Tyrimai rodo, kad Prancūzijoje 80 proc. gyventojų įsitikinę, jog stresas darbe augs stipriai ar šiek tiek. Tuo metu tik 26 proc. lietuvių mano, kad ateityje stresas darbe didės, o 36 proc. - streso lygis augs tik šiek tiek.
Turi darbą, nesiskųsk
E. Dereškevičiūtė teigė, kad toks rezultatas Lietuvoje rodo, jog gyventojai labiau įpratę stresą jausti dėl atleidimo ar darbo neturėjimo, todėl stresas darbe tampa antraeiliu reiškiniu. „Lietuviai labiau linkę džiaugtis, jei turi darbą ir priima tai, ką siūlo darbdaviai“, - kalbėjo debatų dalyvė.
Tačiau A. Maldeikienė tikino, kad tyrimo rezultatas parodo gana didelį tikėtino streso darbe lygį Lietuvoje. „Mums jau dvidešimt metų plaunamos smegenys, kad gyventojai gimsta kančiai. Jaunimui kalama į galvą, kad jie gimsta dirbti“, - kalbėjo ekonomistė. Pasak jos, lietuviai įsitikinę, kad darbdavys yra „gėris“, nes jis duoda. Nėra suvokimo, jog su juo galima derėtis. „Tarp žmonių yra savęs nesuvokimas, nepagarba sau. Jie darbą priima kaip dovaną, - kritikavo tautiečius A. Maldeikienė. - Valdžia duoda suprasti, kad turi būti laimingas, jei kažką turi.“
Viešnia iš Prancūzijos I. Bourboulon teigė, kad jos šalyje gyventojai taip pat bijo nedarbo, tačiau jie yra labiau linkę reikšti nuomonę. „Nebūtinai jie eina tiesiai pas darbdavį, bet nevengia kitiems pasiskųsti apie spaudimą darbe, vykstančius pasikeitimus“, - komentavo žurnalistė.
A. Maldeikienės požiūriui apie lietuviams „įkaltą“ kančios pojūtį pritarė ir E. Dereškevičiūtė. „Lietuviai įpratę kentėti. Žinoma, yra kartų skirtumas. Aštuoniasdešimtojo dešimtmečio karta yra drąsesnė. Jie labiau linkę prašyti, reikalauti. Darbą jie jau suvokia, kaip abipusį mainų procesą. Bendraudama su įmonių vadovais nuolat iš jų girdžiu, jog jie jaučia skirtumą tarp jaunesnių ir vyresnių žmonių“, - teigė ji.
Prie diskusijos apie kartų skirtumus prisidėjo ir Prancūzijos žurnalistė: „Sutinku, kad jauna karta kitokia. Ji labiau linkusi keisti darbus. Yra skirtumas ir socialiniame įvaizdyje. Jiems svarbu būti įvertintiems. Jie yra reiklesni, tačiau kartu ir didesni individualistai“.
Pasitiki darbdaviais, nes nenori patys prisiimti atsakomybės?
E. Dereškevičiūtė teigė, kad tokius rezultatus tiksliai paaiškinti sunku, tačiau galima kelti hipotezes: „Viena būtų, jog tai susiję su lietuviams būdingais bruožais – atiduoti atsakomybę į kitų rankas. Kita hipotezė būtų, kad mums apklausose būdinga pateikti socialiai pageidautinus atsakymus. Galvojama, kad jei pasakysiu, kad manimi rūpinasi, atrodysiu gražiau“.
A. Maldeikienė taip pat nenorėjo tikėti apklausos dalyvių nuoširdumu ir tyrimo tikslumu. „Lietuvoje yra diegiama nuostata, kad geras socialus elgesys yra tas, kai turima mažai nuomonės, o kančia pateikiama kaip gėris. Penkeri metai girdime, kad krizė yra užmokestis už didelį vartojimą. Daug skolinotės ir neatsakingai, tai dabar kentėkite. Tai, kas matoma šiame tyrime, vienas iš šios ideologijos apraiškų. Juk reikia pasakyti, kad esu patenkintas, o pasiskųsiu jau vėliau“, - komentavo ekonomistė.
Tuo metu I. Bourboulon aiškino, kad prancūzai labiau priešiškai nusiteikę prieš darbdavius, nes šie gauna nelogiškai dideles privilegijas. „Jie gauna milžiniškas pensijas ar paliekant įmonę išmokamos milijoninės išmokos, o eiliniams darbuotojams atlyginimai nekeliami jau daugelį metų. Taip pat didelis pasipiktinimas jaučiamas prieš biržų darbuotojus, kurie vien spekuliacijomis, nieko nesukurdami uždirba didžiulius pinigus“, - situaciją savo gimtinėje apibūdino debatų dalyvė.
Vis labiau supranta, kad pelną sukuria žmogus, ne mašinos
Aptarus klausimą apie darbuotojų požiūrį į darbdavius, prabilta ir apie darbdavių nuostatas apie darbuotojus.
E. Dereškevičiūtė akcentavo, kad darbdaviai vis dar orientuojasi į pelną, tačiau vis dažniau pradeda suvokti, kad pelną atneša žmogus, o ne mašinos. „Tyrimai rodo, kad įmonės vertę rinkoje net 60 proc. nulemia žmogiškasis faktorius. Taip pat skelbiama, kad nuo vadovo priklauso 70 proc. psichologinio klimato įmonėje, o 30 proc. įmonės sėkmės priklauso nuo žmonių psichologinės būklės darbe“, - aiškino specialistė.
Žurnalistė iš Prancūzijos taip pat pastebėjo, kad darbdaviai vis dar per daug orientuojasi į pelną ir vis dar situaciją valdo jie, o ne darbuotojai. „Darbdavių interesas visada yra pelnas ir kol kas suderinti skirtingus poreikius sunku. Tačiau nereikia pamiršti, kad įmonės vertės dalis yra įvaizdis. „Orange“ kompanija, prasidėjus savižudybių serijai įmonėje, dėl psichologinės aplinkos darbe turėjo pakeisti įmonės vadovą“, - pasakojo I. Bourboulon.
A. Maldeikienė teigė tikinti, kad ateityje dėl darbdavių įtampa ir stresas darbe tik augs, ypač augant konkurencijai globalinėje erdvėje. Įmonių vadovai galvos kaip išlikti konkurencingais, tačiau žaliavų kainos yra fiksuotos. Vienintelis dalykas, ką jie galės „piginti“, norėdami išlikti rinkoje, - žmogus.
