Vyksta globalūs pokyčiai

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė tuo tarpu aiškina, kad planas yra paremtas ilgalaike perspektyva ir pagrindinė jo užduotis surinkti pačias geriausias idėjas, kurios ateityje galėtų padėti išlipti iš šios ekonominės krizės.

„Galbūt pradėsiu nuo pradžių. Vyriausybė yra patvirtinusi platesnį planą. Iki šiol yra greito reagavimo priemonės kovai su koronavirusu ir jo pasekmėmis. Kitas planas buvo ilgalaikis, kur buvo papildomi asignavimai ir pinigai įlieti į rinką. Trečioji plano dalis, apie ką mes ir kalbame šiandien, yra apie ateities ekonomikos DNR pakeitimą.

Visi suprantame, kad vyksta globalūs ekonominiai pokyčiai, visas pasaulis supras, kur yra silpnosios vietos, ką reikia keisti verslo grandinėse, kokios prekės sustojo karantino sąlygomis, mūsų planas, kaip projektas, yra išnaudoti visas galimybes globalaus pokyčio – kitaip sakant, būti tų pokyčių priekyje ir pasinaudoti ta situacija, turint tam tikras konkrečias investicijas“, – sako viceministrė L.Maskaliovienė.

Ne meškerė, o žuvis

D.Misiūnas pastebi kelis dalykus. Visų pirma, anot jo, plane įvardytus dalykus jau esame išbandę ir buvome susidūrę ne su viena rimta problema. Nors planas skamba ambicingai ir gražiai, pašnekovas pasigenda konkretumo.

Minėtos greito reagavimo priemonės, pasirodo, nėra tokios greitos ir ne visai reagavimo, nes verslo pinigai arba nepasiekė, arba pasiekia labai lėtai, todėl kyla natūralus klausimas – kodėl su šiuo planu bus kitaip. Dar užkliūva tai, kad į šį planą yra sudėti visi patys geriausi dalykai, kokie tik yra pasaulyje. Taigi kyla klausimas, o ko mes nedarysime?
D.Misiūnas

„Turbūt reikia pradžioje pasakyti kelis dalykus. Visų pirma, perskaičius tą planą, sunku jį susieti su transformacija arba ateities DNR. Antras dalykas, tą planą būtų galima labiau pavadinti žuvimi, o ne meškere, jeigu naudotume tą analogiją. Trečias dalykas tas, kad nesvarbu kaip gražiai pristatysime tą planą, bet viskas atsirems į įgyvendinimą. O su įgyvendinimu mes turime realių problemų.

Dalius Misiūnas

Minėtos greito reagavimo priemonės, pasirodo, nėra tokios greitos ir ne visai reagavimo, nes verslo pinigai arba nepasiekė, arba pasiekia labai lėtai, todėl kyla natūralus klausimas – kodėl su šiuo planu bus kitaip. Dar užkliūva tai, kad į šį planą yra sudėti visi patys geriausi dalykai, kokie tik yra pasaulyje. Taigi kyla klausimas, o ko mes nedarysime? Panašu, kad darysime viską, bet įlindus giliau, suprantame, kad darysime viską, ką jau darėme“, – sako jis.

Anot jo, planas labiau orientuotas, kaip pinigus įsisavinti.

„Nevadinčiau to investicijų planu, tai yra labiau pinigų įsisavinimo planas. Taip, mes daugiau pinigų išleisime, beje, jie bus skolinti pinigai. Tai padidins užimtumą, bus daugiau darbo, paskatins vartojimą, nes žmonės gaus atlyginimus, bet ar tai transformuos ekonomiką – plane to nematyti. Galų gale, paskutinis ir pagrindinis pastebėjimas, kas parašyta ir plane, kad jis sudarytas pagal parengtumą investuoti.(...) Poveikį vertiname taip, kaip patinka Briuseliui ir atsiskaitome jam, negalvodami pernelyg apie Lietuvos ekonomiką, o mąstydami, kaip vėliau gauti pinigų“, – sako ISM rektorius.

Pavadinimas ir planas išsiskiria

Paklausus, ką pasiūlytų išbraukti, pašnekovas tikino, jog vis dar bandoma pasiekti kone neįmanomus tikslus – nubėgti maratoną, tačiau šiuo metu kai kurios sritys vos paeina.

