aA
Kai Vokietija nusičiaudi, Europa suserga, o kai nusičiaudi Jungtinės Valstijos, suserga visas pasaulis. Recesijos nuojautos didžiosiose ekonomikose turės įtakos ir Lietuvos gyventojams. Norint išvengti neigiamų pasekmių, reiktų elgtis kaip ir bet kuriuo kitu metu, t.y. laikytis pagrindinių asmeninių finansų valdymo taisyklių.
Angela Merkel, Donaldas Trumpas
Angela Merkel, Donaldas Trumpas
© Reuters / Scanpix

Trečiadienį paaiškėjo, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, susitraukė 0,1 proc. Anksčiau skelbta, kad šalies pramonės produkcija birželį mažėjo 5,2 proc., tad recesijos baiminamasi jau kurį laiką.

Daugelio ekonomistų manymu, pagrindinės neigiamos perspektyvos priežastys yra JAV ir Kinijos prekybinis konfliktas ir su „Brexit“ susijęs netikrumas.

Bloga nuojauta įsitvirtino ir JAV bei Jungtinės Karalystės obligacijų rinkose. Šią savaitę šalių 2 metų trukmės vertybinių popierių pajamingumas tapo didesniu už 10 metų.

Tai nėra normalu. Paprastai ilgo laikotarpio obligacijos turi didesnes palūkanas, nei trumpo laikotarpio. Įvykusi inversija rodo, kad investuotojai tikisi smarkaus centrinių bankų palūkanų normų sumažėjimo ateityje, o taip būna artinantis recesijai.

Per pastaruosius 50 metų šį signalą visuomet (išskyrus vieną kartą) lydėjo ekonomikos susitraukimas Amerikoje.

Lengvai laimimas karas

Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – prekybos karas rugpjūtį įžengė į naują etapą. Iš pradžių Kinija parodė, kad ketina dirbtinai mažinti savo valiutos vertę. Pirmą kartą per ilgiau nei dešimtmetį už vieną dolerį buvo galima nusipirkti daugiau nei 7 juanius.

Praeityje Kinija specialiai mažino savo valiutos vertę tam, kad padėtų savo eksportuotojams. Jei tas pats kiekis dolerių leidžia įsigyti didesnį kiekį kiniškų prekių, tada jas JAV parduotuvėse galima parduoti pigiau.

Prezidento Donaldo Trumpo administracijai vertinant, kad Kinija gali grįžti prie buvusios praktikos, šalis įvardinta kaip valiutos manipuliatorė.

„Bloomberg“ autorius Noah Smithas pastebi, kad jau ilgiau nei metus besitęsiantis JAV ir Kinijos prekybos karas dabar gali tapti ir valiutų karu, kuris pakenks abiem valstybėms.

„Labai didelis juanio nuvertėjimas reikštų, kad taptų brangu importuoti maisto produktus, energija ir gamybines medžiagas. Taigi, Kinija negali sau to leisti“, – pastebi jis.

„The Washington Post“ apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas primena, kad D. Trumpas anksčiau sakė, jog prekybos karai yra lengvai laimimi.

„Tačiau taip nėra. Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos šiuo metu virsta kažkuo didesniu ir labiau grėsmingu. Tai nebe tik prekybos karas, bet platesnis ir pavojingesnis ekonominis mūšis, kuriame vienas kitą norima sužeisti kuo labiau“, – savo skiltyje rašo jis.

R. J. Samuelsonas taip pat primena, kad Kinija juaniu manipuliuoti pradėjo po to, kai D. Trumpas pagrasino įvesti dar didesniu muitus jos prekėms. JAV prezidentas buvo nurodęs nuo rugsėjo 1 dienos taikyti 10 proc. tarifus 300 mlrd. dolerių vertės eksportui iš Kinijos (šiuo metu jau galioja 25 proc. tarifas 250 mlrd. vertės eksportui iš Kinijos).

Tačiau rugpjūčio 14 dieną D. Trumpas atsitraukė ir naujų muitų įvedimą nukėlė iki Kalėdų. Tokia jo dovana pirkėjams Amerikoje, nors anksčiau ne kartą sakyta, kad už naujus tarifus susimoka Kinija, o ne JAV pirkėjai.

„The New York Times“ apžvalgininkas Paulas Krugmanas pastebi, kad D. Trumpo neatspėjamumas ypač kenkia investiciniam klimatui JAV.

„Žmonės dažnai galvoja, kad ekonominis netikrumas reiškia, kad tikimybė, jog atsitiks kažkas blogo yra didesnė.

Ne, iš tiesų netikrumas reiškia, kad lūkesčių vidurkis yra blogesnis (t.y. daugiau žmonių ateitį vertina pesimistiškiau), o tai gali turėti labai neigiamų pasekmių, ypač investicijoms“, – pastebi jis.

Amerikoje ir Vokietijoje įsijungė panikos režimas: ką dabar daryti su savo pinigais
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ką daryti

Nuo eksporto priklausomą Lietuvos ekonomiką pokyčiai didžiosiose pasaulio ekonomikose paveikia smarkiai. Tačiau pajamų sumažėjimui arba darbo netekimui galima pasiruošti.

Lietuvos bankas pateikia tokias ketines asmeninių finansų valdymo taisykles: (1) išlaidos turi būti mažesnės už pajamas; (2) būtinos santaupos įvairiems nenumatytiems atvejams; (3) būsimoms didelėms išlaidoms reikia ruoštis iš anksto (pavyzdžiui, pensija, vaikų mokslai ir pan.); (4) skolintis reikia atsakingai.

