Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė LRT.lt sako, kad yra susidūręs su situacija, kai keli bankai dėl vyresnio jo amžiaus atsisakė suteikti paskolą būstui.

Konsultantas Mindaugas Dauksevičius ir „Paskolų brokerio“ direktorius Tomas Dailidėnas taip pat tikina, kad gauti paskolą pensinio amžiaus žmogui – sudėtinga. Vis dėlto bankų atstovai tvirtina, kad paskolą suteikia visiems, sulaukusiems pilnametystės, svarbu, kad būtų palanki finansinė situacija.

T. Dailidėnas kalba, kad paprastai vyresnio amžiaus žmonėms nepavyksta gauti paskolos būstui. Jo teigimu, teikdami kreditą būstui bankai jį suteikia tokiam laikotarpiui, kad klientas jį grąžintų iki pensinio amžiaus – 62–63 metų, o tai, anot T. Dailidėno, apsunkina galimybę pasiskolinti.

„Paskolų brokerio“ direktorius kalba, kad bankų atstovai niekada nepateikia tikrosios priežasties, kodėl nesuteikia paskolos, T. Dailidėnas sako, kad paprastai bankai žada apsvarstyti savo galimybes, tačiau galiausiai paskolos nesuteikia.

Sertifikuotas būsto kreditų konsultantas M. Dauksevičius taip pat abejoja, kad pensinio amžiaus žmogui bankas galėtų suteikti būsto paskolą. Anot jo, jei vyresnio amžiaus žmogus turėtų pakankamai dideles pajamas ar nekilnojamojo turto, kreditą bankas jam galėtų suteikti nebent išskirtinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, paskolinti mažesnę sumą ar suteikti paskolą trumpesniam laikotarpiui – keleriems metams.

„Siekiama, kad iki pensinio amžiaus žmogus jau būtų išsimokėjęs paskolą, kad ji nebūtų našta vėliau“, – kalba M. Dauksevičius.

Pasak konsultanto, pensinio amžiaus žmonės paprastai nesikreipia dėl tokios paskolos.

Atostogos

„Dėl būsto kredito nekonsultavau pensinio amžiaus žmogaus, neturėjau netgi kliento, vyresnio nei 40 metų“, – prisimena M. Dauksevičius. Pasak jo, tokio amžiaus žmonės dažniausiai paskolą gauną ne maksimaliam 30 metų laikotarpiui, o tokiam, kiek metų liko iki pensinio amžiaus.

Svarbiausia – palanki finansinė situacija

„Swedbanko“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas teigia, kad vertindamas kliento skolinimosi galimybes „Swedbank“ atsižvelgia į kliento finansinę situaciją, jos stabilumą bei didelį dėmesį skiria kliento įsipareigojimų vertinimui.

Anot T. Puliko, dėl paskolos gali kreiptis pilnametis asmuo, daugiau apribojimų dėl žmogaus amžiaus nėra, o pagrindinis reikalavimas norint gauti paskolą – palanki finansinė situacija.

„Palanki finansinė situacija yra tada, kai kliento pajamos yra stabilios, abejonių nekelia jų tęstinumas ateityje ir jos yra pakankamos pragyvenimui bei papildomiems įsipareigojimams prisiimti. Rekomenduojama, kad visų finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos neviršytų 30 proc. pajamų.“, – kalba T. Pulikas.

SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė taip pat pabrėžia, kad visi pilnametystės sulaukę klientai, gaunantys tvarias pajamas ir atitinkantys Atsakingojo skolinimosi nuostatus, gali kreiptis dėl paskolos ir ją gauti. Ji pritaria, kad amžius nėra svarbus – bankas analizuoja kliento finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją bei kitus finansinius įsipareigojimus.

„Būsto paskolas ima įvairaus amžiaus klientai – pernai metais jauniausias klientas, kuriam SEB bankas suteikė būsto paskolą, buvo 18 metų, vyriausias – 72 metų“, – pasakoja I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Galimybė gauti paskolą nuo amžiaus nesikeičia

„Swedbanko“ atstovo T. Puliko teigimu, atvejai, kai pensinio amžiaus klientai, susidūrę su finansiniais sunkumais, kreipiasi dėl sutarties sąlygų pakeitimų, yra itin reti, o rizika negrąžinti paskolos nuo žmogaus amžiaus nepriklauso.

„Vertinant tiek jaunus, tiek vidutinio ar vyresnio amžiaus klientus rizikos išlieka tokios pačios – netikėtai sumažėjus pajamoms arba jų netekus, asmuo gali susidurti su sunkumais vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“, – kalba T. Pulikas.

I. Dauguvietytė-Daskevičienė taip pat pritaria, kad su netikėtais finansiniais sunkumais klientai gali susidurti nepriklausomai nuo amžiaus ar šeiminės padėties, tačiau ji pripažįsta, kad jaunesni klientai paprastai turi daugiau galimybių greičiau rasti kitą finansų šaltinį – susirasti naują darbą ar pakeisti profesiją.

