Pasak jo, jau po to, kai "Aleksotas" kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą, įmonės administracija, neturėdama akcininkų sutikimo, pardavė nekilnojamojo turto, kurio vertė viršijo 5 proc. bendrovės turto.
Turto pardavimas leido stiklo gamybos įmonei atitikti įstatymų bankrutuojančioms įmonėms numatytus kriterijus.
Bendrovė nemokėjo einamųjų mokesčių valstybei nuo 2000 metų. Visa jos kreditorinė skola siekė 17,3 mln. litų.
"Visiškai nesuprantu, kodėl mokesčių administratorius apie tai prabilo tik teisme, o kreditorių susirinkimų metu tylėdavo", - teigė "Aleksoto" bankroto administratorius Edvardas Kochanauskas.
Anot jo, sprendimą perduoti stiklo gamybos įrangą "Kauno stiklui" priėmė būtent kreditorių susirinkimas, kuris taip pat priėmė ir sprendimą kreiptis į teismą prašant likviduoti "Aleksotą". Tai buvo daroma, nes siekta nesužlugdyti gamybos.