„Aš nenoriu imtis atsakomybės braukyti kažką, bet, manau, kad pavadinimas ir planas šiek tiek išsiskiria. Mes kalbame apie tai, kad norime nubėgti maratoną rekordiniu greičiu, sakome, kad Lietuvos ekonomika turi atsigauti ir aplenkti kitas šalis, bet planuodami rekordus, matome, kad šiandien vos paeiname. Tai yra pagrindinis dalykas, o visa likusi plano dalis yra tęsimas to, ką Lietuva daug metų darė gaudama pinigus iš Briuselio ir juos įsisavindama. Tiesa, dabar dalis pinigų nebeateis iš Briuselio ir jie bus skolinti, kažkada juos reiks grąžinti. Trumpalaikėje perspektyvoje – taip, bus daugiau statybų, ir mes esame įpratę, kad daugiau statybų reiškia geriau, bet tai yra ne meškerė, o žuvis“, – sako D.Misiūnas.

Mes naudojame tuos įrankius, kuriuos mokame naudoti. Mes mokame įsisavinti Briuselio pinigus, tai reiškia, kad mokėsime įsisavinti ir šiuos. Tikrai mažiau galvojama, kokią grąžą tai duos, ką mes galėsime pakeisi iš esmės Lietuvos gyvenime, ekonomikoje.
D.Misiūnas

Viceministrės teigimu, dar laukia labai daug diskusijų, todėl prie galimų svarstymų kviečiami prisidėti ir visuomenės nariai.

„Taip, aš sutinku, kad daug nerimo kelią pats įgyvendinimo tempas, dėl to tikrai atsakomybė yra mūsų visų, mes dar diskutuosime, kas galėtų duoti greitesnį postūmį mūsų ekonomikai atsigauti. Bet, manau, kad po visų šių diskusijų visi turime imtis darbų, o pagrindinis dalykas bus skiriamas monitoringui. Kaip ir ministras pakvietė, taip ir aš dar kartą galiu pakviesti visuomenę domėtis ir žiūrėti, kaip mums sekasi įgyvendinti, kaip ministerijos ir projektų vykdytojai, kurie yra atsakingi už tų investicijų įgyvendinimą, rodo pažangą“, – sako viceministrė.

Loreta Maskaliovienė

Tiesa, restoranų, viešbučių verslai šiame plane pasigenda vietos būtent šiems sektoriams, tačiau viceministrė aiškina, kad šis planas yra orientuotas ne į trumpalaikes kompensacijas.

„Turbūt viešbučiai ir restoranai labiau domisi, kokias kompensacijas trumpalaikiu laikotarpiu gali gauti, bet šio plano idėja nėra tiesiog kompensuoti praradimus. Šio plano esmė yra surinkti geriausias idėjas mūsų ateičiai ir atsigavimui ekonomikos. Todėl trumpalaikės investicijos yra numatytos Vyriausybės patvirtintuose planuose“, – sako ji.

Viskas atsiremia į rinkimus

Apibendrintai kalbėdamas apie šį planą, D.Misiūnas svarstė, kad galiausiai daugelis jo punktų yra orientuoti į tai, kad artėja rinkimai.

„Nieko naujo nepasakysiu – visa tai veda mus iki rinkimų. Čia yra ta trumpoji distancija, kuria šiuo metu daugelis politikų rūpinasi labiausiai. Tikiu, kad finansų ministerijos žmonės rūpinasi ir tuo, kas bus po rinkimų ir atsakingai bando tai dėlioti, bet žinome ir kur galiausiai priimami sprendimai ir kas juo priima. Čia jau visi ekonomistai apie tai pasisakė, neturiu ką pridėti, apibendrinant tai yra trumpalaikis mąstymas siekiant palankumo.

Mes naudojame tuos įrankius, kuriuos mokame naudoti. Mes mokame įsisavinti Briuselio pinigus, tai reiškia, kad mokėsime įsisavinti ir šiuos. Tikrai mažiau galvojama, kokią grąžą tai duos, ką mes galėsime pakeisi iš esmės Lietuvos gyvenime, ekonomikoje. Labiau galvojame, kaip išleisti didesnes sumas pinigų taip motyvuojant tuos sprendimus. Paprastas dalykas – reikėtų atsakyti į klausimą, ko nedarysime. Dalies veiklų, kurios neduoda rezultato į bendrą tikslą ir strategiją, atsisakyti.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (189)