A.Misevičius: grynųjų pinigų apyvartos mažinimas - ne pirmoji priemonė kovoje su šešėliu

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius pripažįsta, kad tai galbūt sudarytų prielaidas bankinėms paslaugoms pigti, tačiau kovoje su šešėliu, dėl ko apie tokią iniciatyvą ir prabilta, pasak jo, tai - ne pirmoji priemonė.

„Manau, kad tai kelintos eilės priemonė, bet ne pirmoji (kovai su šešėliu - ELTA)", - teigė A. Misevičius pirmadienį žurnalistams.

Apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažinimą prabilta sausio pabaigoje, po premjero Andriaus Kubiliaus ir „Swedbank" atstovų susitikimo. Tuomet Vyriausybės vadovo patarėjas Mykolas Majauskas dėstė, kad didelė grynųjų pinigų apyvarta yra palanki terpė šešėlinei ekonomikai.

Pirmadienį pasiūlymai grynųjų pinigų apyvartai mažinti svarstyti Vyriausybės pasitarime.

„Aš noriu pasakyti, kad tai yra pirminė diskusija. Iš tiesų pastebime problemą, kad Lietuvoje yra didelis mastas atsiskaitymų grynaisiais pinigais, o grynieji pinigai yra ta terpė, ant kurios auga šešėlinė ekonomika, neapskaityta ekonomika, kontrabanda, nelegalus darbas, atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“, mokesčių vengimas. Todėl pradėjome diskusiją. Pasiūlymų yra įvairių – nuo pakankamai radikalių iki tokių, kad reikia geriau informuoti, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijai. Nuspręsta sugrįžti prie tos temos, Vyriausybė pritarė, kad papildomas dėmesys grynųjų pinigų apyvartai yra reikalingas, tačiau neperlenkiant lazdos“, - po pasitarimo sakė Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, ministrų kabinete nebuvo šnekama apie konkrečias sumas, nuo kurių atsiskaitymai grynaisiais pinigais galėtų būti ribojami, tačiau tokia praktika taikoma, pavyzdžiui, Italijoje, Graikijoje, Bulgarijoje.

D. Matulionis svarstė, kad tam tikri ribojimai galėtų būti taikomi tuomet, jei asmenys yra jau bausti už buhalterinės apskaitos ar mokesčių įstatymų pažeidimus.

Tuo tarpu A. Misevičiaus pateikia duomenis, kad statistinis lietuvis turi 23 nominalų litų banknotus, o tai yra beveik perpus mažiau nei statistinis euro zonos gyventojas.

„Grynųjų pinigų kiekvienam žmogui Lietuvoje nėra jau tiek daug, palyginus su Europos Sąjunga, jeigu mes kone perpus mažiau turime banknotų litais, negu statistinis euro zonos gyventojas turi eurų. Ten daugiau nei 40 įvairių nominalų banknotų, tai pas mus šiek tiek daugiau nei 20", - kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.

Jis paaiškino, kad žmonių pasirinkimas atsiskaitinėti grynaisiais ar ne priklauso nuo racionalių faktorių. Jie renkasi tai, kas pigu ir patogu.

„Visuomenė paprastai yra racionali, renkasi tai, kas jai yra pigu, priklausomai nuo to, kokia yra infrastruktūra, jeigu ji yra patogi ir tinkama, tokiais atvejais daugiau naudojama ne grynųjų, o jeigu mažiau patogi infrastruktūra, daugiau naudojama grynųjų. Jeigu grynųjų administravimas pigesnis, tada naudojame daugiau grynųjų. Tas yra susieta tarpusavyje", - sakė A. Misevičius.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario, didėjant negrynųjų pinigų apyvartai, susidarytų prielaidos galimai pigti bankinėms paslaugoms. Jos Lietuvoje ir taip yra vienos pigiausių Europoje.

"Tačiau nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta vykdyti atsiskaitymams, kas sudarytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas", - sakė A. Misevičius.