„Pirminėmis žiniomis, kiek aš žinau, yra pateikta informacija, kad pervesti pinigai ne į tą sąskaitą“, – „Delfi“ sako Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Portalas alytusplius.lt ketvirtadienį viešina šaltinių duomenis, kad savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas pavedimą atliko manydamas, jog atsiskaito už vieną iš darbų etapų bendrovei A.C.B., kuri mieste įrenginėja dvi žiedines sankryžas. Kaip teigiama, darbuotojai gavo dokumentą, kad įmonė neva keičia sąskaitos numerį. Apie pradėtą vidinį patikrinimą trečiadienį vakare skelbė BNS.

Nerijus Cesiulis

Alytaus savivaldybės administracijos direktorius Jurgis Krasnickas patikina, kad savivaldybės tarnautojai galėjo pakliūti į sukčių žabangas. Iš viso pervesta suma siekia 187.671,58 Eur.

„20 dieną atėjo prašymas pervesti pinigus, jei iš atminties nesumeluosiu. O 26 dieną buvo padarytas pavedimas. O prieš tai buvo informuota mūsų buhalterija, kad ten pasikeitė tos firmos banko sąskaita“, – apie apmaudžią klaidą portalui Delfi kalba J. Krasnickas.

Jis patvirtina, kad pinigai turėjo būti skirti atsiskaityti Latvijos bendrovei, tačiau nukeliavo į banką Ispanijoje. Pavedimas atliktas iš Šiaulių banko.

„Neseniai kalbėjau su banko valdytoju, ten jų turimomis žiniomis yra Ispanijos rimtas bankas. Jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas mūsų vidinis tyrimas, išaiškės, kas kur ir kaip, ar kas suklydo. Mano supratimu, tai sukčiai gerai pasidarbavo“, – sako J. Krasnickas ir atsiduso pareigas pradėjo eiti tik lapkričio 16 dieną.

Anot jo, situacija išaiškėjo po to, kai Latvijos įmonė kreipėsi negavusi apmokėjimo.

„Buhalterijos darbuotojas pasakė, kad paskambino iš tos latvių firmos, pasakė, kad negauna pinigų. Tai atsakė, kad 26 dieną buvo pervesti. Kai pradėjo tikrinti, suprato, kad ne į tą sąskaitą. Aš iškart informavau „Šiaulių banką“, po 15 minučių kitu etapu buvo informuota policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą“, – paaiškina administracijos vadovas.

Paaiškėjo, kad gauti dokumentai dėl įmonės sąskaitos pakeitimo yra suklastoti ir netikri, o lėšų įmonė nėra gavusi. Savivaldybėje pradėtas ir vidinis tyrimas.

„Parašiau įsakymą mūsų vidaus audito grupei, kad patikrintų, kaip ten vaikščiojo tos sąskaitos, kada kas atėjo, kas pasirašinėjo, yra daug atsakingų darbuotojų, kurie peržiūri ir sąskaitas, pereina tai per daug rankų. Kad tą vidaus dokumentų vaikščiojimą sužiūrėtų mūsiškiai. O kompetentingi FNTT ir policijos pareigūnai sužiūrės kitus dalykus“, – kalbėjo J. Krasnickas.

Policijos pareigūnai daugiau duomenų kol kas neviešina, nėra aišku ir tai, ar sąskaita, į kurią pervestos lėšos, buvo ištuštinta.

„Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate šiandien pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir daugiau detalių ir aplinkybių paaiškės proceso metu, arba jau baigus ikiteisminį tyrimą. Viskas labai šviežia ir nauja, pareigūnai dirba, prokurorai kontroliuoja“, – patvirtino komisariato komunikacijos grupės vedėja Kristina Janulevičienė ir patikino, kad laukia milžiniškas darbas išanalizuoti turimus duomenis, vykdyti apklausas.

Už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Šiaulių bankas situaciją analizuoja

Šiaulių banko atstovai informavo, kad Alytaus savivaldybės administracija trečiadienį kreipėsi į banką dėl atlikto mokėjimo ir bankas iš karto ėmėsi visų reikalingų veiksmų bei nurodė klientui kreiptis į teisėsaugos institucijas.

„Šiuo metu toliau analizuojame situaciją, todėl detalesnės informacijos negalime pateikti. Užtikriname, kad Bankas laikosi visų LR įstatymų numatytų reikalavimų. Visuomet bendradarbiaujame su institucijomis ir dedame pastangas padėti galimai nukentėjusiam klientui. Ši situacija liudija, jog visi privalome būti budrūs, siekdami išvengti tapti sukčių aukomis“, – paaiškino banko atstovė Monika Rožytė.

Išplatino viešą pranešimą

Po šio įvykio Alytaus miesto savivaldybės svetainėje išplatintas viešas pranešimas, kur papildomai paaiškinama, kad per mėnesį savivaldybės administracija įvykdo apie du tūkstančius pavedimų, teisinamas administracijos vadovas, kad sąskaitų vizavimas yra viena iš jo funkcijų, tačiau ne fizinis įmonių ar banko sąskaitų tikrinimas.

