„Dar ir dar kartą noriu pasakyti, kad rezultatą reikia vertinti pagal tai, kokį matome ekonomikos, augimą, kaip matome ekonomikos gebėjimą kurti naujas darbo vietas. Ir turiu pasakyti, kad šių metų trys ketvirčiai akivaizdžiai rodė, kad tai, ką buvome priversti daryti dėl pasaulio krizės per paskutinius trejus metus, buvo iš tikrųjų protinga ir išmintinga“, - diskusijų pabaigoje Seime sakė A. Kubilius.
„Jūsų taip sakant kritika neišlaiko liaudiškai tariant elementariausios kritikos taip pat“, - sakė premjeras.
Ketvirtadienį Seime vyko antrasis biudžeto svarstymas. Kitų metų biudžetą numatoma priimti gruodžio 20 d., tačiau jau dabar Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Krikščionių partija bei socialdemokratai pareiškė biudžeto projekto neparemsiantys.
V.Žiemelis pasirėmė K.Marxu
Kalbėdamas diskusijose Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis prisiminė dabartinės Vyriausybės užmojus iš šėšėlio „ištraukti“ apie 1 mlrd. Lt. „Kur paskaičiavimai, kad bent keletas šimtų milijonų buvo ištraukta iš šešėlinio verslo?“
Politiko teigimu, šešėliniai pinigai buvo traukiami „pripuolamais veiksmais“, todėl ir patirta nesėkmė.
„Vyriausybė vėl orientuojasi į pajamų pravalgymą. Nenumato skirti realių lėšų darbo vietų kūrimui, eksporto skatinimui ar kitoms būtinoms ekonomikos gaivinimo programoms. Vyriausybė neteikia jokių priemonių kontrabandos ir visos šešėlinės ekonomikos, pasisavinančios milijardus litų iš iždo, pažabojimui“, - piktinosi „krikščionis“.
Jis taip pat piktinosi, kad neperžiūrimi verslo mokesčiai, nestabdomas kapitalo išėjimas iš Lietuvos. Anot V. Žiemelio, premjeras ir kiti Vyriausybės nariai asmeniškai turėtų įtikinėti verslininkus neišvesti kapitalo iš Lietuvos, duoti jiems perspektyvą.
Anot V. Žiemelio, Vyriausybė taip pat negirdi darbdavių ir darbuotojų susitarimo kelti minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu siekia 800 Lt iki mokesčių. Pasak jo, valdžia taip pat nepakankamai mažina išpūstas valdymo išlaidas, nevengia nepagrįsto išlaidavimo įvairių konsultacijų apmokėjimams.
„Dar Karlas Marxas yra pasakęs, kad pridėtinę vertę sukuria tiktai darbas“, - aiškino Krikščionių partijos frakcijos seniūnas, pasipiktinęs, kad dabartinė Vyriausybė nieko nedaro darbo vietų kūrimui. K. Marxo paminėjimas Seimo salėje buvo sutiktas visuotiniu ūžesiu.
Biudžetas chaotiškas, neaiškus, „gulaginis“?
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys taip pat išsakė nepasitenkinimą, kad iš valdančiosios koalicijos sulaukia tik „pasvajojimų, pasikalbėjimų“, o konkrečių sprendimų būdų, kaip užkaišyti apie 1 mlrd. Lt biudžeto „skylę“, esą nesiūloma.
„Todėl kalėti ir diskutuoti šiandien apie biudžetą yra beprasmiška“, - sakė V. Gapšys.
„Tiesiog yra nepasiruošta“, - pridūrė politikas, pasvarstęs, kad galbūt mums užtektų apkarpyti visas viešojo sektoriaus išlaidas kokiais 5,6 proc. ir kitų sprendimų priiminėti nereiktų.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis savo ruožtu aiškino, kad jau anksčiau pateiktą pirmąjį optimistinį biudžeto variantą jis pakrikštijo esant A. Kubiliaus fantazijų vaisiumi
„Kai buvo pristatomas biudžetas, aš tą biudžetą pavadinau religiniu, nes jis buvo pagrįstas A. Kubiliaus vizijomis, tikėjimais, finansų ministrės I. Šimonytės panašiais dalykais. Praėjo keletas savaičių. Tai šitoje vietoje noriu pagirti ir premjerą, ir Vyriausybę – atrodo, kad jie suprato: ir realiai pateikdami šitą biudžetą lyg ir patvirtino, kad anas biudžetas buvo religinis, jų fantazijų vaisius. Bet jūs pasakykite, kas per tą keletą savaičių iš esmės pasikeitė, išskyrus „Snoro“ bankrotą, nors jis esminės įtakos neturėjo?“ - stebėjosi V. Mazuronis, nors finansų ministrė yra ne kartą aiškinusi, kad Lietuvos ūkio augimas buvo tikslinamas dėl euro zonos krizės ir dėl to pabrangusios skolinimosi.
Antrąjį biudžeto variantą V. Mazuronis pavadino „gulaginiu“.
A.Kubilius: kodėl mus kaltina už procesus euro zonoje?
Tuo tarpu premjeras A. Kubilius sako, kad klausantis V. Žiemelio ir V. Mazuronio kalbų ima atrodyti, jog pastaruosius trejus metus vykdyta Vyriausybės finansų politika buvo klaidinga, nors su tuo jis sakosi nesutinkąs. Pasak A. Kubiliaus, pastaruosius tris ketvirčius Lietuvos ūkio augimas po Estijos buvo didžiausias Europos Sąjungoje, todėl kritika esą yra neteisinga.
„Klausantis V. Žiemelio ir V. Mazuronio atrodė, kad visą Lietuvos vykdyta finansų politika paskutiniuosius trejus metus visiškai klaidinga, pražūtinga ir galima pridėti visokių kitokių epitetų. Aš tiesiog raginčiau atsakyti į klausimą, kokią finansų politiką Lietuvoje reikėjo vykdyti, jeigu šiais metais ekonomikos augimas tris ketvirčius buvo vienas iš didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių, atsilikom tik nuo kaimynų estų. Ar jūsų kritiškus pasisakymus iki šiol vykdytos Vyriausybės finansų politikos atžvilgiu reikėtų traktuoti kaip pasakymą, kad visoje Europos Sąjungoje buvo vykdoma absoliučiai klaidinga politika?“ - kritiką neigė A. Kubilius.
Ministro pirmininko nuomone, pastarųjų trijų ketvirčių rezultatai esą atskleidė, kad Vyriausybės elgsena buvo išmintinga ir protinga, o neva opozicijos kritika pati neatlaiko kritikos.
A. Kubilius taip pat paaiškino, kodėl buvo pakeista Lietuvos ūkio augimo prognozė. Anot jo, nuo rugsėjo mėnesio euro zonos krizė darė didelę įtaką visų regiono valstybių ekonomikos parametrams.
„Ne mūsų kokie nors vidaus dalykai, ne pasikeitimai iki šiol vykdytoje ekonominėje ir finansų politikoje, ne verslo savaiminis persigalvojimas, o tas, kas vyko nuo vasaros, nuo rugpjūčio ir kas vyksta dabar euro zonoje – tai buvo ir išlieka lemiamas faktorius, kuris keičia ekonomikos eigą. Tai kaltinti dėl to, kad esame priversti į tai atsižvelgti, irgi nelabai išmintinga“, - aiškino premjeras.
