Nors ekonomikos augimas prie nulio priartėjo dar gegužę, Rusijos ekonomikos vystymosi ministerija primygtinai tvirtinusi, jog pauzė – laikina, skelbia „Vedomosti“. Ir iš tikrųjų: liepą Rusijos ekonomika pradėjo demonstruoti nedrąsius augimo ženklus, tačiau jau rugpjūtį ir rugsėjį augimas priartėjo prie nulio ribos. Ir III 2013 metų ketvirtį (po silpno augimo per pirmuosius du ketvirčius – atitinkamai 0,2 ir 0,1 proc.) vietoj taip laukto pagyvėjimo sulaukta priešingo rezultato – 0,2 proc. sumenkimo. Skaičiai byloja ekonomikos sąstingio faktą, tvirtina A. Klepačas. Rusijos ekonomikos vystymosi viceministras konkretus: nebuvo nei konkretaus augimo, nei akivaizdaus smukimo.
Rugpjūtį ministerija antrą kartą per metus pablogino 2013 metų ekonomikos augimo prognozes – iki 1,8 proc. Dabar ir šitas skaičius atrodo pernelyg optimistiškai, teigia A. Klepačas: remiantis dabartine situacija, galima spėti, jog iš tikrųjų ekonomikos augimas bus net mažesnis nei 1,5 proc. Prieš savaitę Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog ekonomikos augimas 2013 metais sieks beveik 2 proc.
Oficialių prognozių Rusijos ekonomikos vystymosi ministerija kol kas keisti neskuba. Vilties, jog Rusijos ekonomika IV ketvirtį visgi ims augti, vis dar yra, žada A. Klepačas. Nors, kaip pripažįsta viceministras, pagyvenimas gali būti vos pastebimas, jo greičiausiai nepakaks pasiekti geidžiamo 1,8 proc. augimo (norint tokio rezultato, IV ketvirtį ekonomikos augimas šalyje turėtų išaugti 2,5 karto).
III ketvirčio rezultatai nustebino ir ne vieną analitiką. „Rosstat“ parengti 2013 metų rugsėjo duomenys pasirodė panašus į orą: nei bobų vasaros, nei padoraus rudens – greičiausiai galima kalbėti apie beprasidedančią žiemą“, - teigia Aukštosios ekonomikos mokyklos vystymosi centro darbuotojas Nikolajus Kondrašovas. Naudingų iškasenų pramonė augo, apdirbamoji pramonė silpo, mažėjo investicijų, stojo statybos. Nustojo augusi ir paklausa – paskutinis ekonomikos augimą skatinantis veiksnys.
Smuko ir vartojimo kreditų paklausa – nuo 34,5 proc. sausį iki 28,6 proc. rugsėjį. Per tą patį laiką nepadengti įsiskolinimai ūgtelėjo 35 proc. Kitaip tariant, vis daugiau namų ūkių slegia skolos.
Atlyginimų augimą skatina tik biudžetinis sektorius, tačiau jis negali palaikyti tikrosios gyventojų pajamų dinamikos: rugpjūtį ji paspartėjo, tačiau rugsėjį vėl smuko. Nedarbo lygio augimas taip pat neigiamai veikia paklausą.
Rusijos biudžetui galioja taupymo režimas, o svarbiausi jo prioritetai neturi nieko bendro su ekonomikos augimo skatinimu: didėja išlaidos gynybai, o ekonomikos vystymui ir žmogiškajam kapitalui finansavimas vis karpomas.
Priešrinkiminiu laikotarpiu 2011-2012 metais išlaidos augo, po rinkimų – mažėjo, dėmesį atkreipia „Morgan Stanley“ analitikai, komentuodami cikliško Rusijos ekonomikos sąstingio priežastis.
