Didžiausią įtaką rinkos smukimui darė išskirtinai šalta vasara, depozito sistema ir didėję akcizo mokesčiai.
Nepaisant sudėtingos vasaros, „Švyturys-Utenos alus" pardavimų pajamos ūgtelėjo, bendrovė sumokėjo ir daugiau akcizo mokesčio nei pernai tuo pačiu laikotarpiu - tam įtakos neturėjo sumažėjęs alaus pardavimas.
Sudėtingiausias laikotarpis šalies aludariams buvo vasaros mėnesiai, kai alaus parduota 7,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Švyturio-Utenos alaus" (ŠUA) analitikai prognozuoja, kad per metus alaus rinkos nuosmukis, palyginti su praėjusiais metais, sudarys 5,4 proc.
„Panašu, kad metams baigiantis, fiksuosime faktą, jog alaus pardavimai šiemet buvo mažiausi per pastarąjį dešimtmetį. Tokiems rezultatams didelę įtaką padarė neįprastai vėsi ir darganota vasara, padidėjęs akcizo mokestis, įtakos turėjo ir depozito sistema, dėl kurios įmonėms brango pakuočių tvarkymas, taigi kilo ir galutinio produkto kaina", - sako „Švyturio-Utenos alaus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Nuoseklus ir iš anksto žinomas akcizo mokesčio didinimas alui lėmė didesnį šio mokesčio surinkimą, nepaisant smukusių alaus pardavimų.
Akcizo alui Lietuvoje per 9 mėnesius priskaičiuota 3,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau dalis rinkų, pavyzdžiui, sidro, jau pajuto pernelyg padidinto akcizo mokesčio naštą. Per 9 šių metų mėnesius akcizo iš sidro (kuris 2013-2017 m. kyla 99 proc.) surinkta 0,4 proc. mažiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais. Akcizo iš kitų gėrimų kategorijų surinkimas smuko dar labiau - iki penktadalio. Tai lėmė, kad bendras akcizo iš alkoholinių gėrimų padidėjimas šiemet kuklus - vos 1 proc.
„Matome, kad nuosekli akcizo mokesčio politika mažina stipresnių gėrimų svorį ir bendrą grynojo etilo alkoholio suvartojimą vienam gyventojui. Tačiau staigus didelis akcizo mokesčio šuolis alui, apie kurį prabilo politikai, turėtų priešingų pasekmių - išaugintų stiprių alkoholinių gėrimų ir bendrą alkoholio suvartojimą", - sako R. Viršilas.
Pasak jo, naujos valdžios planuojamas „mokesčių perversmas" alkoholinių gėrimų rinkai - dar vienas smūgis alaus pramonei, turėsiantis pasekmių ir kitiems sektoriams.
Reikėtų kruopščiai įvertinti ir ekonomines planuojamų žingsnių pasekmes, kad jos nesukeltų domino efekto susijusiose pramonės šakose. Reklamos draudimai paveiktų tik Lietuvos aludarius, mažintų Lietuvos pramonės konkurencingumą ir investicijas. O specializuotų parduotuvių įsteigimas suduotų smūgį mažoms kaimo parduotuvėms - dalis jų turėtų užsidaryti, brangtų kitų prekių kainos, pardavimo vietų netektų dešimtys smulkiųjų regioninių gamintojų.
„Alus net pavyzdžiu pateikiamose Skandinavijos valstybėse, nustačius tam tikrą stiprumo ribą, parduodamas visose maisto parduotuvėse. Kitaip tai būtų pernelyg sudėtinga ir brangu. O dirbtinai sukelti mokesčiai paskatintų didžiulę pasienio prekybą ir kontrabandą iš kaimyninių šalių. Su tuo jau susiduria Estija, kai Latvijoje prie jos sienos yra statomi didžiuliai prekybos centrai tik alkoholio pirkėjams iš Estijos ir Suomijos”, - teigė R. Viršilas.
