Šiandien A. Mikšys jau nepamena, kiek tiksliai tada teko atleisti darbuotojų. Be to, ir nuo galvos iki kojų atsinaujinusi alaus darykla dabar susiduria su kitokiais iššūkiais – aršia konkurencija gėrimų rinkoje ir krizės Rusijoje padariniais.
Toliau verda alų
A. Mikšys į Baltarusiją persikėlė po to, kai 2008 metais 140 metų istoriją turinčią Lydos alaus daryklą įsigijo Suomijos koncernas „Olvi“.
„Kai „Olvi“ nusipirko Lydos gamyklą, tai iškart man pasiūlė jai vadovauti ir net nebuvo jokio konkurso“, – DELFI sakė jis.
Anksčiau A. Mikšys Lietuvoje taip pat vadovavo alaus daryklai. „Ragutį“ (dabar „Volfas Engelman“, kuris taip pat priklauso „Olvi“) jis paliko 2004 metais.
Tuomet A. Mikšiui buvo 40 metų. „Tuo metu studijavau psichologiją ir supratau, kad buvo užėjusi viduramžio krizė. Todėl reikėjo ką nors pakeisti, tai išėjo iš tos gamyklos“, – pasakojo pašnekovas.
Savo dabartine pozicija A. Mikšys teigia esąs patenkintas ir rodo neseniai gautą leidimą gyventi Baltarusijoje. „Dabar nebereiks nuolat prašyti vizos“, – džiaugėsi lietuvis.
Tačiau jis Baltarusijoje pasilikti visam laikui neplanuoja, o kol kas gimtinę negrįžta, nes, kaip pats sako, ten būtų bedarbis.
Suomiai modernizavo
50 proc. „Lydos alaus“ akcijų įsigijusi „Olvi“ jau 2009 metais pradėjo daryklos rekonstrukciją.
„Gamyklai labai reikėjo atsinaujinti, o tam būtini pigūs pinigai. Kai bankas prašo 30–40 proc. palūkanų, tai būtų neįmanoma, – pasakojo į procesą įsitraukęs A. Mikšys. – Įsivaizduokite, Lietuvoje nusiperkate namą ir kas du metus jo kaina padvigubėja. Tai beprotystė.“
Tačiau net iš savo savininko pasiskolinęs „Lydos alaus“ vadovas nesijaučia visiškai ramus, nes jo pasiimtus kreditus labai veikia valiutos svyravimai, kurie Baltarusijoje ypač aršūs.
820 darbuotojų turinčios daryklos modernizacijai „Olvi“ iš viso paskolino 80 mln. eurų, kurie skirti dviem etapais. Pernai „Lydos alus“ tapo pačia didžiausia gamykla „Olvi“ grupėje.
A. Mikšys taip pat labai džiaugėsi šiemet pradėtu bendradarbiavimu su „Pepsico“. Tokius prekės ženklus kaip „Pepsi“, „7up“ ir kitus turinti bendrovė partneriui Baltarusijoje kėlė labai aukštus reikalavimus.
„Įgiję šį partnerį tapome beveik neužmušami rinkoje, nes dabar turime labai gerą portfelį: tiek alaus, tiek giros, tiek kitų gėrimų. Esame labai paklausūs tiekėjai mažmeninės prekybos centrams“, – pasakojo A. Mikšys.
Smogė rusų bėdos
Prieš ekonominės krizės Rusijoje pradžią „Lydos alus“ į šią šalį išveždavo net 99 proc. viso savo eksporto.
„Šie metai parodė kaip Baltarusija yra susieta su Rusija. Vasarą mūsų eksportas ten sumažėjo perpus. Tiesiog fiziškai jaučiasi kaip Rusija krenta žemyn“, – pasakojo A. Mikšys.
Jis teigė supratęs, kad negalima taip priklausyti nuo vienos rinkos, todėl dabar aktyviai dirba su Vakarais, tačiau ten patekti, jo teigimu, nėra labai lengva.
A. Mikšys taip pat piktinosi Rusijos akcizų politika, kurią jis vadino neapgalvota. „Alaus suvartojimas Rusijoje sumažėjo nuo 80 litrų vienam žmogui iki 50 litrų“, – pasakojo jis.
Vis dėl to jis tikisi, kad Rusijos bėdos nesužlugdys jo alaus daryklos. Į Vakarų sankcijų ir pigios naftos kamuojamą valstybę „Lydos alus“ anksčiau išveždavo apie penktadalį visos savo produkcijos.
Kiek daugiau nei penktadalį alaus rinkos Baltarusijoje užimančios Lydos daryklos pagrindiniai vietiniai konkurentai – „Carlsberg“, „Heineken“, kurie irgi turi užsienio kapitalo išteklių.
Dėl to konkurencija yra pakankamai arši. Tačiau tokioje aplinkoje yra užtektinai paskatų nuolat tobulėti – nuo 2008 iki 2014 metų „Lydos alus“ savo produkcijos kiekį padvigubino nuo 81 tūkst. iki 168 tūkst. per metus pagaminamų litrų.
Į Lietuvą kol kas neveža
A. Mikšys įspėjo, kad jei parduotuvėje Lietuvoje kartais pamatytumėte „Lydos alaus“ butelį, neapsigautumėte – tai nėra importinė prekė.
„Lydos alaus“ nusipirkti galima, bet jį gamina „Volfas Engelman“ pagal mūsų licenziją. Kovoju už tai, kad galėčiau eksportuoti. Taip yra, nes vietoje gaminti yra pigiau, nereikia transportuoti, mokėti mokesčių“, – kalbėjo jis.
Kaip DELFI informavo Baltarusijos ambasada Vilniuje, eksportas iš pietrytinės kaimynės į Lietuvą 2014 metais sudarė 1,04 mlrd. JAV dolerių ir buvo 2,9 proc. mažesnis nei 2013 metais.
Daugiausiai į Lietuvą eksportuojama naftos produktų, mineralinių trąšų, rapsų aliejaus, linų, vaisių bei daržovių.
Importas iš Lietuvos pernai taip pat mažėjo (21,7 proc.) ir sudarė 365,2 mln. dolerių. Lietuviai į Baltarusiją daugiausiai veža popierių, kartoną, dažus, vatą.
