, tai sukels problemų, nes anksčiau ar vėliau sukelia. Jeigu šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų skola sudaro per 120 proc. nuo BVP, sutikime, kad tai – nelabai sveikas skaičius“, – sako pašnekovas.
Ž. Mauricas mano, kad šis klausimas yra rimta problema, nes skola tikrai nuolat auga.
„Skola yra didžiausias iššūkis, nes ji labai stipriai išaugo D. Trumpo prezidentavimo metu, vėliau dar labiau išaugo J. Bideno prezidentavimo metu, nes buvo milžiniški deficitai popandeminiu laikotarpiu – tai nemaža dalimi ir lėmė didžiulę infliaciją Jungtinėse Valstijose“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, galbūt ir natūralu, kad per debatus kandidatai vengė kalbėti apie valstybės skolą, bet negalima nepastebėti, jog ji ir toliau augs trilijonais.
„Nei Kamala Harris, nei D. Trumpas nežadėjo ir apskritai nekalbėjo – aišku, gal ir logiška, nelabai populiaru prieš rinkimus kalbėti, – nepasiūlyta priemonių deficito mažinimui.
D. Trumpo pasiūlytos (fiskalinės ir kitos – red.) priemonės padidintų deficitą gerokai labiau negu K. Harris. Ir klausimas, ar tie pasiūlymai tikrai bus įgyvendinti. Čia bus didžiausias neapibrėžtumas. Nes matote: politikai prieš rinkimus kalba viena, o po rinkimų kita daro“, – mano ekonomistas.
Vašingtone veikiantis ne pelno siekiantis Atsakingo federalinio biudžeto komitetas (Committee for a Responsible Federal Budget) dar iki rinkimų skaičiavo, kad būsimasis prezidentas ar prezidentė turės rimtų išbandymų, tarp kurių yra būtent valstybės skola, gresianti lėtesniu ekonomikos augimu ir mokesčių krize.
„Tačiau nė vienas iš kandidatų 2024 metų prezidento rinkimams nepateikė plano dėl šios augančios skolos naštos. Mūsų analizė rodo, kad mokesčių ir išlaidų planai Kamalos Harris ir Donaldo Trumpo atveju, tikėtina, toliau augintų deficitus ir skolą (...). K. Harris planas iki 2035 metų didintų skolą 3,95 trilijono, o D. Trumpo planas – 7,75 trilijono dolerių“, – teigia komitetas.
JAV valstybės skolos augimas:
Internete skelbiamas ne vienas JAV valstybės skolos skaitiklis, šiuo metu rodantis jos artėjimą prie 36 trln. JAV dolerių, tai reiškia apie 106,5 tūkst. dolerių kiekvienam šalies piliečiui.
JAV realusis BVP šių metų liepą-rugsėjį augo 2,8 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu (tai yra sumetintas rodiklis), praneša šalies Prekybos departamentas. Antrąjį metų ketvirtį didžiausia pasaulio ekonomika augo 3 proc.
Prekybos deficitas – kiek jis aktualus
G. Ilekytės teigimu, dalis ekspertų sako, jog D. Trumpas gali paskelbti JAV prekybos deficitą „nacionaline ekstremalia situacija“, o tai leistų jam remtis nepaprastosios padėties ekonominių galių įstatymu. Tai, savo ruožtu, suteiktų jam teisę greitai įvesti muitą prekėms iš visų šalių.
„Prekybos deficitas (suma, kuria importo vertė viršija eksporto vertę), praėjusiais metais siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių ir, išskyrus 2022 metus, buvo aukščiausiame lygyje per pastaruosius 30 metų.
Jei būtų įvestas universalus muitas visoms prekėms į JAV, tai paveiktų ir Lietuvos gamintojus. Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. visos šalyje pagamintos produkcijos. Negana to, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų“, – mano ekonomistė.
Tuo metu M. Dubnikovas, paklaustas, ar Amerikai pavyktų susigrąžinti prekybos perviršį, teigia, kad vargu, ar tai yra prioritetas.
„Dėl perviršio tikrai labai abejoju, ar jiems pavyktų tai susigrąžinti, nes amerikiečiai yra linkę pasiimti tai, kas jiems parduodama patrauklia kaina. Tad: kaip ir skolos valdymas nėra savitikslis, taip nėra savitikslis ir prekybos balansas“, – teigia M. Dubnikovas.
Anot jo, D. Trumpas ankstesnėje savo kadencijoje kalbėjo šia tema, bet veikiausiai dabar keliami kiti tikslai.
„Karinės, ekonominės galios didinimas – pagrindiniai tikslai, o priemonės ir pasekmės yra šalutiniai efektai. Tarp jų – ir prekybos balansas“, – teigia LVK viceprezidentas.
JAV prekybos balansas per dešimtmetį:
Ar tebegyva „amerikietiška svajonė“?
D. Trumpas 2015 metais, dar prieš savo pirmąją kadenciją, kalbėjo, kad vadinamoji „amerikietiška svajonė“ (angl. American dream) mirė, bet jis ją sugrąžins. Ž. Mauricas mano, jog šios sąvokos supratimas keičiasi.
„Manau, kad pats D. Trumpas kažkiek prisidėjo prie jos keitimosi, nes jis akcentuoja akcijų biržą, taip pat bitkoinas labai stipriai šovė į viršų – svajonė kaip ir prasiplėtė. Dabar ji – ne tik turėti nuosavą būstą, namą, bet taip pat investuoti į akcijas ir tokiu būdu, investuojant į didžiąsias, pirmaujančias pasaulio bendroves, tapti turtingam arba netgi paspekuliuoti kriptovaliutomis ar kitomis investicijomis“, – teigia Ž. Mauricas.
Pasak jo, tai iš dalies paaiškina akcijų rinkų kilimą pasklidus žiniai, jog laimėjo D. Trumpas.
„Tai, matyt, iš dalies lemia rinkų „žaliavimą“, nes jis ir pirmos kadencijos metu, ir dabar rinkimų kampanijoje akcentuoja tą draugiškumą korporacijoms, verslui, bendrąja prasme, ir ta svajonė labiau yra, kad pats turi ją susikurti, investuoti, pats turi kurti savo verslą. Niekas tau per daug nepadės.
Na, labiau grįžimas link Laukinių Vakarų, bet, žiūrint į Amerikos istoriją, jiems tai nėra svetima“, – sako ekonomistas, taip priminęs dar vieną su amerikiečių istorija ir tapatybe susijusią sąvoką.