„Asmeninis biudžetas – tai pajamų ir išlaidų planas. Turint tokį planą, galima kontroliuoti padėtį – žinoti, ką galima sau leisti, o ko ne, išvengti nereikalingų išlaidų, įgyvendinti finansinius tikslus ir pasinaudoti atsiradusiomis progomis“, – rašoma centrinio banko tinklapyje.

Taip pat patariama sukaupti atsargų įvairiems nenumatytiems atvejams, kitaip tariant, juodai dienai.

„Tokios santaupos turėtų būti lengvai prieinamos (tai gali būti indėlis, banko sąskaita ar pan.) ir naudojamos tik tada, kai nutinka rimta bėda, pavyzdžiui, netekus darbo, reikšmingai sumažėjus pajamoms ar pan.

Suma, kurią rekomenduojama sukaupti nenumatytiems atvejams, priklauso nuo: pajamų ir įprastinių išlaidų; asmeninės situacijos (ar yra kitų pajamų šaltinių, skolų, išlaikytinių); ekonominės aplinkos (kokia padėtis darbo rinkoje, kaip keičiasi kainos, ar būtų sudėtinga ir kiek kainuotų pasiskolinti).

Jei esate tikri dėl būsimų pajamų, turite kelis pajamų šaltinius (šeimoje dirba keli asmenys), prireikus galite pasiskolinti iš artimųjų, užtenka 3–6 mėnesių pajamų atsargos“, – pataria Lietuvos bankas.

Tačiau jei yra didelė tikimybė ilgam netekti pajamų, šeimoje dirba tik vienas asmuo, jei užklupus bėdai nebūtų iš kur pasiskolinti ar didelę dalį išlaidų sudaro tokios išlaidos, kurių negalima sumažinti (yra išlaikytinių, reikia mokėti paskolų įmokas), atsargų reikia turėti daugiau – prireiks 6–12 mėnesių pajamų sumos.

Jei pajamos itin nepastovios, yra didžiulė rizika prarasti darbą ir ilgai negauti naujo, verta pagalvoti apie tokias santaupas, iš kurių būtų galima pragyventi mažiausiai metus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(109 žmonės įvertino)
3.6147

Per karantiną teko eiti į prastovas, bet plėtra nesustojo: investuos milijonus, sukurs dar 250 darbo vietų (45)

Koronavirusas turėjo didžiulę įtaką automobilių pramonei – pardavimai sumažėjo, gamyklos...

Tyrimas: tarptautinis verslas ėmė labiau pasikliauti savo jėgomis, o ne valstybių pagalba (3)

Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su iššūkiais ir neapibrėžtumu, tačiau šiuo metu...

Ilgėjantis grybavimo sezonas – nepalankių permainų pranašas (20)

Gerokai užsitęsusį šių metų grybavimo sezoną lėmė šiltesni orai ir vėliau nei įprasta...

Baltijos šalių pirkėjų įpročiai: kas apsipirks saugiausiai, o kas – išleis daugiausiai? (2)

Koronavirusas formuoja naujus pirkėjų įpročius Baltijos šalyse . „Pigu.lt“ prekybos centro...

Brangsta techninė apžiūra: kainas peržiūrinės kasmet (62)

Nuo kitų metų brangs techninė apžiūra . Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir...

Top naujienos

Baisiausia gali tapti ne šalių skolos: gresia ilgas ir skausmingas laikotarpis (138)

Kai koronaviruso pandemija pagaliau pasibaigs, Europa gali apsižiūrėti, jog žalingiausias...

Dailius Dargis | D+ nariams

Sportas ir kriminalinis pasaulis: kas sieja Lietuvos futbolą ir Šiaulių Princus

Lietuvos Maradona ar nusikalstamo pasaulio legenda? Geriausiu Pabaltijo čempionato futbolistu...

Rimvydas Valatka. Mes, Lietuvos Prezidentas, Žemaičių seniūnas (154)

Rinkimus prapylęs Trumpas ir jo tvirtasprandžiai gerbėjai ragina laukti dienos X. Prasidėjęs...

Sunku patikėti, bet tai – tiesa: kaliniams – nauji draudimai, dėl kurių Lietuva gali nuskambėti visame pasaulyje (44)

Lietuvos įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantys ir dar teismo verdikto laukiantys...

FIBA „burbulas“ Vilniuje: Lietuva – Belgija (1)

Lietuvos krepšinio rinktinė trokšta reabilituotis po istorinio pralaimėjimo Danijos rinktinei ir...

Košmaras Bahreine: „F-1“ bolidas lūžo perpus, pilotas skendo liepsnose

Bahreine vykusiose „Formulės-1“ lenktynėse Romainas Grosjeanas išgyveno košmarą. Netrukus po...

Žvilgtelėkite, kokie megztiniai bus madingiausi šią žiemą 5 pagrindiniai modeliai (17)

Greta svarbiausių rudens-žiemos pirkinių, tokių kaip paltai, auliniai batai ir šaltojo sezono...

Dietistė Vaida Kurpienė paaiškino, kodėl dabar pats tinkamiausias metas keisti mitybą (2)

Prasidėjo Adventas , kurio metu rekomenduojama laikytis pasninko. Kokius produktus įtraukti į...

Maradonos asmeninio gydytojo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl netyčinio nužudymo

Asmeninis Diego Maradonos gydytojas atsidūrė tyrimo dėl netyčinio nužudymo centre, praėjus...

|Maža didelių žinių kaina