16 proc. iš 130 apklaustų Lietuvos gamintojų nurodė, kad per artimiausius metus prekyba su Rusija turės teigiamos įtakos Lietuvos gamintojų veiklai, tačiau 84 proc. ji nepaveiks niekaip. Tačiau per 5-erius metus teigiamos įtakos jau tikisi 49 proc. apklaustųjų, o poveikio nesitiki mažiau respondentų - 51 proc.
Jis taip pat primena, kad Rusijos rinka atsivers ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir kitiems tarptautiniams žaidėjams, kurie turi konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos įmones, todėl siekiant padidinti eksporto apimtis teks laimėti ir tarptautinėje kovoje.
Šalies ekonomika naudos gali ir nepajausti
Šalies prekybos balanso, tai yra, Lietuvos importo ir eksporto skirtumo, Rusijos stojimas į PPO reikšmingai nepaveiks, mano „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
„Kalbant apie Lietuvos prekybos balansą, palyginti su estais, mes esame išskirtiniai, nes labai daug ką importuojame iš Rusijos, iš esmės, tai yra energetiniai produktai, ir tikėtis, kad mūsų prekybos balansas pagerės - to tikrai nebus, nebent nepaisytume energetinių produktų ir žiūrėtumėme, kaip keičiasi prekyba kituose segmentuose“, - mano V. Klyvienė.
Ji primena, kad Rusijos narystė PPO Lietuvai nepadės sumažinti nei dujų, nei naftos kainų, tad ir žymius pokyčius ekonomikoje sunku prognozuoti.
Be to, V. Klyvienė primena, kad Rusijai prisijungus prie PPO, sumažės jos galimybės vienašališkai uždrausti vienos ar kitos prekių grupės eksportą.
Rusija iki šių metų birželio vidurio turėtų ratifikuoti priėmimo į PPO dokumentus ir po 30 dienų tapti pilnateise PPO nare. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija yra skelbusi, kad Rusijai tapus pilnaverte PPO nare, vidutinis muitų tarifas sumažės nuo 10 proc. iki 7,8 proc., žemės ūkio prekių muito vidurkis sumažės nuo 13,2 iki 10,8 proc. o pramonės prekių muitų vidurkis sumažės nuo 9,5 proc. iki 7,3 proc.