„Bet kokias insinuacijas ir įtarinėjimus, kad aš asmeniškai kokiu nors būdu galėjau prisidėti prie šios situacijos, vertinu kaip negarbingos politinės kovos ir suinteresuotų asmenų skleidžiamus gandus ir siekį pasinaudoti kriminalu kvepiančia situacija vardan savo asmeninių tikslų“, – rašo J. Krasnickas.

Trečiadienį J. Krasnickas BNS teigė manantis, kad jį norima „pakišti“, tačiau neatskleidė nei kas, nei kodėl.

„Aš tik šviežiai atėjęs ir čia mane nori pakišti kai kas. Su manim kai kam labai ne pakeliui“, – BNS sakė J. Krasnickas.

LBA dalijasi patarimais įstaigoms

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Aidas Budrys pastebi, kad įprasta sukčių taktika imituoti darbines situacijas.

LBA duomenimis, per mėnesį bent dvi šalies įmonės nukenčia nuo sukčiavimo schemų, o patiriamas nuostolis siekia vidutiniškai apie 20 tūkst. eurų.

„Tenka apgailestauti, kad pasitaiko atvejų, kai sukčiams pervedamos ir kur kas didesnės sumos. Sukčių taktikos – įvairios ir dažniausiai imituoja įprastas darbines situacijas. Manipuliuodami susirašinėjimais ir skambučiais, nusikaltėliai siekia išvilioti asmeninius prisijungimo duomenis, skatina atlikti neteisėtus pervedimus iš įmonės sąskaitos arba verčia apmokėti suklastotas sąskaitas faktūras. Situacija yra ypač apmaudi, nes pastarojo scenarijaus atveju mokėtojas, būdamas atsakingas už mokėjimo rekvizitų teisingumą, juos pats pakoreguoja pagal sukčių pateiktą informaciją ir pats patvirtina mokėjimą į nusikaltėliams priklausančią sąskaitą“, – vertina A. Budrys.
Aidas Budrys

Atliekant mokėjimą į kitą banką, siuntėjo bankas neturi galimybių patikrinti kito banko kliento duomenų ir įsitikinti, kad nurodytas gavėjo pavadinimas (vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas) ir sąskaitos numeris sutampa, patikina LBA vadovas.

„Vadovaudamiesi įstatymu, bankai nurašo lėšas iš sąskaitos ir įskaito jas pagal gautame mokėjimo nurodyme pateiktą unikalų identifikatorių – banko klientui suteiktą sąskaitos numerį“, – sako A. Budrys.

Dar vienas specifinis su įmonėmis bei organizacijomis susijęs nusikaltimų scenarijus yra sukčiavimas, apsimetant įmonės vadovu.

„Šiuo atveju, be dalykinės situacijos, pasitelkiamas emocinis spaudimas: įmonės aukšto lygio vadovu prisistatęs asmuo dažniausiai prašo darbuotojo skubiai apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas ir žada atsidėkoti ar, atvirkščiai, grasina ir pan.

Norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami sąskaitą faktūrą, sukčiai dažniausiai iš anksto pasidomi įmonės ar organizacijos struktūra ir procesais, neretai – ir ieško galimybių susipažinti vidine korespondencija, kad jų laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami. Atpažinti apgaulę ir išvengti nuostolių padeda prevencija“, – dėsto A. Budrys.

LBA patarimai įmonėms ir organizacijoms:

  • Įdiekite kelių parašų mechanizmą. Sukurkite patikros tvarką įmonei el. paštu teikiamiems mokėjimo prašymams. Tai gali būti vadinamasis keturių akių principas, tvirtinant mokėjimus; būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui; pavedimų parašo teisės paskirstymas keliems įgaliotiems darbuotojams. Nuspręskite, kuris būdas ar jų derinys tinkamiausias jums ir apmokykite kolegas.
  • Nusistatykite konkrečius mokėjimų limitus. Kiekviena įmonė ir sektorius turi savo specifiką ir įprastus atsiskaitymo su tiekėjais ir kitais partneriais sumų dydžius. Apsibrėžkite jūsų organizacijai įprasta limitą ir mokėjimams, kurie jį viršytų, įdiekite papildomą sąskaitos numerio ir gavėjo patikrinimo procedūrą.
  • Aptarkite galimas sukčiavimo situacijas įmonės viduje su darbuotojais. Tobulindami procesus, paaiškinkite kolegoms papildomų patikrinimo būdų tikslą, kad mokėjimų tvirtinimas ir kitos būtinos procedūros neatrodytų bereikalingas biurokratizmas.
  • Nesidalinkite pertekline informacija. Daugelis verslų siekia matomumo ir žinomumo. Tačiau, viešinant savo įmonės veiklą, kai kuriose srityse vis dėlto patartina vengti per didelio detalumo – nesidalinkite informacija apie vidines tvarkas ir procesus.
  • Naudokitės legalia programine įranga. Laiku atnaujinkite antivirusines programas ir pan. technines apsaugos priemones įmonės kompiuteriuose.
  • Praneškite, kad apsaugotumėte kitus. Įtariate susidūrę su sukčiais, tačiau apdairumas padėjo išvengti klaidų? Informuokite savo banką ir policiją apie bandymus sukčiauti, net jei netapote apgaulės auka. Tai gali padėti apsaugoti kitus.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (284)