„Jaunas kliento amžius neturės įtakos suteikiant paskolą, tačiau situacija, kai žmogus turi prastą istoriją, pavyzdžiui, yra negrąžinęs greitojo kredito, gali pabloginti sąlygas skolinantis ateityje arba visai užkirsti tam kelią“, – svarsto I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Pasak T. Puliko, jei vertinant kliento finansinę būklę nustatoma, kad prieš kreipdamasis į banką jis neturėjo stabilių ir pakankamų pajamų arba matomos prielaidos šių pajamų mažėjimui, kliento gebėjimas grąžinti paskolą gali būti įvertintas griežčiau.

„Galutinis sprendimas teikti finansavimą gali priklausyti ir nuo pageidaujamo paskolos termino – siekiant suteikti būsto paskolą 30 metų, bankas privalo įsitikinti, kad visą šį laikotarpį klientas bus pajėgus grąžinti prisiimtus įsipareigojimus“, – aiškina T. Pulikas.

Anot „Swedbanko“ atstovo, jei, pavyzdžiui, 70 metų žmogus prašytų būsto paskolos, kurią norėtų grąžinti per 30 metų, jam galėtų būti pasiūlyta paskolą imti trumpesniam laikotarpiui.

Vyresni dažniau renkasi vartojimo paskolas

T. Puliko manymu, kalbant apie skirtingo amžiaus žmonių poreikius, galima pastebėti tam tikras tendencijas.

„Vyresnio amžiaus klientų paskolos dažnai skiriamos namams, namų aplinkos gerinimui, pavyzdžiui, būsto remontui. Vartojimo paskolą namams dažniausiai ima 46–50 metų klientai“, – kalba T. Pulikas.

Anot I. Dauguvietytės-Daskevičienės, jauni asmenys būstui skolinasi rečiau ir mažesnėmis sumomis, tačiau paskolą dažniausiai ima ilgiausiam laikotarpiui – 30 metų. I. Dauguvietytės-Daskevičienės manymu, taip yra dėl to, kad jaunesnių žmonių finansinės galimybės yra mažesnės nei trisdešimtmečių, jie nėra sukaupę nuosavų lėšų, skolinasi vieni.

I. Dauguvietytė-Daskevičienė teigia, kad jaunuoliai iki 24 metų sudaro apie 5 proc. būsto paskolos gavėjų. Jos teigimu, šios amžiaus grupės žmonės dažniau keičia gyvenamąją vietą, todėl neskuba prisiimti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų ir įsigyti nekilnojamojo turto.

„Vyresnės kartos žmonės Lietuvoje dažniausiai jau turi nuosavą gyvenamąjį būstą arba, jei perka naują, jį dažniausiai įsigyja savo lėšomis. Imančiųjų būsto paskolą tarp vyresnio amžiaus klientų nėra daug, jie dažniausiai skolinasi trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, 3–5 metams“, – kalba I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

SEB banko duomenimis, aktyviausiai būstui skolinasi 30–35 metų gyventojai. Penkeriems metams sudaromą lizingo sutartį dažniausiai renkasi vidutinio amžiaus žmonės, tačiau pernai vyriausias tokia paslauga pasinaudojęs klientas buvo 70, o jauniausias – 20 metų.

Rawpixel/Unsplash nuotr.

Ekonomistė: vienos taisyklės dėl kliento amžiaus nėra

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistė Edita Giedraitė LRT.lt sako, kad konkrečių apribojimų dėl kredito gavėjo amžiaus nėra nustatyta nei Atsakingojo skolinimo nuostatuose, nei Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme. Anot jos, kredito davėjai patys sprendžia, kokiu būdu bus vertinamas amžius ir jo įtaka skolininko finansinei būklei bei galimybei tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus visą kredito sutarties laikotarpį.

„Skolininkui išėjus į pensiją, jo pajamos dažniausiai sumažėja, o kredito davėjas privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi finansiniai įsipareigojimai“, – svarsto E. Giedraitė.

Anot Lietuvos banko atstovės, ir jaunam, turinčiam darbą bei sukaupusiam pradinio įnašo dalį, asmeniui gali būti sudėtinga įrodyti, kad jo pajamos tvarios ir jis bus pajėgus vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus.

„Nėra vienos taisyklės, kokio amžiaus žmogui lengviausia gauti paskolą. Privalu įvertinti konkrečias aplinkybes kiekvienu atveju, pavyzdžiui, skolininko pajamas, jų įvairovę bei tvarumą, prašomo kredito dydį ir ankstesnių kreditų grąžinimo istoriją“, – tvirtina E. Giedraitė.

Ekonomistės teigimu, su nekilnojamuoju turtu susijusį kreditą išduodantys bankai ar kitos kredito įstaigos privalo laikytis Lietuvos banko reikalavimų. Tokiu būdu siekiama užtikrinti atsakingo ir tvaraus skolinimo bei skolinimosi standartus ir apsaugoti skolininkus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos.

Anot E. Giedraitės, visi skolininko prisiimami finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti daugiau nei 40 proc. šeimos pajamų. Tokios sąlygos sudaromos tam, kad sumokėjus mėnesinę įmoką už paskolą klientui liktų pakankamai pinigų būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms.

Imant būsto paskolą, paskolos gavėjas taip pat privalo būti sukaupęs bent 15 proc. būsto vertės savomis neskolintomis lėšomis, kurios tampa pradiniu įnašu būsto pardavėjui.